Šie Europos Komisijos remiami reitingai išskiria tuo, kad suteikia galimybę palyginti aukštojo mokslo įstaigas pagal didesnį skaičių kriterijų nei kitose dabartinėse tarptautinėse reitingavimo sistemose.
Aukštųjų mokyklų veikla analizuota pagal penkis kriterijus – studijų, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir poveikio regionui. Kiekvienas rodiklis penkiabalėje skalėje vertinamas nuo „labai gerai“ iki „silpnai“.
Atskirai įvertinamos ir aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos – skelbiamas ir dalykinis universitetų reitingas. Tirta, kur geriausiai studijuoti biologiją, verslą, chemiją, kompiuterių mokslus, elektros inžineriją, istoriją, matematika, mechanikos inžineriją, mediciną, fiziką, psichologiją, socialinį darbą bei sociologiją.
Šiemet rengiant šį reitingą įvertinta daugiau kaip 1300 universitetų ir aukštųjų mokyklų iš 90 šalių, apklausta daugiau nei 105 tūkst. studentų. Įvertinti daugiau nei 3250 fakultetų ir 10700 studijų programų.
Kaip pasisekė Lietuvai?
Šįkart reitinge galima išvysti net 19-os lietuviškų aukštųjų mokyklų pavadinimus. Praėjusiais metais jų buvo kiek mažiau – 14.
Geriausiai šiemet reitinge, kaip ir pernai, pasirodė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Aptartose srityse jis surinko daugiausiai – 10 – aukščiausių įvertinimų (pernai – tiek pat). Antroje vietoje liko Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 9 aukščiausius įvertinimus (pernai – 8). Į trečią vietą reitinge įsiveržė Lietuvos edukologijos universitetas, surinkęs 8 aukščiausius įvertinimus (pernai jis nebuvo reitinguotas).
Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Socialinių mokslų kolegija (SMK) reitinge surinko 7 aukščiausius įvertinimus, Šiaulių universitetas (ŠU) ir Lietuvos sporto universitetas (LSU) – 6, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Klaipėdos universitetas (KU) ir Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK) – 5.
4 aukščiausius įvertinimus gavo Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykla (VU TVM), Alytaus kolegija (AK) ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), 3 – Vilniaus universitetas (VU) (praėjusiais metais – 6), Kauno kolegija (KK), Vilniaus kolegija (VK). Nė vieno aukščiausio įvertinimo negavo Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir Marijampolės kolegija (MK).
Savo ruožtu daugiausiai įvertinimų „gerai“ surinko Vilniaus universitetas (VU) – 10. VU TVM ir VDU – 9, VGTU ir LSMU – 7, KTU – 6, MRU – 4, KU, AK, KK, VK, ŠU ir LSU – 3, SMK, KVK, ŠVK – 2, LEU, MK ir LAJM – 1.
Dalykinio reitingo rezultatai: humanitariniai ir socialiniai mokslai
Kaip jau buvo minėta, kartu paskelbtas ir dalykinis universitetų reitingas. Jo rezultatai išsidėstė taip (eilės tvarka):
Pagal „U-Multirank“, socialinį darbą Lietuvoje patariama studijuoti LEU, Kauno kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, KU arba MRU. Už penketuko – VDU, Marijampolės kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija ir VU.
Verslo subtilybių reitingo sudarytojai pataria mokytis VGTU, VU (Ekonomikos fakultete), VDU, VU (Kauno humanitariniame fakultete) arba KTU (Ekonomikos ir verslo fakultete). Už penketuko – Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, VU TVM ir Marijampolės kolegija.
Istoriją reitingo rengėjai pataria studijuoti VU, VDU, LEU arba KU. Psichologiją – VU, MRU arba VDU. Sociologiją – LEU, KTU, VDU arba VU.
Dalykinio reitingo rezultatai: fiziniai ir technologiniai mokslai
Pasirodo, chemiją geriausia studijuoti KTU, VU arba Vilniaus kolegijoje. Fiziką – VU, KTU arba VDU.
Elektros inžineriją – KTU, mechanikos inžineriją – KTU arba Marijampolės kolegijoje.
