Kaip žinia, Seimas iš pradžių prijungė Lietuvos sporto universitetą (LSU) prie Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o vėliau pritarė, kad sostinėje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Kaune esantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) būtų jungiami prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).
Tiesa, pagal Vyriausybės siūlomą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, 14 šalies mokslo šviesulių turi būti pertvarkomi į 9. Įvykdžius aukščiau apibūdintas pertvarkas lieka 11 universitetų, tad greitu metu tikimasi iniciatyvų ir iš kitų aukštųjų mokyklų.
Mano, kad sprendimas gali sužlugdyti visą Lietuvos sportą
Pirmasis jungimas – LSU ir LSMU – sukėlė nemažai aistrų. LSU bendruomenė atkakliai tvirtino norinti išlaikyti autonomišką statusą. Šį siekį esą palaikė LSU darbuotojai, Senatas ir Taryba, daugiau kaip 30 miestų ir rajonų savivaldybių, sporto šakų federacijų, Europos sporto universitetų, įvairių sporto organizacijų vadovai ir kiti socialiniai partneriai. Be to, peticiją prieš LSU naikinimą pasirašė apie 3 tūkst. žmonių.
Tuoj po sprendimo irgi pasipylė pranešimai – laikinoji LSU rektorė ėmė tvirtinti, kad jie yra nusivylę Seimo sprendimu, Tarybos narys Arūnas Kučikas užtikrino, kad į universiteto poziciją nebuvo atsižvelgta.
„Esame nusivylę tokiu Seimo nutarimu, nes prieš šį žingsnį nebuvo atsižvelgta į LSU bendruomenės ir Tarybos nuomonę, argumentus, neaptartos tokio mechaninio jungimo pasekmės. Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) ne kartą pristatėme tolesnės LSU veiklos viziją, pabrėžėme, kad neatsisakome dalyvauti universitetų tinklo pertvarkoje, bet savo specializuotų studijų ir sporto mokslą plėtrą galime užtikrinti autonomiškame universitete arba akademijoje“, – teigė laikinoji LSU rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė.
Toks Seimo sprendimas neva gali sužlugdyti ne tik sporto mokslą ir studijas, bet ir visą Lietuvos sportą.
„Nuo pat aukštojo mokslo reformos pradžios buvome maitinami pažadais, kad prisijungus bus geriau, nebus žlugdomos sporto, kūno kultūros, rekreacijos, reabilitacijos studijos ir sporto mokslas. Deja, iki šiol neišgirdome realių tokio jungimo argumentų. Liūdina ir tai, kad kai kurie Seimo nariai posėdyje kalbėjo netiesą, pateikė klaidingus faktus, akivaizdžiai atstovavo institucijai, su kuria anksčiau buvo susiję darbine veikla ir taip parodė nepagarbą visai mūsų universiteto bendruomenei. Nuolat buvo kartojamas ir Veterinarijos akademijos prijungimo prie Sveikatos mokslų universiteto sėkmės pavyzdys. Tačiau tiesa ta, kad MOSTA ekspertų vertinimu mokslo lygis nepakilo, o ir yra akivaizdžiai žemesnis nei LSU“, – sakė doc. dr. D. Rėklaitienė.
Siūlo pariteto sąlygas ir akademijos statusą
Nors žadama, kad artimiausiu metu apie priimtą Seimo nutarimą LSU dar bus diskutuojama kartu su universiteto bendruomene, Senatu ir Taryba, LSMU jau atvėrė glėbį naujam kompanionui.
„Gruodžio 22 d. LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas Senato ir Tarybos posėdžiuose pristatė 2017–2020 metų universiteto dalyvavimo reorganizacijoje principų, pagrindinių nuostatų ir pasirengimo reorganizacijai žingsnių planą. Jis apgailestavo, kad LSU atstovai, nors buvo ne kartą kviesti, rengiant planą nedalyvavo. Tad abiejų aukštųjų mokyklų pasirengimo reorganizacijai etapus, nuostatas ir principus teko rengti pasitelkus vien LSMU akademinės bendruomenės pajėgas“, – informuojama universiteto internetinėje svetainėje.
Remiantis planu, LSU iš esmės siūlomos pariteto (lygaus šalių atstovavimo principas) sąlygos.
„LSU prijungus prie LSMU, universiteto valdymo organuose būtų užtikrinamas visavertis atstovavimas Sporto akademijai. Akademijos statusas taip pat leistų išsaugoti LSU istorines tradicijas, vertybes, garbės vardus ir regalijas“, – pabrėžė R. Žaliūnas.
Be to, tikinama, kad prijungiant reorganizuojamas tik LSU, todėl veikla nesikeis iki pat 2020 m., kai bus renkamas naujas rektorius, Senatas ir Taryba.
„Būsimoje universiteto struktūroje numatomos trys akademijos – Medicinos, Veterinarijos ir Sporto, dirbs trys kancleriai. Prorektorių skaičius nesikeis. Analogiškų studijų programų dubliavimąsi ketinama spręsti atlikus abiejų universitetų studijų programų auditą“, – aiškiname pranešime.
