„Iš tikrųjų laimė slypi visai kituose dalykuose, pavyzdžiui, geruose santykiuose su draugais, su pačiu savimi, su tėvais. O norint kurti gerus santykius, reikia turėti laiko, laisvės – ne vien susikoncentruoti į knygas, mokslus, nors dažnai tėvai galvoja, kad čia yra vaiko gyvenimo kokybės rodiklis“, – mano ji.
I. Norkutės-Mueck teigimu, visi vaikai nori būti savo tėvų mylimi ir teigiamai vertinami ir visiems jiems tiek vaikystėje, tiek paauglystėje tėvų nuomonė yra svarbi: „Kai ji labai kritiška, tai labai apriboja, kerta per pasitikėjimą savimi, savivertę, troškimą ir drąsą išbandyti naują veiklą. Dažniausiai tada vaikai tampa labiau savimi nepasitikintys, susigūžia, atsitraukia, ir, net turėdami puikių gebėjimų, gali vengti juos parodyti.“
– Ar tikrai blogai, kai tėvai daro spaudimą vaikams kuo geriau mokytis ir puikiais pasirodyti kitose srityse?
– Galima pažiūrėti iš dviejų pusių. Viena pusė yra spaudimas, kam aš tikrai nepritariu ir manau, kad tai dažniau vaiką žaloja, negu jam padeda. Kitas dalykas – motyvavimas siekti, eiti toliau, domėtis tomis sritimis, kurios galėtų ateityje atnešti sėkmę. Manyčiau, tai du skirtingi dalykai. Norėčiau, kad tėvai koncentruotųsi į pozityvų vaikų motyvavimą kažko siekti, o ne į psichologinį spaudimą.
– O kur skirtumas tarp motyvacijos ir spaudimo?
– Esminis skirtumas – pagarba vaikui, kaip asmenybei, ir jo asmeninių interesų supratimas. Pagrindinis vaiko interesas – atrasti save ir tai, kas patinka, kas sekasi. Atėję į mokyklą vaikai išbando įvairias sritis, ir labai gerai, jei tėvai palaiko vaikus bei suteikia daugiau galimybių išbandyti įvairius savo gebėjimas.
Blogiau, jei tėvai kreipia vaikus į vieną ar kitą pusę vien tam, kad įgyvendintų savo pačių nerealizuotas svajones. Pavyzdžiui, mama kažkada norėjo būti balerina ir dabar to tikisi iš savo dukros. Tada įvairiomis netinkamomis vaikui auklėti ir motyvuoti priemonėmis spaudžia ir tikisi, kad mergaitė taps primabalerina.
– Ar pasiekimai moksluose nurodo žmogaus vertę?
– Tikrai ne tai nurodo tiek vaiko, tiek suaugusiojo vertę. Vertė yra visai kas kita. Tikrai klystama, kai manoma, kad nuo pažymių priklauso vaiko kokybė ar ateitis.
– Kokių problemų kyla dėl to, kad tėvai savo vaikams kelia per didelius reikalavimus?
– Per dideli reikalavimai psichologinei vaiko sveikatai gali atsiliepti tikrai labai stipriai. Pirmiausia, kiekvieno vaiko noras – įtikti ir patikti savo tėvams, būti mylimiausiam, geriausiam...
– Net ir paauglystėje?
– Net ir paauglystėje. Tada draugai daro didelę įtaką, todėl, žinoma, norisi sekti draugais, bet visi vaikai nori būti savo tėvų mylimi ir teigiamai vertinami. Visiems vaikams ir vaikystėje, ir paauglystėje tėvų nuomonė yra svarbi. Kai ji labai kritiška, tai labai apriboja, kerta per pasitikėjimą savimi, savivertę, troškimą ir drąsą išbandyti naują veiklą. Dažniausiai tada vaikai tampa labiau savimi nepasitikintys, susigūžia, atsitraukia, ir, net turėdami puikių gebėjimų, gali vengti juos parodyti.
– Ar spaudimas siekti geriausių rezultatų duoda rezultatų?
– Kiekvienas vaikas yra asmenybė, todėl visi yra skirtingi. Vienam galbūt reikia kažkokių tvirtesnių ribų, tvirtesnio nurodymo, paraginimo, padrąsinimo. Kitas vaikas gali būti kūrybiškesnis, iniciatyvesnis, jis lengviau randa įvairios veiklos. Tokiam vaikui reikia padrąsinimo iš šalies, bet padrąsinimas gali būti šiek tiek mažesnis negu pirmajam, kuriam reikia globėjiškesnio suaugusiojo požiūrio.
Jei suaugusiojo požiūris labai neatitinka vaiko poreikių, tada galima prieiti iki blogiausių variantų. Gali būti, kad vaikas susirgs kažkokia psichikos liga – ne vien dėl to, kad turėjo tam polinkį nuo pat gimimo, bet ir dėl suaugusiųjų elgesio. Gali būti, kad vaikas norės aplinkiniams įrodyti, kad gali daugiau, kad yra vertas jų pasitikėjimo. Pavyzdžiui, jei tau, mama, reikia, kad aš pabaigčiau mokyklą puikiais pažymiais, tikrai galiu tai padaryti. Bet jis tai padarys, nes gali, o ne todėl, kad to nori.
Dažnai iš suaugusių pacientų girdžiu – ir veltui taip stengiausi, veltui eikvojau tiek jėgų, nes laimė ne ten. Iš tikrųjų laimė slypi visai kituose dalykuose, pavyzdžiui, geruose santykiuose su draugais, su pačiu savimi, su tėvais, aplinka. O norint kurti gerus santykius, reikia turėti laiko, laisvės – ne vien susikoncentruoti į knygas, mokslus, nors dažnai tėvai galvoja, kad čia yra vaiko gyvenimo kokybės rodiklis.
– Kokia taisykle vadovautis tėvams, norintiems, kad vaikai būtų laimingi ir kad jiems sektųsi?
– Tikrai tikiu, jog visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi, ir turi lūkesčių tik apie pozityvius dalykus. Be to, svarbu prisiminti, kad didelį spaudimą, ir vidinį, ir iš aplinkos, patiria ne tik vaikai, bet ir tėvai. Juk turbūt ir kolegos klausinėja – ką nusprendė taviškis, o kur tavoji važiuos studijuoti... Todėl, atmetus visus spaudimus, tėvams svarbiausia prisiminti, kad jų vaikas yra puikus, ir palaikyti jo asmenybės augimą neperšant savo nuomonės, leidžiant pasirinkti ir primenant, kad, nesvarbu, kokį sprendimą jis priims, tėvai bus ten ir jam pagelbės.