Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet pirmuoju priėmimo srautu į kolegijas atėjo 14 proc. daugiau pirmakursių nei pernai. Savo ruožtu universitetai turėjo neigiamą rodiklį – pirmo etapo metu juose norą studijuoti pareiškė 1 proc. mažiau abiturientų.
Galutiniai duomenys dar labiau paryškino universitetų praradimus: juose studijuos beveik 7 proc. mažiau pirmakursių negu pernai; kolegijose – 1,2 proc. daugiau lyginant su 2014 m. priėmimu.
MOSTA rengiama bendrojo priėmimo apžvalga rodo, kad palyginus su ankstesniais metais labiausiai sumažėjo su nevalstybiniais universitetais pasirašytų sutarčių skaičius: šiemet jų pasirašyta 22 proc. mažiau. Labiausiai išaugo priimtųjų į valstybines kolegijas skaičius – 24 proc.
Tik du universitetai priėmė daugiau studentų
Tik du universitetai šiemet priėmė daugiau studentų nei pernai: Vilniaus universitetas (8 proc.) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (11 proc.). Didžiausius praradimus patyrė Šiaulių universitetas (-32 proc.) ir Mykolo Romerio universitetas (-20 proc.).
Lyginant stojančių į kolegijas ir į universitetus gali išryškėti iš tiesų šokiruojanti statistika. Pavyzdžiui, Šiaulių valstybinė kolegija pakvietė studijuoti beveik 4 kartus daugiau valstybės finansuojamų pirmakursių negu Šiaulių universitetas (universitetas – 112, kolegija – 406).
Natūraliai kyla klausimas – kas nutiko Lietuvos universitetams? Kodėl prestižinėmis mokslo įstaigomis laikyti universitetai praranda populiarumą?
Kolegijos išleidžia į darbo vietas, o ne „į gyvenimą“
Atsakydama į šį klausimą švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo komentare DELFI teigė, kad kolegijų sėkmės paslaptys paprastos: darbo rinkoje itin paklausių specialybių pasiūla, darbdavių pritraukimas ir garantija absolventams, kad po studijų gaus darbą.
„Kolegijos užtikrina, kad jų absolventai išeitų ne šiaip „į gyvenimą“, bet į darbo vietas, kurioms jie ir buvo rengti, tariantis ir bendradarbiaujant su darbdaviais“, – rašė ji.
Ministrė taip pat pridūrė, kad auga pretendentų į profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet profesinėse pageidauja mokytis 5 proc. daugiau pirmakursių nei pernai tuo pačiu metu. Nors dar priėmimas nesibaigęs, keletas profesinių mokyklų jau perpildytos.
„Šios tendencijos rodo, kad pradeda formuotis sveika specialistų rengimo sistema, kai jaunimas pirmiausia įgyja amatą ar su praktiniu darbu susijusią specialybę ir tik po to, jei nori, siekia bakalauro ir magistro. Lietuvoje iki šiol buvo atvirkščiai: pirmiausiai mokslo laipsnis universitete, o paskui – į profesinę išmokti dirbti ką nors realaus“, – tikino ministrė.
Specialybėje universitete – 2 studentai
Tiesa, ji pridūrė, kad, jos nuomone, šių pokyčių nepakanka. Būtent dėl to ji planuoja kalbėtis su aukštosiomis mokyklomis, kurios netaikė minimalaus balo reikalavimo, ir tomis, kurių studijų programose tėra po du ar vos daugiau studentų.
„Matome didžiulį išteklių išskaidymą. Pavyzdžiui, rengiant socialinius darbuotojus – per pirmą etapą Klaipėdos universitete priimti 9 studentai, Šiaulių universitete – 2, o pagrindinės socialinių darbuotojų kalvės yra Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetai, atitinkamai priėmę 26 ir 19 studentų. Mokyti du studentus kurse – daugiau negu prabangu. Net pradinių mokyklų klasėms taikomi didesni reikalavimai. Šitaip barstydami savo mokslinį potencialą neparengsime nei gerų specialistų, nei sukursime konkurencingą mokslą. Universitetai tai supranta, bet laikosi kiekvienas savo. Tačiau realybė sako, kad pats metas pradėti dirbti kartu. Jei neišeis susitarti patiems, ministerija užims tarpininkės vaidmenį. Laukti nebėra laiko. Laikrodis tiksi ne universitetų naudai“, – pripažino ministrė.