Pasak R. Žaliūno, nepaisant LSU pasipriešinimo, procesas vyks ir toliau, o iki kovo 1 d. bus parengtas detalus reorganizavimo planas ir sąlygos.
Įžvelgia, kad rezultato nebus, o mokesčių mokėtojų pinigų reikės daug
Nors kėlė mažiau aistrų, dėmesio sulaukė ir LEU, ASU ir VDU sujungimas. Tiesa, vadovaujantis Vyriausybės sudarytos darbo grupės nutarimu, į šį junginį dar turėjo būti įtrauktas Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultetas ir LSU.
„Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis. LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos, – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siekto rezultato greičiausiai neatneš. Maža to, pareikalaus nemažų mokesčių mokėtojų pinigų. VDU, nežiūrint planuojamo susijungimo, man visuomet išliks humanitarinių–socialinių mokslų centru. Tikiuosi, kolegos sugebės išsaugoti šį savo išskirtinumą ir savitą kultūrą ir po integracijos. Kitaip Kauno aukštojo mokslo žemėlapis atrodys neišbaigtas“, – įtarimais dalijosi l.e.p. KTU rektorė Jurgita Šiugždinienė.
Tiesa, pats VDU rektorius Juozas Augutis tik dėkojo universiteto bendruomenei, kuri gebėjo susitelkti svarbiu momentu, ir leido suprasti esantis dėl pokyčių labai laimingas.
Jau dėliojasi kontūrai
Iki kovo 1 d. VDU turi pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą ir sąlygas, taip pat naująjį VDU statutą.
Tiesa, VDU statute jau numatyta, kad LEU taptų VDU Edukologijos akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. Numatoma, kad prijungiami universitetai veiklą grįstų akademinės savivaldos principu.
Akademijos turėtų savo atstovų universiteto Senate, joms vadovautų atskiros akademijų tarybos ir kancleriai. Numatoma kad susijungimas turėtų įvykti 2018 metais, šiemet planuojama vykdyti studentų priėmimą į jau pertvarkytą aukštąją mokyklą.
Taip pat sutarta, kad VDU studijas vykdytų Kaune, LEU studentams sudarydamas sąlygas baigti studijas Vilniuje. LEU patikėtas valstybės nekilnojamasis turtas po reorganizavimo perduodamas Vyriausybei.
Įsipareigojo kelti atlyginimus, sutaupyti po 4 mln. eurų kasmet
„VDU ir toliau vystys iki šiol turėtas studijas, tyrimus humanitarinių, socialinių, menų, gamtos, fizinių ir technologijų mokslų kryptyse. Išskirtinės sinergijos tikimės ir naujose srityse: bioekonomikoje, atsinaujinančioje ir alternatyviojoje energetikoje, inžineriniuose ir technologiniuose moksluose, taip pat klimato kaitos, aplinkos taršos ir informacinių technologijų žemės ūkyje tyrimuose.
Trejus metus dedame dideles pastangas reformuoti edukologijos sektorių. Bendradarbiaudami su Lietuvos, Talino (Estija), Turku (Suomija) ir Liucernos (Šveicarija) universitetų mokslininkais jau baigiame kurti naujos kartos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo modelį, atitinkantį XXI a. poreikius ir lūkesčius. Jau š. m. rugsėjo 1-ąją pirmakursius pasitiksime Edukologijos akademijoje, kurioje bus vykdomos naujausiais tarptautiniais tyrimais grįstos studijos“, – nurodė J. Augutis.
Jis taip pat sakė asmeniškai prisiimantis atsakomybę, kad jau šiais metais VDU akademinio personalo atlyginimai būtų pakelti bent 20 proc.
„Dėl sumažėjusio pasikartojančių ir persidengiančių studijų programų skaičiaus (beveik 40 proc.), optimizavus visų trijų universitetų ūkio ir personalo sritis, kasmet iki 2022 m. sutaupysime po 4 mln. eurų. Tai reiškia, kad turėsime didesnes galimybes didinti tyrimams skirtas lėšas. Ne mažiau svarbus yra studentų stipendijų klausimas: jos neišvengiamai turi būti didinamos, kad studentai galėtų daugiau dėmesio skirti studijoms, o ne darbo paieškoms“, – aiškino rektorius.
Pareikalavo rektorių galvų
Beje, įdomu tai, kad prieš pat Seimui priimant sprendimus iš LSU ir LEU pasitraukė rektoriai.
Kiek ilgiau nei metus pareigas ėjęs LSU rektorius Aivaras Ratkevičius iš posto pasitraukė gruodžio 13 dieną įteikęs prašymą Tarybai jį atleisti pačiam prašant.
Tiesa, prieš tai Taryba buvo išreiškusi nepasitikėjimą rektoriumi dėl netinkamo LSU Tarybos įsipareigojimų vykdymo. Laikinąja rektore paskirta docentė daktarė D. Rėklaitienė.
