Petro Vileišio rūmuose įsikūrę lituanistai be kalbos puoselėjimo dar užsiima ir pastato priežiūra.
Į Kultūros paveldą įtraukti rūmai, anot lituanistų, šaukiasi remonto. Tad pavasarį buvo sutvarkytas balkonas, kuris galėjo nukristi, tvora, užsandarintas stogas, renovuotos durys.
„Mes už 145 tūkst. eurų likvidavome avarinės situacijos grėsmę pačiuose karščiausiuose taškuose“, – LNK žinioms sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė – Linartienė.
Ne suma, o būtent atsiskaitymo būdas užkliuvo auditoriams. Valstybės kontrolė šį mėnesį paskelbė, kad institutas už statybines medžiagas, remontą, baldus, spausdinimo paslaugas atsiskaitė per dideliu avansu.
„Leidžiama mokėti iki 30 procentų avanso. Šiuo atveju perkant remonto paslaugas buvo sumokėtas metų pabaigoje 100 procentų avansas“, – kalbėjo Valstybės kontrolės direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
Lituanistams išsakytos pastabos ir dėl to, kad pirko paslaugas iš savęs paties – instituto darbuotojų, nepaisydami viešųjų pirkimų procedūrų.
Valstybinio audito rezultatai jau perduoti tirti teisėsaugai. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija spręs dėl instituto vadovės likimo.
„Galima nepriimti jokio sprendimo, jeigu viskas yra tvarkoje. O jeigu tai yra ne esminis pareigų pažeidimas savo funkcijų, tuomet galėtų būti skiriamas įspėjimas. Jeigu tai yra kritinis pažeidimas savo atliekamų funkcijų, tuomet galėtų būti ir atleidimas“, – tikino ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Literatūros ir tautosakos instituto vadovė prasitarė jau sulaukusi spaudimo trauktis iš pareigų, nors jos kadencija baigiasi rugsėjį.
„Mane pasikvietė ir pasakė – jūs privalote pasitraukti iš pareigų. Aš paklausiau, ar galiu nesitraukti. Man atsakė, kad taip, bet kad net nebandyčiau dalyvauti konkurse“, – kalbėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė A. Martišiūtė–Linartienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris LNK žinioms teigė, jog to tikrai nebuvo.
Pati įstaiga aiškina, kad nurodyti pažeidimai yra neteisingi. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerį kaltina gal netgi darius įtaką audito vertinimui.
„Mes susiduriame su dar vienu svarbiu dalyku – valstybės institucijų bandymu nesąžiningai susidoroti su netinkamomis institucijomis“, – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė.
Į lituanistų ir ministerijos kivirčą įsitraukė ir dar daugiau pusių. Instituto mokslininkas Darius Antanavičius skundžia, kad institutas neišleido 8 knygų, kurioms yra skirti valstybiniai pinigai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad metų pradžioje dar nebuvo knygų, bet antradienį lituanistai rodo, kad jos jau yra išleistos ir paaiškina, kodėl tai užtruko. Teigiama, kad procesai užtruko dėl mokslininkų sveikatos problemų.
„Jeigu mes pažiūrėsime į tas knygas ir matysime, kad jos anksčiau buvo išleistos ir Lietuvos Mokslų taryba taip pat suklydo, patvirtindama, kad tų knygų nėra, kalbėsimės iš naujo“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris.
Ištirti instituto veiklą jau yra pavesta Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: