Nuoširdūs ir visada šypsenų lydimi „Garbanoto Bosisto“ koncertai yra kaip tik tai, dėl ko žmonės šiais socialinių tinklų laikais vis dar renkasi pasiklausyti gyvos muzikos. Prieš keletą metų „TEDx“ konferencijos metu Vroclave Šarūnas Joneikis užkūrė tokią pirtį, kad žiūrovai atsistojo iš savo kėdžių ir atbėgo pašokti į sceną kartu su atlikėjais.
Tarp roko su lengvais psichodelikos elementais ir folko muzikos įsitaisiusi grupė „Garbanotas Bosistas“ gegužės 6-ąją koncerte Vilniuje pristato savo debiutinį albumą, o artėjantis koncertų turas keliaus ne vien per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Artimiausiu metu grupė dalyvaus net dviejuose svarbiuose festivaliuose Didžiojoje Britanijoje – „Sound City“ Liverpulyje ir „The Great Escape“ Braitone, kur taip pat susirenka nemažai muzikos industrijos atstovų.
„Man „Garbanotas Bosistas“ labai patinka. Galima sakyti, tai - hipių kartos muzika XXI-ajame amžiuje, joje daug pozityvo, šviesos. Kalbant apie grupės perspektyvas ir galimybes Vakaruose – kodėl gi ne, ypač turint omenyje tai, kad, mano nuomone, šiandienos elektroninė muzika išsisemia. Trūksta žmonių, galinčių groti gyvais instrumentais“, – sako muzikologas Darius Užkuraitis.
Apie savo muziką, gyvenimą ir ateitį – specialus DELFI rubrikos „Nepriklausomybės karta“ interviu su „Garbanoto Bosisto“ kūrėjais: vokalistu Š. Joneikiu ir jo broliu, soline gitara grojančiu Mantu. Kūrinių tekstus ir muziką broliai kuria kartu, padedant visai grupei.
***
Šarūnas Joneikis, DOSJĖ
Gimė: 1991 m. gegužės 6 d., Vilniuje
Šiuo metu: yra grupės „Garbanotas Bosistas“ vokalistas, su grupe pristato naują albumą
„Above Us“
Paskutinė daina parašyta galvojant apie: paukštį, kuris skrenda pasakyt saulei „laba diena“
Scenoje dar neišbandė: sugroti pilno gitaros „soliako“
3 geros grupės be „Garbanoto Bosisto“: „The Independent“ (Lietuva), „Insearch“ (Lietuva), „Kardiolita“ (Lietuva)
Mokėsi: Vilniaus Užupio gimnazijoje
Studijavo: grafikos specialybę Vilniaus dailės akademijoje
Mantas Joneikis, DOSJĖ:
Gimė: 1988 m. rugpjūčio 8 d., Vilniuje
Šiuo metu: repetuoja ir koncertuoja su grupe „Garbanotas Bosistas“, groja soline gitara, taip pat skaito knygas, augina paprikas ir pomidorus
Paskutinė daina parašyta galvojant: kokia gi bus ta paskutinė daina
Scenoje dar neišbandė: daug ko, bet negali atskleisti
3 geros grupės: „Sheep Got Waxed“ (Lietuva), „The Pink Elephant“ (Latvija), „Arklio Galia“ (Lietuva)
Mokėsi: Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje
Studijavo: klasikinę (senovės graikų ir lotynų) filologiją Vilniaus Universitete
„Garbanoto Bosisto“ diskografija: mini albumas „Venera“ (2012), singlas „Places, Planes and trains“ (2015), albumas „Above us“ (2015 m. gegužė)
Grupės sudėtis: broliai Šarūnas ir Mantas Joneikiai, Kipras Pugačiukas (bosinė gitara), Jonas Narbutas (būgnai).
***
– Pradėkime nuo naujojo jūsų albumo „Above Us“. Albumas brendo ne vienus metus, jame yra ir iš anksčiau girdėto skambesio, ir visiškai naujų dainų. Kokia pagrindinė idėja jungia visus kūrinius, juos sulipdo?
Šarūnas: Albumas man kažkuo primena garso ir jausmo nuotrauką, kurioje matai praeitį ir dabarties yra, o ateitis gali būti labai aiški (žinoma, priklauso nuo to, kada į tą nuotrauką pažiūrėsi). Idėja, matyt, ir yra tą ilgesį iš visų laiko perspektyvų atspindėti.
Mantas: Pats albumo pavadinimas galbūt atspindi tą idėją, kuri kūrinius jungia. Kuo iš aukščiau žiūri, tuo viskas labiau susilieja, o galų gale, kai žiūri iš pakankamai aukštai, lieka tik mažas šviesos taškelis.
– Albumo viršelyje Šarūnas pavaizdavo paparčių mišką? Ką reiškia toks vizualas?
Šarūnas: Visų pirma, tiesiog turiu silpnybę žolynams, gėlynams, lapijai, medelynams. Augalai mane įdomiai veikia, ramybė į juos žiūrint jaučiasi tokia, kokios trūksta man pačiam. Kažkada pamačiau paparčius ir pagalvojau, kad labai gražus raštas, o dar ta tankuma, už kurios gali slėptis jonvabalis, grybukas arba išmestas loterijos bilietas ar koks kitas daiktas, kurio nesitikėtum pamatyti. Kartais tai - tik tankmė, bet žalia ir labai rami. Sunkoka žodžiais papasakoti apie vaizdą ar garsą, bet tai būtų kažkas panašaus. Gerąja prasme.
