Praėjusį pirmadienį ŠMM ministrė patvirtino tiksliniu būdu valstybės finansuojamų studijų vietų sąrašą. Pastarosios vietos, paprasčiau kalbant, užsakymai iš valstybės. Tai valstybės skiriamos lėšos toms studijoms, kurios reikalingos valstybei, verslui, ūkiui, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios, arba kai specialybės poreikis kur kas didesnis nei parengiama specialistų.
Atrodytų, teoriškai viskas paprasta – daugiausiai tikslinių būdu valstybės finansuojamų studijų vietų suteikiama tiems, kurių labiausiai reikia. Tačiau pažiūrėkime, kaip tai išpildyta praktiškai.
Prioritetai aiškūs
Mykolo Romerio universitetui skirta net 100 vietų. Didžioji dalis, 80, skiriama teisės ir policijos veiklos studentams.
Aleksandro Stulginskio universitetui (ASU) šiemet skirtos 98 tikslinio finansavimo studijų vietos. Daugiausiai – sumaniosios gyvulininkystės (18) ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos (17) specialybių studentams.
Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) skirtos 62 vietos. Daugiausiai – ikimokyklinei ir priešmokyklinei pedagogikai (23), matematikos ir informatikos mokymui (18) ir chemijos ir fizikos mokymui (17).
Šiaulių universitetui (ŠU)skirtos net 54 vietos. Daugiausiai – pradinio ugdymo pedagogikai ir ikimokykliniam ugdymui (17) ir integruotų gamtos mokslų pedagogikai (14).
Klaipėdos universitetui (KU) skirtos 48 vietos. Daugiausiai – vaikystės pedagogikai (17).
Atrodytų, gal viskas gerai. Valstybės prioritetas – pedagogai, policininkai ir žemės ūkio specialistai. Tačiau pažiūrėkime, kiek užsakymų iš valstybės gavo tie universitetai, kurie kur kas aukščiau atsiduria ir Lietuvos, ir pasaulio reitinguose.
Stipriesiems universitetams vietų pagailėta
Vilniaus universitete (VU) ŠMM „užsakė“ vos 10 vietų. 7 – kultūros informacijos ir komunikacijos ir 3 geologijos studijų programose.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) gaus 14 vietų. 10 – gaisrinės saugos ir po 2 orlaivių pilotavimo ir aviacijos mechanikos inžinerijos specialybėse.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) paskirtos 22 tikslinio finansavimo vietos. 15 gyvulininkystės technologijai ir 7 slaugai.
Kauno technologijos universitetui (KTU) duota 15 vietų. Daugiausiai – mados (4) inžinerijai.
Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) skirta 30 vietų. Daugiausiai – informatikos (13) ir multimedijos ir interneto technologijų (11) studijų sritims.
Aiškiai matyti – didiesiems, gerai vertinamiems ir populiariesiems tarp studentų ir darbdavių universitetams tikslinio finansavimo studijų vietų pagailėta.
Studentų sumažėjo 4 kartus, o universitetas sėkmingai gyvuoja
Daugiausiai tikslinių vietų gavę universitetai – Lietuvos universitetų reitingų uodegoje, ką jau kalbėti apie pasaulio reitingus. Tačiau net jei nekreipsime dėmesio į reitingus, kurie kartais vertinami prieštaringai, nes esą apžvelgia ne viską, o žiūrėsime į skaičius, tendencijos nesikeis.
Kaip rašoma žurnale „Reitingai“, kuriame remiamasi Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, daugiausiai specialybių, kurios du kartus iš eilės buvo akredituotos tik 3 studijų metams, o tai reiškia, kad jos turi rimtų trūkumų, yra KU ir ŠU.
Žurnalas taip pat išskiria daugiausiai nukraujavusius universitetus – palygintas studentų skaičius 2007-2008 m.m. ir 2015-2016 m.m. Ketvirtukas aiškus – ŠU studentų skaičius sumažėjo 4 kartus (buvo 11,8 tūkst., pernai – 2,9 tūkst.), VU Tarptautinio verslo mokykloje liko 3,2 karto mažiau studentų (buvo 2,3 tūkst. studentų, pernai – 0,7 tūkst.), LEU – 2,81 (buvo 11,7 tūkst. studentų, pernai – 4,1 tūkst.), KU – 2,16 (buvo 9,2 tūkst. studentų – pernai 4,2 tūkst.).