Kompiuterių mokslų geriausia mokytis VGTU, KTU, SMK, VU arba Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Už penketuko – VDU, Vilniaus kolegija, Alytaus kolegija ir Klaipėdos valstybinė kolegija.
Matematikos mokslus, reitingo sudarytojų teigimu, geriausia krimsti KTU, VU arba VDU, biologijos – VDU, VU ir KU.
Kaip vieta, kur geriausia mokytis medicinos, nurodomas VU.
VGTU: tokiu rezultatu gali pasigirti nedaug kas
„10 aukščiausių įvertinimų, kuriuos VGTU gavo antrus metus iš eilės, yra labai geras pasiekimas, nes tokiu rezultatu gali pasigirti tik labai nedidelė dalis iš daugiau nei 1300 reitinguotų viso pasaulio aukštųjų mokyklų. Visi rodikliai, praėjusiais metais įvertinti „labai gerai“, šiais metais išlaikė tokį patį aukščiausią įvertinimą, o aukšti tarptautiškumo parametrai dar labiau pakilo, nes reitingo sudarytojai įvertino išaugusį magistrantūros studijų programų užsienio kalba skaičių bei laipsnio VGTU siekiančių užsienio studentų pagausėjimą“, – aptardama reitingo rezultatus teigė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė.
VGTU išplatintame pranešime atkreipiamas dėmesys, kad daugiau nei pusė (17 iš 31) VGTU rodiklių įvertinti „labai gerai“ arba „gerai“. Be poveikio regionui, aukščiausias pozicijas reitinge užima universiteto mokslininkų publikacijos dažniausiai cituojamuose leidiniuose, nuo universiteto atskilusių įmonių skaičius (angl. spin-off), mokslininkų indėlis į menus, pritrauktos finansinės investicijos iš privačių ir regioninių partnerių, bakalauro studijos anglų kalba, studentų mobilumas bei pajamos, gautos iš nuolatinio profesinio tobulėjimo.
Šiemet VGTU pozicijos, lyginant su praėjusiais metais, pakilo citavimo indekso, mokslinių publikacijų skaičiaus ir magistro studijų anglų kalba srityse.
Rezultatais džiaugiasi ir KTU
Tuo metu KTU savo universiteto tinklalapyje taip pat pasidžiaugė pasiektu rezultatu.
„Kaip ir ankstesniais metais, lyderiaujančias pozicijas KTU užima pagal indėlį į regiono vystymąsi ir mokymo kokybės kategorijose. Bent po vieną aukščiausią įvertinimą universitetas gavo visose penkiose kategorijose.
Aukščiausią įvertinimą KTU gavo tarpdisciplininių publikacijų, meninės produkcijos, privataus kapitalo pritraukimo, prie universiteto įkurtų jaunųjų įmonių, tarptautinių bakalauro programų, laiku bakalauro studijas baigiančiųjų, absolventų įsidarbinimo, kapitalo iš regioninių šaltinių pritraukimo subkategorijose“, – pabrėžė universiteto atstovai.
VDU vertinimus vadina dėsningais
Savo ruožtu VDU pasigyrė, kad šiemet reitinge aukščiausią įvertinimą tarp visų šalies universitetų („labai gerai“) gavo kategorijose, kuriose įvertinta meninė produkcija, už mokslinę veiklą gautos išorinės pajamos, užsienio kilmės (tarptautiniai) akademiniai darbuotojai, bendros regioninės publikacijos ir bakalauro studijas numatytu laiku baigusių studentų proporcija.
Pasak VDU Tarptautinių ryšių tarnybos direktorės Zinaidos Baltrėnienės, šie universiteto įvertinimai yra dėsningi, ypač kalbant apie VDU pirmavimą pagal užsienio kilmės akademinius darbuotojus.
„Pagal 2015 m. QS kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių universitetų analizę, VDU tarptautiškumo srityje pranoko ne tik Lietuvos, bet apskritai visų Baltijos šalių universitetus ir šiame regione pirmauja – vien per 2015 metus VDU dėstė per 200 dėstytojų iš skirtingų šalių“, – pažymėjo Z. Baltrėnienė.
