Venera

Septynios Saulės sistemos planetos – Saturnas, Merkurijus, Neptūnas, Venera, Uranas, Jupiteris ir Marsas išsirikiuos nakties danguje ir bus matomos iš mūsų planetos Žemės.

Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių T...

2017 metais pro Saulės sistemą praskriejo 1I/`Oumuamua – pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas. Po poros metų aptiktas dar vienas. Visgi įvairūs teoriniai skaičiavimai rodo, kad panašių mažų kūnų pro Saulės sistemą kiekvienu momentu lekia tūkstančiai, tiesiog aptikti juos labai sudėtinga.

Ar yra kur nors Visatoje nežemiškos gyvybės? Šis klausimas domina ne tik daugybę astronomų, bet ir plačiąją visuomenę.

Balandis jums – žvaigždžių palankumo mėnuo. Jo dienomis jūsų ženklu keliaujant Saulei, Merkurijui, Kylančiam Mazgui ir Chironui, būkite greiti, ryžtingi, darbų ir sumanymų neatidėliokite, idėjas realizuokite išsyk.

Ar gali Veneroje egzistuoti gyvybė? Nors planetos paviršius, kepinamas daugiau nei 400 laipsnių karščio, netinkamas ne tik gyviems organizmams, bet ir praktiškai jokioms molekulėms, 30-50 km aukštyje plytintys debesys gali suteikti daug palankesnę terpę.

Įdomi savaitė. Jos dienomis gyvenimas pasižymės vis greitėjančiu, kaip po truputį didinančio greitį traukinio, prieššventiniu tempu. Merkurijui judant retrogradine kryptimi, dažniau norėsis grįžti prie ankstesnių sumanymų bei idėjų. Tai metas pradėtų darbų bei projektų pabaigimui.

Tankią Veneros atmosferą sudaro daugiausiai anglies dvideginis, taip pat šiek tiek azoto ir sieros dvideginio.

Trys uolinės planetos Saulės sistemoje, turinčios atmosferą, labai skiriasi viena nuo kitos. Marso atmosfera plona, Žemės, Veneros labai stora. Skiriasi ir jų temperatūros. Bet vienu aspektu Marsas ir Venera labai panašūs, o Žemė išsiskiria.

Ne vieną dešimtmetį, stebėdami Venerą, astronomai pastebi trumpus žybsnius jos atmosferoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai – žaibo išlydžiai.

Vėlų birželio 21-osios vakarą, prieš vidurnaktį ir po jo, danguje bus matomas įspūdingas reginys – vasaros saulėgrįžą papuoš jaunas Mėnulis, nutviekstas Da Vinčio švytėjimo, o jį palydės priartėjusios planetos – Venera ir Marsas.

Nepaisant velniškai karšto paviršiaus, Venera yra panašiausia į Žemę mūsų Saulės sistemos planeta. Venera, kurios paviršiaus temperatūra siekia apie 450 laipsnių Celsijaus, jau seniai žinoma kaip vieta, kur gausu ugnikalnių. Tačiau naujas šios įkaitusios planetos žemėlapis rodo, kad jų yra apie 85 t...

Kadangi Žemė sukasi rytų kryptimi, Saulę, Mėnulį ir kitus dangaus šviesulius mes matome patekančius rytuose ir nusileidžiančius vakaruose. Visgi sunku surasti svarią priežastį, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. Reikalas tas, kad ir tada, jei mūsų planeta suktųsi priešinga kryptimi, pasaulis tik at...

Saulės sistemoje žinome dvi vietas, kur tikrai vyksta ugnikalnių išsiveržimai: Žemę ir Jupiterio palydovą Ijo. Dabar prie jų galime pridėti ir Venerą: bent prieš tris dešimtmečius ten įvyko vulkaninis išsiveržimas. Atradimas padarytas nagrinėjant Magellan zondo nuotraukas, darytas 1991 metais.

Pastarąją savaitę dangaus skliaute buvo galima išvysti įspūdingo grožio vaizdų. Pranešama, jog jau nuo vakar vakaro matyti itin retas planetų suartėjimas.

Šaltukui paspaudus pragiedrėjusį vėlyvą trečiadieno vakarą danguje pasirodė įspūdingas reginys. Mėnulio jaunatį lydėjo du ryškūs „kaimynai“ – Venera ir Jupiteris.

Po to, kai vasario mėnesį virš JAV ir Kanados vienas po kito buvo užfiksuoti ir numušti mažiausiai keturi neatpažinti skraidantys objektai, (iš kurių bent vienas – Kinijos žvalgybinis oro balionas), JAV karinio jūrų laivyno institutas pasidalijo komiška, bet tuo pačiu ir graudžia istorija, susijusia...

Paskutinis šių metų mėnuo… Kokios energijos vyraus? Tai bus darbštus, aktyvus, protingas mėnuo – labai įvairiapusiškas.

Mes turime vieną Mėnulį. Marsas turi du mažyčius, o Merkurijus ir Venera – nė vieno. Ar galėtų jų būti daugiau?

Į tiesią liniją išsilygiavusios Saulės sistemos planetos – vienas iš begalės retų reiškinių, paliekančių gilų įspūdį žvaigždžių stebėtojams. Ar ne puiku, kad dar šį mėnesį galėsime tapti šio įstabaus reginio liudininkais?