Savo ruožtu DELFI rašė, kad MRU į valstybės finansuojamas vietas 2015 priėmė tik 118 studentų, palyginimui užpernai – 352. ŠU nemokamai studijuoti tuomet pradėjo 89 studentai, užpernai tokių buvo 169. Mažiau studentų pritraukė ir KU: 187 pernai, kai užpernai tokių buvo 233. Nelinksma ir LEU: 2015 m. į valstybės finansuojamas vietas pritraukti 262 studentai, užpraėjusiais metais tokių buvo 311.
Metė gelbėjimosi ratą
Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime leido suprasti, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje turi mažėti, ŠMM ministrė Audronė Pitrėnienė, panašu, eina kitu keliu. Įvertinus anksčiau aptartą kontekstą, tikrai atrodo, kad „silpniesiems“ universitetams metamas gelbėjimosi ratas – parama iš valstybės.
Tokius įtarimus dar labiau sustiprinti gali dar anksčiau, pristatant svarbiausius per 100 kadencijos dienų nuveiktus darbus, A. Pitrėnienės išsakyta mintis, kad ji nebus ministre, kuri uždaro universitetus.
„Diskusijoje su rektoriais aš pasakiau, kad neįeisiu į švietimo istoriją kaip ministrė, uždarinėjanti universitetus. Mes einame kitu keliu. Sudarėme darbo grupę, kuri ieškos programų konsolidavimo, tarpuniversitetinio bendravimo galimybių. Bandysime sukurti universitetų klasterį“, – tuomet sakė ji.
Lygino su komos ištiktais ligoniais
Politologas Tomas Janeliūnas neslėpė, kad, jo manymu, šiandien dar kalbėti, kad ŠMM bent jau tikisi, kad Lietuvos universitetų skaičius mažės, yra bjaurus dviveidiškumas.
„Tikslinis krepšelių skirstymas rodo visiškai priešingą poziciją nei ta, kurią deklaruoja ŠMM vadovai. Esą yra siekiama mažinti universitetų skaičių, jie raginami jungtis tarpusavyje ir tokiu būdu planuojama efektyviau skirstyti lėšas. Silpni universitetai, kurie realiai nesugeba normalios konkurencijos sąlygomis pritraukti studentų, yra palaikomi kaip komos ištiktas ligonis. Jų gyvybė gaivinama tiksliniais būdais, bandant išsaugoti studijų programas, kurios savaime, greičiausiai, natūraliai išnyktų“, – sakė jis.
T. Janeliūno teigimu, nepaisant kokybės trūkumų, atsiranda politiniai norai vis dėlto palaikyti universitetui gyvybę prisidengiant tokiais argumentais, kad reikia regioninių universitetų, jie neva turi likti mokslo traukos centrais.
Įžvelgia politinę prasmę: vengiama nepopuliarių sprendimų
„Tačiau galutinis rezultatas toks, kad mes visai nejudame iš dabartinės situacijos. Tam, kas turėtų net per ilgesnį laikotarpį natūraliai sudaryti spaudimą prastesnės kokybės programoms, aukštosioms mokykloms tiesiog nunykti, trukdoma iš ŠMM. Vietoje to, kad leistume bent jau natūraliai konkurencijai sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių, vegetavimas prailginamas ir neaišku kokiais kriterijais remiantis suteikiamas papildomas finansavimas programoms, kurios tikrai nėra kažkuo išskirtinės ar ypač reikalingos valstybei“, – pastebėjo politologas.
Anot T. Janeliūno, tokias pat studijų programas, kurios finansuojamos daugiausiai tikslinių vietų susižėrusiuose universitetuose, organizuoja ir stipresni universitetai, teikiantys kokybiškesnes to dalyko studijas.
„Tai, kas nėra pasakoma, kodėl tie universitetai gavo vieną skaičių vietų, kiti kitą, matyt, turi tam tikrą užkulisinę politinę prasmę. Kodėl tai daroma? Ministrė, jos atstovai važinėja po tuos universitetus, pažada jiems paramą, o vėliau neišdrįsta pakeisti savo pozicijos ir įsivaizduoja, kad sau susikurs politinį kapitalą ar palaikymą tuose regionuose, todėl vengia nepopuliarių sprendimų“, – įžvelgė politologas.