Anot jos, dar šiemet Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencija svarstys programų rentabilumo klausimą, t.y. koks turėtų būti studentų ir dėstytojų santykis, kokie studijų kaštai yra realūs. Ministrė taip pat mano, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų tvirtinti kiekvienos studijų krypties minimalų studentų skaičių – dabar tokio nėra. Be to, aukštosios mokyklos turėtų būti įpareigotos bent prieš pusę metų paskelbti konkursinio balo skaičiavimo formules ir minimalius konkursinius balus valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms studijų vietoms ir visų įstojusiųjų konkursinius balus paskelbti Studentų registre.
Pažeidimai kainuotų: būtų mažinamas finansavimas studijų krypčiai. A. Pitrėnienė žadėjo, kad rudenį šios idėjos bus aptartos tiek su akademine bendruomene, tiek su politikais.
Pastebi, kad studentų mažėja
Savo ruožtu Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas prof. dr. Viktoras Senčila neslėpė, kad džiaugiasi, jog vis daugiau jaunuolių nori studijuoti kolegijose, tačiau įtaria, kad kolegijų pranašumas gali greitai išgaruoti.
„Žvelgiant į absoliučius skaičius – kiek studentų iš viso įstojo, aišku, kad studentų mažėja“, – tikino jis.
Šiemet studentų aukštosiose mokyklose bus trimis tūkstančiais mažiau – apie 135 tūkst. (pernai 138 tūkst.). Įstojusiųjų skaičius tūkstančiu mažesnis nei pernai: nuo 27 tūkst. sumažėjo iki 26 tūkst.
„Visų pirma, tai demografinė problema. Antra, daug kas dabar išvažiuoja studijuoti ar dirbti į užsienį. Todėl žiūrint į absoliutų skaičių jau daugelį metų stojančių į kolegijas skaičius nesikeičia. Tiesiog studentų – mažiau, todėl procentai šiemet pasidalijo kitaip“, – mano jis.
Įvardijo kolegijų privalumus
V. Senčila taip pat pastebėjo, kad šiuo metu aukštesnės kvalifikacijos asmenų ruošiama mažiau nei žemesnės.
„Lyginant su universitetais pagrindiniai kolegijų studijų privalumai yra du. Paprastai studijos čia metais trumpesnės ir orientuotos į praktiką. Ne mažiau trečdalio studijų turinio užima praktinė veikla. Be to, kolegijų vadovai daugiau dėmesio skiria tam, kad po mokslų jų mokymosi įstaigose absolventai greitai įsilietų į darbo rinką “, – akcentavo jis.
Pasak V. Senčilos, gali būti, kad šiųmetis kolegijų populiarumas atskleidė dar vieną tendenciją – jaunuoliai nori kuo greičiau įsidarbinti, tačiau kartu nenori likti bemoksliais, todėl renkasi tarpinį variantą tarp universiteto ir darbo – kolegiją.
Mokslai kolegijoje valstybei kainuoja mažiau
Tačiau anksti pernelyg džiaugtis jaunuolių pasirinkimu jis nelinkęs. Bene didžiausias V. Senčilos skaudulys – ekonominė kolegijų padėtis. Pasirodo, nuo seno galioja sistema, kad universiteto krepšelis studijoms yra maždaug 63 proc. didesnis.
„Faktiškai valstybei to paties profilio specialisto paruošimas kolegijoje kainuoja dvigubai mažiau. Tiesiog yra tokios normos, nors kokybė – tikrai nėra dvigubai prastesnė. Iš seno taip susiformavo finansavimo taisyklės, ne kartą kėlėme šį klausimą, bet vis tiek turime tokį paradoksą“, – stebėjosi V. Senčila.
Anot jo, yra daugelis specialybių, kurių absolventai nėra rengiami kolegijose, jos būdingos tik universitetams. Pavyzdžiui, fizika, matematika, filosofija. Tačiau yra ir nemažai tokių, kurioms studentai rengiami ir kolegijose, ir universitetuose, tad skirtingai jas finansuoti nėra teisinga.
