„Norėčiau palinkėti politikams, nors jie ir turi teisę teikti įvairius pasiūlymus, užuot kursčius kažkokius susiskaidymus, padėti, paaiškinti, kad visuomenė yra įvairi“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, tokie racionalaus pagrindo neturintys Regionų partijos siūlymai yra tik priešrinkiminis triukas.
„Gyvenimo įgūdžių programoje nėra tų dalykų, apie kuriuos kalba Regionų partijos žmonės. Galbūt eigoje moksleiviams ir gali kilti įvairių klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta. Tačiau tokios drastiškos priemonės? Suprantu, kad artėja rinkimai, bet jos tikrai signalizuoja prastus dalykus“, – sakė ministrė.
Gyvenimo įgūdžių programoje nėra tų dalykų, apie kuriuos kalba Regionų partijos žmonės. Galbūt eigoje moksleiviams ir gali kilti įvairių klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta. Tačiau tokios drastiškos priemonės? Suprantu, kad artėja rinkimai, bet jos tikrai signalizuoja prastus dalykus.
„Tuomet uždrauskime vaikams žiūrėti žinias, lankytis kultūriniuose renginiuose ar dar kažkur, kur matome įvairią visuomenę“, – ironizavo ji.
Regionų frakcijos siūlymus neigiamai vertinanti Eltai sakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, tai prilygsta kovai su nematomais priešais.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje buvo užregistruotas Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus sudarytas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymas. Šia pataisa apibrėžiamas draudimas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija.
Projektą įregistravę Seimo nariai taip pat teikė ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymą. Siūlomame kodekso straipsnyje numatoma, kad ugdymo įstaigos, pirmą kartą pažeidusios įstatymą, galėtų būti baudžiamos nuo 100 iki 300 eurų siekiančiomis baudomis. Įvykdžius pakartotinį pažeidimą, bauda siektų ir 1 tūkst. eurų.
Pagal šiuo metu galiojantį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, neigiamą poveikį daro tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Atmeta kritiką dėl mokyklose stratuosiančio įtraukiojo ugdymo: valstybė deda maksimalias pastangas
Jau rugsėjį startuosiant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su kritika, kad derėjo palaukti kitų metų. Nors, anot ministrės, šiuo klausimu savivaldybėms vis dar kyla tam tikrų iššūkių, ji viliasi, kad išaugęs finansavimas įtraukiajam ugdymui padės juos išspręsti.
„Mokytojo padėjėjų skaičiai yra išaugę. Probleminis klausimas, kas už ką atsakingas. (...) Profsąjunga sako, kad galbūt geriau, kad savivalda mokėtų už mokytojo padėjėjus, kuriems nereikia pedagoginės kvalifikacijos, o valstybė mokėtų už tą dalį, kur yra specialieji pedagogai. Ne visoms savivaldybėms tai patinka, čia yra klausimas procese. Bet galbūt tada būtų daugiau aiškumo“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Per keletą metų finansavimas išaugo nuo 70 kelių milijonų iki 164 milijonų šiemet. Tas skirtumas yra dramatiškas ir valstybė deda maksimalias pastangas, kad būtume kuo geriau pasiruošę.
„Per keletą metų finansavimas išaugo nuo 70 kelių milijonų iki 164 milijonų šiemet. Tas skirtumas yra dramatiškas ir valstybė deda maksimalias pastangas, kad būtume kuo geriau pasiruošę“, – akcentavo ministrė.
Visgi, už švietimo sistemos vairo stovinti politikė atmeta pastarosiomis dienomis skambančius svarstymus, kad įtraukusis ugdymas startuoja per anksti ir reikėjo palaukti kitų metų rugsėjo. Pasak jos, bendrojo ugdymo įstaigose jau ir dabar yra nemažai specialiųjų poreikių turinčių moksleivių.
„Jeigu nepradedi, tai niekada ir neišjudi. Suprantu, profsąjungos susitikime pati girdėjau, kokius klausimus kelia. Ta nežinomybė, matyt, kol neprasidėjo visa apimtimi įtraukiojo ugdymo diegimas, yra kelianti nerimą. Viliuosi, kad procesas bus pakankamai sklandus“, – dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Jau ir dabar bendrojo ugdymo mokyklose yra labai daug vaikų su įvairiais poreikiais ir mokytojams jau ir dabar nebūtinai yra labai lengva“, – pridūrė ji.
Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.