„Tikimės, kad naujoji Lietuvos sporto universiteto vadovė užtikrins Senato ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą, tęstinumą, paskatins aktyvesnį Universiteto bendradarbiavimą su Seimu, Švietimo ir mokslo ministerija ir socialiniais partneriais“, – LSU pranešime spaudai gruodžio 14 dieną buvo cituojamas Tarybos pirmininkas A. Kučikas.
Savo ruožtu nuo 2003 m. LEU rektoriaus pareigas ėjęs 73-ejų Algirdas Gaižutis iš užimamų pareigų dėl esą asmeninių priežasčių pranešė pasitraukiantis sausio 8-ąją. Taryba patvirtino jo prašymą.
Tiesa, DELFI žiniomis, rektorius greičiausiai nusprendė pasitraukti po to, kai gruodžio 20-ąją Taryba konstatavo, kad dėl neigiamo LEU veiklos vertinimo (LEU gruodį sulaukė antro neigiamo vertinimo iš eilės ir nuo liepos planuojama stabdyti jo vykdomas studijas) tiesioginė atsakomybė tenka rektoriui, kaip vienašmeniam universiteto valdymo organui, ir nutarė siūlyti jam atsistatydinti.
Į A. Gaižučio vietą paskirta LEU prorektorės pareigas ėjusi Vilija Salienė.
ŠU derasi su VU: jau skirsto lėšas
Tikėtina, kad Vilniaus universitetas (VU) turėtų priglausti Šiaulių universitetą (ŠU). Gruodžio 22 d. įvyko paskutinis šių metų ŠU Tarybos posėdis, kuriame be kitų klausimų taip pat buvo pristatytas ŠU ir VU optimizavimo veiksmų planas.
„Pagal ŠMM ministrės pasirašytą raštą „Dėl pasirengimo įgyvendinti universitetų tinklo optimizavimo priemones“ buvo būtina parengti ŠU ir VU optimizavimo veiksmų planą, kuriame reikėjo nurodyti lėšas, kurių prašome iš šalies biudžeto, ES struktūrinių fondų, taip pat nurodyti lėšas, kuriomis patys galėtume prisidėti prie šių priemonių įgyvendinimo.
Šiuo metu vyksta derybos su VU, svarstoma, kokios sritys bus plėtojamos ir stiprinamos, todėl norime, kad kuo daugiau lėšų būtų pritraukta žmogiškųjų išteklių ir studijų kokybei stiprinti. Parengtame plane yra suplanuotos lėšos laboratorijoms sumanios specializacijos kryptyse, studijų infrastruktūrai gerinti, pedagogų rengimo centrui Šiauliuose steigti, taip pat prašoma lėšų regiono vystymo centro Šiauliuose įkūrimui. Netrukus ŠMM bus sudaryta speciali darbo grupė, kuri svarstys optimizacijos procese dalyvaujančių universitetų pateiktus planus. Ši darbo grupė ir parengs siūlymus ŠMM dėl šių universitetų optimizacijos finansavimo trejiems metams“, – aiškino ŠU Strateginio ir kokybės valdymo tarnybos direktorė dr. Renata Bilbokaitė.
MRU svarsto jungtis su VGTU: sieks abipusės naudos
Iš naujo svarstomos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) jungimosi galimybės.
„Jungimosi su VGTU alternatyva nėra nauja. Dar vasario mėnesį ŠMM aiškiai įvardinę savo stiprybes svarstymui pateikėme tris galimus variantus. Pirmas – MRU savarankiškai įgyvendina socialinių mokslų plėtros strategiją, orientuotą į savo profilio sritis, o antrasis ir trečiasis variantai – jungimosi su VGTU arba VU galimybės. ŠMM iki šiol palaikė MRU sujungimo su VU variantą, tačiau vykstant diskusijoms VU matė vis mažiau jungimosi galimybių, o MRU nepritarė automatiniam universiteto valdymo perėmimui ir išskaidymui“, – universiteto tinklalapyje lapkritį dėstė MRU rektorius Algirdas Monkevičius.
Anot jo, labai svarbu, kad realią abipusę naudą siekiant aukštesnės kokybės matytų susijungiančių universitetų bendruomenės ir aktyviai įsitrauktų į diskusijas.
Nuo Vyriausybės plano nutolo: kas išsaugojo autonomiškumą?
Vadovaujantis pastarųjų dienų atgarsiais, Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) turėtų išsaugoti autonomiškumą ir netapti viena Menų akademija, kaip buvo numatyta Vyriausybės darbo grupės plane.
Autonomiški, tikėtina, išliks ir Klaipėdos (KU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetai.
Neliečiama, aukštojo mokslo reformos aspektu, išlieka ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA).
Vadovaujantis Vyriausybės vizija, Lietuvoje turėjo likti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai.
Praėjusių metų gegužę buvo siūloma palikti VU (prijungiant MRU, LEU, ŠU) ir kurti naują Kauno universitetą (KTU, VDU, ASU, LSU) – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Technologijų mokslą ir studijas buvo numatyta koncentruoti VGTU ir KU.
Atskirą darinį turėjo sudaryti VDA ir LMTA, pernelyg nepakisti turėjo LSMU, LKA.