„Aš manau, kad ateityje tarp profesinio, koleginio ir universitetinio rengimo turi įsitvirtinti pusiausvyra. Žiūrint į skaičius, kiek studentų buvo prieš 10, 15 metų ir dabar, matyti aiškūs skirtumai. Didelis šuolis, kai visi ėjo mokytis, buvo maždaug 2002-2006 m., tačiau dabar situacija keičiasi. Turime sistemai suteikti pastovesnę formą“, – įsitikinęs kolegijų atstovas.
Kaltina stojimo sistemą
Savo ruožtu rektorių konferencijos prezidentas prof. dr. Alfonsas Daniūnas mano, kad kol kas tikrai negalima daryti išvados, kad universitetai praranda savo populiarumą.
„Manau, kad šių metų rodikliams, visų pirma, turėjo įtakos pasikeista stojimo sistema. Daugelis universitetų taikė aukštesnę minimalaus balo kartelę nei kolegijos. Taigi kai kurie jaunuoliai iš viso nebegalėjo pretenduoti į studijas universitete. Be to, šiemet buvo sumažintas skaičius vietų, į kurias studentai gali pretenduoti. Gali būti, kad dėl to šiek tiek silpnesni studentai nerizikavo stoti į universitetus ir iš karto rašė, kad nori į kolegiją“, – kodėl šiemet taip išaugo kolegijų populiarumas, svarstė A. Daniūnas.
Anot jo, kol kas tendencijų, kad jauni žmonės persiorentuoja į kitą sektorių, nematyti.
„Universitetų prestižas nemažėjo ir nemažės. Ir visame pasaulyje pirmiausiai visi nori įstoti į universitetus. Tai yra normalu ir gerai. Geriausi studentai turi įstoti į universitetus“, – įsitikinęs jis.
Iš kolegijų traukia į universitetus
A. Daniūnas taip pat kritiškai vertino švietimo ir mokslo ministrės išsakytas mintis, kad kolegijos studentus išleidžia ne „į gyvenimą“, o į darbo vietas. Anot rektorių atstovo, yra priešingai – kolegijų absolventai po to veržiasi į universitetus.
„Jei kolegijose taip gerai, tai ko tada jie dar nori? Bet nori, eina į universitetus. Jei pažiūrėtume į Darbo biržos duomenis, pilna ir baigusių kolegijas“, – pastebėjo rektorius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet praktiškai neliko tuščių studijų vietų po stojimo proceso. Valstybės užsakymas valstybės finansuojamoms vietoms 2015 m. (studijoms universitetuose preliminariai buvo skirta 7 408 valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – 6 668) įvykdytas 97,9 proc., 2014-aisiais – 95,47 proc. (studijoms universitetuose buvo skirtos 7 576, kolegijose – 6 874 valstybės finansuojamos studijų vietos).
„Jaunuoliai ne tik realistiškiau žvelgia į savo galimybes, bet ir nebėra to plataus spektro: „Ai, nepatekau čia, pateksiu čia“. Anksčiau buvo ir taip, kad duodavome jiems 4 pasirinkimus: mokamą ir nemokamą studijų vietą kolegijoje ir universitete. Dabar įvyko persiorientavimas“, – mano A. Daniūnas.
Universitetuose linksta į biomedicinos, kolegijose – technologijos mokslus
Remiantis LAMA BPO duomenimis, daugelis stojančių į kolegijas pirmuoju prioritetu nurodė socialinius mokslus (37,65 proc.), antroje vietoje pagal studijų sričių populiarumą liko technologiniai mokslai (29,38 proc.), trečioje vietoje – biomedicinos mokslai (25,7 proc.)
Savo ruožtu stojantys į universitetus pirmenybę taip pat teigia socialiniams mokslams, (39,45 proc.), tačiau populiaresni čia biomedicinos (23 proc.), o ne technologiniai mokslai (14,75 proc.)
DELFI primena, kad Lietuvoje yra 20 universitetų ir 23 kolegijos.