– Pristatydami albumą grosite ne vien Lietuvoje. Tarp turo koncertų bus Ryga, Talinas, Londonas, o taip pat festivaliai „Liverpool Sound City“ ir „The Great Escape“ Braitone. Pastarajame susirenka svarbūs muzikos industrijos žmonės. Kur norėtumėt atsispirti nuo šio tramplino?
Šarūnas: Net nežinau. Gal labiau norėtųsi likti ant to tramplino „kraščiuko“ ir jausti, kad siūbuojam. O tikriausiai, vėliau, kai žinosime, kur iš ten nušoka visi, tada ir pasirinksim – šokti ar likti siūbuot!
Mantas: Pirmiausia norėčiau, kad mums užtektų pagreičio ant to tramplino užvažiuoti. Jei būsime jo viršuje, būtų smagu žvilgtelėti, kaip visgi viskas iš ten atrodo. (šypsena)
– Jūsų grupės muzikoje kartu su nauju albumu atsirado šiek tiek elektronikos, daugiau melancholijos. Mažiau linksmybių, folko skambesio, kurį girdėjome prieš keletą metų. Ką jums patiems reiškia šie pasikeitimai?
Šarūnas: Keitėsi nuotaikos, keitėsi miestai ir veidai, todėl ir muzika kažkuo pakito. Dar labai svarbi garso aplinka – kokie garsai į ausis patenka. Dažniausiai nuo to labai keičiasi pati muzikos stilistika, skambesys. Man labai žavu, kad keičiamės, kad ieškom to, kas teiktų džiaugsmą! Galbūt kažkiek liūdną, bet džiaugsmą.
Mantas: Man atrodo, kai vaikas auga šalia tėvų, jie nelabai mato, kaip jis keičiasi ir tik retai aplankantis draugas, užsukęs į svečius, pasako: oho, kaip jūsų vaikelis užaugo. Sunku pasakyti, kaip keičiasi muzika, kurią groji. Mokaisi naujų žodžių, nauji žodžiai jaudina, bet senieji irgi lieka. Nemanau, kad pametėme linksmybes, jos tik tapo sodresnės.
– Jūsų, kaip brolių grupės, kūrimosi istorijoje galima rasti įdomių dalykų – tėvai pratino prie muzikos nuo V. Kernagio iki „The Beatles“, „Led Zeppelin“. Po to groti gitara mokė pranciškonų vienuoliai, pirmieji jūsų koncertai – su krikščioniškos muzikos grupe. Ar pačius šiandien stebina, koks išėjo bendrasis vardiklis – „Garbanotas Bosistas“?
Šarūnas: Kartais nustembu, kiek daug visi prisideda ir prisidėjo prie mūsų dabartinio kūno. Smaguma! Ačiū.
Mantas: Man atrodo, kad po truputį visko, kas išvardinta, ir išbyrėtų iš Garbanoto Bosisto kišenių, jei apverstum jį žemyn galva ir gerai papurtytum.
– Šarūnas prieš vieną koncertą Ukrainai paremti pasakė: „Buvau dar mamos pilvuke, kai mano tėtis, senelis stovėjo prie parlamento ir norėjo pasiekti Laisvę“. Mantui priklauso kitas gražus pasakymas: „Nepriklausomybė – tai tikriausiai toks jausmas, kai po aštuntos klasės vargų prasideda vasaros atostogos“. Ką jums abiems reiškia tai, kad gimėte ir užaugote Lietuvoje?
Šarūnas: Man regis, čia labai (juokingai) tinka poetinė eilutė: „Nukritau į paparčių mišką, iš kurio nebegaliu sugrįžti“.
Mantas: Niekur kitur gimti ir užaugti neteko pabandyti, bet čia gimti ir užaugti labai patiko – daug vietos ir atrodo, kad jos užteks visiems.
– Ar „Garbanotas Bosistas“ būtų smarkiai kitoks, jei jis būtų gimęs ne Vilniuje, o Berlyne, Niujorke ar Kvala Lampūre?
Šarūnas: Žinoma. Jei būtume Berlyno grupė, tikriausiai vadintumėmės „Grosse Farben“ ir grotume niekam nesuprantamą sulėtintą techno. Jei būtume Niujorke, jau tikriausiai nebegrotume kartu, nes pasimestume tokiame dideliame mieste. Bet jeigu būtume iš Kvala Lampūro, tai, žinoma, mūsų grupės pavadinimas būtų „Twin Towers in the Bird Park“ ir grotume kažką panašaus į „Garbanotą Bosistą“.
– Ar „Garbanotas Bosistas“ kada nors gali persikelti į Berlyną, Niujorką ar Kvala Lampūrą?
Šarūnas: Nežinau, visko gali būti šiame pasaulyje. Arba šitą klausimą palieku Mantui.
Mantas: Manau, niekas gerai nežino, nes niekas apie tai dar gerai negalvojo. (šypsena)
– Ko norėtumėt palinkėti Lietuvai, šiemet žyminčiai savo Nepriklausomybės 25-metį?
Šarūnas: Kad dar šiek tiek mus palaikytų – nors ir labai sunkiai ją spaudžiam, bet dar tegul palaiko ant savo žilai žalių plaukų, nes tikiu, kad tuoj mes palengvėsim ir vieni kitiems gyvent pradėsim!
Mantas: Džiaukis, Lietuvėle, kad maža ir smulki, visą tave pajėgiam mylėti, o jei blogo kas nutiktų, visad galėsi pasislėpti po skvernu!
Ačiū už pokalbį!
***
Kovo 11-ąją Lietuva minėjo 25-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir Nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas Pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo pristatomi 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 dienos. PLJS projektą pristato drauge su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.