Jos teigimu, tarptautinio pripažinimo ir geresnės kokybės siekiantys Lietuvos universitetai turi ir toliau didinti bendradarbiavimą su Europos ir viso pasaulio organizacijomis bei sudaryti sąlygas ne tik studentų, bet ir dėstytojų mobilumui, todėl VDU lyderystė šioje srityje yra itin reikšminga.
„Sprendimas jungtis į Europos Sąjungos aukštųjų mokyklų reitingą „U-Multirank“ pasiteisino – reitingas objektyviai išryškino stipriąsias universiteto puses, – sako LEU Plėtros ir ryšių direkcijos direktorius Kęstutis Šalavėjus. – Kelis metus iš eilės turėjome pastabų dėl Lietuvoje sudaromų aukštųjų mokyklų reitingų, o dėl per pastaruosius 2 metus padarytų nemažų reitingų sudarytojų klaidų esame oficialiai atsisakę teikti duomenis žurnalui „Reitingai“. Džiaugiamės, kad „U-Multirank“ reitingas atkreipia dėmesį ir į kitas universitetų veiklos sferas, kurios iki šiol lietuvių reitinguose neatsispindėjo. Tai matoma iš atskirų veiklos sričių vertinimų.“
Kritikavo kitus reitingus
Komentuodamas reitingus LEU Plėtros ir ryšių direkcijos direktorius Kęstutis Šalavėjus pasidžiaugė, kad jo atstovaujamas universitetas pirmauja 2 iš 5 vertintų sričių: mokymo ir mokymosi (studijų), regioninės veiklos.
„Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad LEU iš 3 vertintų programų krypčių dviejose pirmauja: sociologijos ir socialinio darbo. Istorijos programų kryptyje buvo vertinama „Taikomosios istorijos“ programa, kuri nėra pedagogikos srityje. Mūsų stipriausios ir gausiausios istorinės programos „Istorija“ ir „Europos istorija“ yra pedagoginėje kryptyje (mokytojus ruošiančios programos), todėl negalėjo būti vertinamos, dėl to, mūsų istorijos kryptis ir silpniau atsispindėjo.
LEU, kaip ir kiti profiliniai universitetai, neturi programų visose studijų kryptyse, todėl tik sumuoti balus kiek programų krypčių turi geriausius vertinimo balus, nėra tikslinga (visada laimės tie, kurie jų turi daug). Todėl mums labiau priimtinas U-Multirank, o ne žurnalo „Reitingai“ reitingas“, – sakė jis.
VU svarsto galimybę daugiau šiam reitinge nebedalyvauti
Tačiau VU atstovai laikosi kitokios pozicijos. Anot universiteto Partnerystės prorektorės prof. Gretos Drūteikienės, bus svarstoma galimybė nuo kitų metų šiame reitinge nebedalyvauti.
„Vertindamas Europos Komisijos projekto „U-Multirank“ pagrindu skelbiamus reitingus, Vilniaus universitetas remiasi oficialiai išsakyta prestižinių Europos universitetų tinklo – Koimbros grupės, kurios visateisiu nariu universitetas tapo 2016 m., valdybos pozicija. Koimbros grupės valdybos nuomone, „U-Multirank“ sudarytojai turėtų pergalvoti ir pasirinkti svarius, palyginamus kriterijus, juos detaliai ir aiškiai aprašyti ir padėti aukštojo mokslo institucijoms tuos kriterijus suprasti.
Verta pažymėti ir tai, kad dalis Koimbros tinklo universitetų priklauso ir kitam universitetų tinklui LERU (League of European Research Universities), tarp kurio narių – Oksfordo, Kembridžo, Lundo universitetai. Šis universitetų tinklas dar 2013 m. viešai pažėrė kritikos dėl „U-Multirank“ metodologijos pagrįstumo, o jam priklausantys universitetai atsisakė teikti duomenis šiam projektui“, – sakė ji.
Lietuviai pateikia klaidingus duomenis? Geresni nei geriausi Europoje
Pasak G. Drūteikienės, LERU universitetų tinklas „U-Multirank“ reitingus kritikavo už tikslių kriterijų nebuvimą, problemišką duomenų lyginimą ir pernelyg laisvo duomenų interpretavimo galimybę. Pabrėžė ji ir tai, kad aukštųjų mokyklų šiems reitingams teikiama informacija yra netikrinama.