Bankrutavusių institucijų agoniją pratęsia pinigais
Savo ruožtu VU rektorius Artūras Žukauskas DELFI sakė šių metų tikslinių vietų paskirstymu nebesistebintis.
„Iš esmės, visada taip būdavo, nes valstybė neturi jokios realios strategijos aukštojo mokslo srityje ir ministerija pamina bent kokius strateginės valdysenos principus, kai reikia stiprinti stipresnius ir aplink juos telkti silpnesnius. Vietoje to galioja sena tvarka – lopymo principas. Pinigai kišami į, galima sakyti, bankrutavusias institucijas, siekiant pratęsti jų, manau, agoniją ir laiką tam, kad nereikėtų priimti sprendimų“, – aiškino A. Žukauskas.
Jo teigimu, yra akivaizdu, kad daugelį Lietuvos aukštųjų mokyklų tiesiog reikia restruktūrizuoti, nes jos nepasiteisino.
„Reikia iš jų išskirti tai, kas yra gero, o tai, kas nepasiteisino, atitinkamai administruoti, kad pasinaudotų tais ištekliais tie, kas turi didesnę patirtį siekiant tarptautinio kokybės lygmens“, – mano rektorius.
Veikiama priešinga linkme
A. Žukauskas aiškino, kad visi Lietuvos universitetai konkuruoja tarpusavyje dėl krepšelių, kadangi dabar veikia tokia sistema, o šiuo atveju, skiriant tikslines studijų vietas, tam tikriems universitetams finansiniai ištekliai buvo užtikrinti be konkurencijos.
„Tai ir reikia vertinti kaip konkurencijos pažeidimą ir tų valstybės tikslų, kurie buvo iškelti, pamynimą. Vietoje to, kad būtų stiprinama konkurencija ir leidžiama stipriausiems vystytis mūsų vizijos link (tarptautinio lygio mokslo ir studijų kokybės), veikiama visiškai priešinga linkme. Tik galiu pasakyti, kad pasitikėjimo ŠMM tai, kukliai šnekant, neprideda“, – sakė jis.
Anot VU rektoriaus, jis tiesiog stebi ir stebisi tokiais ministerijos žingsniais.
Abejoja net dėl vietų VU: palaiko tai, kas neturi perspektyvos?
„Ar siekiama, kad toliau iš šalies bėgtų jaunimas? Ar siekiama, kad ir toliau mūsų šalis būtų paskutinėse gretose mokslo ir inovacijų srityje? Man sunku pasakyti, kokie tikslai čia yra. Vaizdas yra labai liūdnas“, – pripažino A. Žukauskas.
Jo teigimu, net ir tikslinės vietos, skirtos VU esančioms studijų programoms, jam kelia abejonių. Rektorius neslėpė – tai tos specialybės, dėl kurių tąsos turima didelių abejonių.
„Skirstant vietas, visų pirma, reikėtų atsižvelgti į tos krypties absolventų įsidarbinimo rodiklius. Jei tikrai studentai gerai įsidarbina, krepšelių neužtenka, tai galėtų būti pretekstu padidinti vietų skaičių. Tačiau jokiu būdu neturėtų būti taikomas principas palaikant tai, kas neturi perspektyvos“, – aiškino rektorius.
Paaiškino, kodėl skyrė būtent tiek vietų
Tuo metu ŠMM viceministras Rolandas Zuoza DELFI aiškino, kad siūlymą, kaip paskirstyti tikslines studijų vietas, pateikė komisija, kuriai priklauso universitetų ir kolegijų vadovų, darbdavių, studentų, savivaldybių ir suinteresuotų ministerijų atstovai.
„Pagrindinis tikslinio finansavimo veiksnys – valstybei, ūkiui arba regionui reikalingų specialistų rengimas. Svarbu pabrėžti, kad šis finansavimo modelis pagrįstas konkrečiu darbdavio poreikiu. Tikslinę studijų vietą gaudamas studentas pasirašo sutartį su darbdaviu dėl įsidarbinimo pagal specialybę baigus studijas.