„Būtent pastarojo reiškinio padarinius matome ir Lietuvoje – tai laisvas duomenų interpretavimas, savarankiškas pjūvių pasirinkimas, žaidimas neobjektyvia informacija. Jeigu tikėtume reitingo duomenimis, pagal kai kuriuos kriterijus ne viena Lietuvos aukštojo mokslo institucija lenkia pasaulyje aukščiausiai vertinamus ir į geriausiųjų 100-tuką patenkančius Europos universitetus, nors visi suprantame, kad tai negali būti tiesa“, – dėmesį atkreipė ji.
Nors VU atstovė sutiko, kad „U-Multirank“ iš tiesų gali tapti puikiu lyginamosios analizės įrankiu, pripažino, kad dabartinė jo metodologija ir ypač kasmetinė jos kaita kelia klausimą, ar tai galima vadinti universitetų reitingu.
„Pritardami Europos universitetų tinklų išsakytai nuomonei, siekdami skaidrumo ir objektyvumo, mes negalime pernelyg džiaugtis rezultatais. Todėl, atsižvelgdamas į įtakingiausių Europos universitetų tinklų (Koimbros grupės ir LERU) poziciją ir iš „U-Multirank“ projektų besitraukiančių universitetų siunčiamą signalą visuomenei, Vilniaus universitetas svarstys galimybę jau nuo kitų metų šiame projekte nebedalyvauti“, – atskleidė ji.
Gerokai skiriasi nuo kitų
Kad šis reitingas gerokai skiriasi nuo kitų, viešai skelbiamų, sutiko ir Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė, tačiau, jos teigimu, tai nėra blogai, nes „U-Multirank“ padeda aukštąsias mokyklas įvertinti įvairiapusiškai.
„U-Multirank“ turi savitą metodologiją – nenori aukštųjų mokyklų suvesti į vieną visumą. Jo kūrėjai teigia, kad tai padarius nesimato universitetų įvairovės, visos jų veiklos, tad šiuo reitingu siekiama parodyti, kaip aukštoji mokykla atrodo tam tikrose studijų tematikose ir pagal pagrindinius kriterijus.
„U-Multirank“ sudarytojai teigia, kad jie ruošia įrankį aukštosioms mokykloms, kuris padeda tobulinti savo veiklą. Šis įrankis joms aktualus, nes, pavyzdžiui, gali pamatyti, kaip atrodai pagal atskirus kriterijus, tarkime, tarptautiškumo ar poveikio regionui srityje, pasilyginti su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis arba galbūt pradėti bendradarbiauti su panašiomis į save. Savo ruožtu studentams suteikiama informacijos ir apie universitetą kaip instituciją, ir mokomuosius dalykus “, – aiškino L. Stračinskienė.
Dalyvaujančių aukštųjų daugėja, nors rezultatai kelia dvejonių
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad aklai reitinge pateikiamais rezultatais galbūt nevertėtų pasitikėti būtent dėl to, kad duomenis jo sudarytojams teikia pačios aukštosios mokyklos.
„Viskas labai priklauso nuo to, kaip institucija tiksliai ir išsamiai pateikia duomenis. Jeigu šioje vietoje padaroma klaidų, ir rezultatai gali skirtis“, – pripažino ji, tačiau kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad nepaisant tokios metodikos, reitinge dalyvaujančių aukštųjų mokyklų skaičius auga.
„Pati šio reitingo pradžia buvo labai sąlyginė. Kitaip tariant, atsargi. Tačiau plečiantis temų ratui daugėja suinteresuotų jame dalyvauti aukštųjų mokyklų“, – pastebėjo specialistė.
Ne visais reitingais galima pasitikėti
DELFI primena, kad dar pernai paskelbus „U-Multirank“ reitingą dalykinius universitetų ir kolegijų reitingus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ kūrėjai – Gintaras Sarafinas ir Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad ne visais reitingais galima ir reikėtų pasitikėti.