Nuo 2010 metų, kai pradėtas taikyti tikslinio finansavimo modelis, išryškėjo keletas sričių, kurios itin aktyviai naudoja tokį finansavimo modelį. Viena iš jų labai specifinė – menų studijos, kurioms šiemet skiriama 112 tikslinio finansavimo vietų. 100 tikslinių vietų skiriama visuomenės saugumui – policininkų rengimui. Jų poreikį deklaruoja Vidaus reikalų ministerija, o specialistus rengia Mykolo Romerio universitetas. Žemės ūkio ministerija rūpinasi žemės ūkio specialistų rengimu, teikdama ne tik poreikį, bet ir 90 proc. kofinansuodama jų studijas – šiemet Aleksandro Stulginskio universitetui skirtos 98 tikslinės vietos. Šiais metais pirmą kartą tikslinio finansavimo modelį pritaikėme pedagogų rengimui – 130 vietų skiriama toms pedagoginėms specialybėms, kurių poreikį deklaravo savivaldybės. Tai ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, tikslieji mokslai, specialioji pedagogika“, – sprendimą aiškino jis.
Grūmojo patiems universitetams: per mažai aktyvūs
Pasak R. Zuozos, kiek tikslinių vietų gauna aukštosios mokyklos, labiausia lemia jų pačių aktyvumas. Anot viceministro, vienos rodo labai didelę, kitos – gana mažą iniciatyvą dalyvauti tikslinio finansavimo konkurse, ieškoti būtinų partnerių – darbdavių.
„Pavyzdžiui, VU pirmą kartą tikslinio finansavimo konkurse nusprendė dalyvauti tik prieš kelerius metus, ir palyginti su kitomis aukštosiomis mokyklomis paraiškų teikia nedaug“, – aiškino jis.
Viceministro teigimu, tai, kad didelį aktyvumą siekiant tikslinio finansavimo rodo regioninės ir specializuotos aukštosios mokyklos, yra natūralu.
„Jos turi tiesioginį interesą bendradarbiauti su savo regiono ar srities darbdaviais, o toks bendradarbiavimas skatintinas siekiant rengti šalies ūkiui reikalingus specialistus“, – sakė R. Zuoza.
Pasidalijo, kokius mokslus baigė dirbantys ŠMM
Absurdiškais jis vadino ir įtarimus, kurie pasirodė socialiniuose tinkluose, kad ŠMM ministrė ar viceministrai aptariamas aukštąsias mokyklas gina nuo pražūties, kadangi yra tiesiogiai su jais susiję.
Kaip informavo ŠMM, ministrė A. Pitrėnienė yra įgijusi biologijos mokytojos specialybę Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, o edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį Klaipėdos universitete.
Švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina baigė edukologijos bakalauro ir socialinio darbo magistro studijas Klaipėdos universitete, įgijo sveikatos mokslų daktaro laipsnį Suomijos Turku universitete.
Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė įgijo technologijos inžinieriaus specialybę Kauno technologijos universitete, mokslus tęsė magistrantūroje, apsigynė technologijos mokslų daktaro disertaciją. Kauno technologijos universitete taip pat įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė įgijo anglų kalbos dėstytojo kvalifikaciją Vilniaus universitete, o viešojo administravimo magistro laipsnį Kauno technologijos universitete.
Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza įgijo istorijos mokytojo specialybę Vilniaus pedagoginiame universitete, taip pat Lietuvos edukologijos universitete apsigynė socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Lietuvoje – 45 aukštosios mokyklos: net prezidentė kalba apie konsolidavimą
Savo metiniame pranešime prezidentė D. Grybauskaitė pastebėjo, kad principingo požiūrio dėl aukštųjų mokyklų konsolidavimo Lietuvoje stinga.
„Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai ES vidurkis – 5 universitetai vienam milijonui gyventojų. Taigi rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, – pastebėjo ji.
Apie tai, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje turėtų mažėti, nuolat kalba įvairūs švietimu besidomintys specialistai, darbdavių atstovai.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, vis daugiau norinčiųjų studijuoti įstoja į aukštąsias mokyklas. Tą padaryti šiemet pavyko net 76 proc. visų stojančiųjų ir 86 proc. tų metų stojančiųjų, nepaisant to, kad buvo taikomas ir minimalus konkursinis balas, kuris turėjo tapti barjeru prastai besimokantiems studentams. Vidutinis konkursinis balas valstybės finansuojamose vietose kolegijose – 4, universitetuose – 7,1. Savo ruožtu valstybės nefinansuojamose studijų vietose kolegijose – 2,5, universitetuose – 4,4. Maksimalus balas – 10.