„U-Multirank“ yra savotiškas protesto reitingas. Visos senosios ir didžiosios reitingavimo sistemos, pavyzdžiui, „QS“, „ARWU“, „Time“ dažnai yra kritikuojamos Europos aukštųjų mokyklų, nes jose dominuoja Amerikos ir Azijos universitetai. Europoje esančios mokymosi įstaigos ten užima gana žemas vietas, todėl, manau, šis reitingas, kuris yra remiamas Europos komisijos, atsirado kaip alternatyva. Jų lūkesčiai – akivaizdūs, norima, kad Europoje esantys universitetai būtų matomi“, – kokiu tikslu galėjo būti organizuojamas šis reitingas, svarstė J. Kučinskaitė.
Ji pripažino, kad „U-Multirank“ aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema jai neatrodo labai patikima.
„Visas reitingavimas yra aprašomasis. Kiekviena aukštoji mokykla pateikiamus duomenis gali interpretuoti taip, kaip nori, todėl tai visiems patinka – kiekvienas randa, kur gali pasigirti. Man net juoką kelia tai, kaip aukštosios mokyklos sureagavo į šiuos duomenis. „U-Multirank“ yra toks reitingas, kur gali pasidaryti reitingą pats. Jis įtinka visiems – nieko nepasako, bet visus pagiria. Man tai primena pedagoginę sistemą Skandinavijoje ar Lietuvos pradinėse mokyklose, kur visi vaikai – patys šauniausi, geriausi ir protingiausi. Į tai žiūriu šiek tiek skeptiškai. Reitingas turi kažką realiai parodyti, o ne tik aprašyti, kad puikiai pasistengei ir padirbėjai“, – sakė ji.
Laimi dėl reklamos, o ne suteikiamų žinių
Anot J. Kučinskaitės, tokiuose reitinguose kaip „U-Multirank“ dažniausiai laimi tos aukštosios mokyklos, kurios turi gerą viešųjų ryšių skyrių, rinkodaros specialistus. Paklausta, ar būtent dėl šių specialistų profesionalumo trūkumo taip nepasisekė VU, mat buvo galima tikėtis, kad šis universitetas reitinge užims pirmą vietą, J. Kučinskaitė patikino, kad iš tiesų šis universitetas yra vienas iš sąžiningiausių.
Savo ruožtu G. Sarafinas pritarė, kad būtent dėl tokių sukčiavimo atvejų jie nusprendė neimti jokių duomenų iš aukštųjų mokyklų.
„Tai visiškai iškraipo rinką. Kai duomenis siunčia pačios aukštosios mokyklos, kas gali juos patikrinti? Europiečiai to tikrai nedaro, jie pasitiki aukštosiomis mokyklomis, tačiau mes iš savo patirties galime pasakyti, kad to daryti nereikėtų. Kai mes gaudavome duomenis iš kai kurių diplomų fabrikų, ten būdavo tiek nulių prirašyta, kad tiek studentų kartais nebūdavo“, – pastebėjo jis.
Geriausiu skelbtas VU
DELFI primena, kad žurnalo „Reitingai“ praėjusių metų pabaigoje parengtame dalykiniame 70 universitetinių studijų krypčių reitinge dominuoja:
1. Vilniaus universitetas (geriausias 26-iose kryptyse iš 31-os)
2. Kauno technologijos universitetas (geriausias 14-oje krypčių iš 35-ių)
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (geriausias 7-iose kryptyse iš 9-ių)
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (geriausias 5-iose iš 20-ies)
5-6. Vilniaus dailės akademija (geriausias 4-iose iš 6-ių)
5-6. ISM universitetas (geriausias 4-iose iš 4-ių)
7. Vytauto Didžiojo universitetas (geriausias 3-iose iš 28-ių)
8. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (geriausia 2-ose iš 3-jų)
9. Klaipėdos universitetas (geriausias 1-oje iš 32-jų)
10. Aleksandro Stulginskio universitetas (geriausias 1-oje iš 13-os)
Už geriausiai bakalaurantus ruošiančių universitetų dešimtuko liko Mykolo Romerio, Šiaulių, Lietuvos edukologijos, Lietuvos sporto, Kazimiero Simonavičiaus, LCC tarptautinis universitetai, Generolo Jono Žemaičio karo akademija.