Nukarūnuotas MRU įtūžo: tai ne reitingai

Už geriausiųjų šalies universitetų aštuntuko žurnalo „Reitingai“ paskelbtuose vertinimuose likęs Mykolo Romerio universitetas (MRU) prabilo apie reitingavimo ydas bei galimybę kreiptis į teismą.

Tuo metu žurnalas „Reitingai“ atremia vadovavęsis oficialiais duomenimis, stebisi MRU nenoru bendradarbiauti ir užsimena apie patirtą spaudimą.

Praėjusią savaitę paskelbtuose universitetų reitinguose MRU liko už geriausiųjų aštuntuko ribos.

„Gink Viešpatie, nesupraskit, kad čia kokios ambicijos sukilo. (…) Mes nesame įsižeidę – tiesiog pernelyg iškreiptas fonas, pernelyg akivaizdžiai, kad būtų galima diskutuoti dėl detalių. Mes visuomenėje savo statusą kaip turėjome, taip turėsime, bet supriešinimo, savesnių, tolimesnių universitetų išskyrimas labai nesolidus. Visada turi būti balansas“, – naujausius reitingus DELFI komentavo MRU rektorius profesorius Alvydas Pumputis.

A. Pumputis ką tik grįžo iš Londono, kur vyko kasmetinė Pasaulio universitetų reitingavimo asociacijos sesija. Jos metu prisistatė pasaulyje geriausiai žinomos reitingavimo agentūros Shanghai, Times, akcentuodamos, kad reitingavimo procesas turėtų atlikti universitetus puoselėjančią ir pažangą skatinančią funkciją.

„Grįžęs radau Lietuvos švietimo sistemos „reitingus“. Atvirai pasakysiu, apėmė skaudus nerimas. Tai visiškai priešingas vaizdas, nei buvo kalbama Londone. Čia nesuprantami nei reitingavimo tikslai, nei kriterijai“, – sako MRU rektorius. 

Pasak A Pumpučio, į akis iš karto krinta tendencingas neigiamas universiteto vertinimas. Jo teigimu, jeigu MRU infrastruktūra tarp universitetų nurodoma kaip prasčiausia, sunku ką nors ir komentuoti. Mat pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu MRU pasirinktas kaip universitetas su moderniausia infrastruktūra, visos prestižinės konferencijos vyko būtent šiame universitete.   

„Tačiau, pasirodo, mes esame paskutinėje vietoje, kaip blogiausi“, – stebisi rektorius, kuris norėtų išgirsti tokio vertinimo argumentus. Pasak A. Pumpučio, MRU siekia mažiausiomis sąnaudomis pasiekti tikslą ir kiek įmanoma būti mažesne našta valstybei. Tuo metu reitinge klausiama, kiek universitetas gauna pinigų iš valstybės. 

„Kuriamas ne ūkininkavimo modelis, skatinamas ne pinigų tausojimo principas, bet pinigų plovimo modelis. Jeigu specialistą sugebi brangiau rengti, pagal tuos kriterijus kyli į viršų, jei ieškai pigesnio kelio, eini į paskutinę vietą“, – stebisi A. Pumputis. Pasak jo, reitingai paskelbti, tačiau vertinimo metodai ir principai esą neaptarti.   

Rektoriaus tvirtinimu, reitinge mokslai supriešinami tarpusavyje, universitetai skaidomi į savesnius ir svetimesnius. Taip esą manipuliuojama visu procesu. „Man atrodo, Lietuva, žinant visą potencialą, politinę konjunktūrą, nepajėgi daryti reitingų. Aš siūlyčiau, pavyzdžiui, užsisakyti „Times“ arba bet kurią kitą reitingavimo agentūrą, kuri reitinguotų valstybės viduje“, – siūlo A. Pumputis. Tokiu keliu esą nuėjo Čekija, kai kurios arabų šalys.

Jo įsitikinimu, reitinguoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą reikia, tik tą daryti būtina solidžiai, siekiant ne žlugdyti, o puoselėti. A. Pumputis įsitikinęs: už paskelbtų „reitingų“ širmos slypi konkurenciniai interesai.

Šią savaitę A. Pumputis kreipėsi į MRU bendruomenę klausdamas, ką daryti toliau. „Kviečiu su tokio lygio vertintojais bet kokį bendradarbiavimą nutraukti. Toliau neplėtodamas diskusijos noriu labai rimtai su Jumis – profesūra, studentais, alumnais, visa akademine bendruomene – pasitarti. Ar dėl klaidinančios informacijos apie MRU paskelbimo kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį už padarytą žalą, ar reaguoti kitaip?“, – rašoma universiteto puslapyje internete paskelbtame kreipimesi.

Paaiškino, kur MRU bėdos

„Iš tikrųjų, kaip žurnalistikoje bloga žinia yra gera žinia, taip ir reklamos pasaulyje bloga reklama taip pat yra reklama. Mes nesitikėjome tokios reklamos. Ir civilizuotame pasaulyje dar neteko girdėti tokio atvejo, kad kuri nors aukštoji mokykla, ypač tokia, kuri rengia teisės profesionalus, telktų savo bendruomenę, ją klausinėtų dėl to, ar verta pradėti teismų procesą su jiems neįtikusia reitingų agentūra ar reitingus atliekančia žiniasklaidos priemone“, – į MRU išsakytus priekaištus reagavo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė, reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

J. Kučinskaitei nesuprantama, kodėl MRU buvo vienintelis, kuris su nepalankia išankstine nuostata įvertino naujo reitinguotojo atsiradimą. Esą kai MRU išsiųstas klausimynas, gautas atsakymas, kad universitetas žurnalui nenorėtų teikti duomenų bei dalyvauti jo reitingavime. Vėliau MRU apsigalvojo ir daugelį duomenų pateikė.

Tačiau, sako J. Kučinskaitė, gauti ne visi duomenys: duomenų apie išlaidas infrastruktūrai nebuvo pateikta, tad teko vertinti tai, ką universitetas pateikė.

Didžiausią svorį žurnalas „Reitingai“, kaip ir visos pasaulio reitingavimo sistemos, suteikė moksliškumui. „Reitingai“ universitetų mokslo produkciją vertino pagal Lietuvos mokslo tarybos atliktą vertinimą. Taip pat atsižvelgta, kiek kiekvieno universiteto šiuo metu dėstančių dėstytojų yra gavę aukščiausius nacionalinius apdovanojimus. „Visa tai paaiškinta žurnale. Deja, reitingo objektyvumą kvestionuojančioje aukštojoje mokykloje šis rodiklis nėra aukštas“, – sako J. Kučinskaitė.

Užsiminė apie patirtą spaudimą

Patys subjektyviausi šiame reitinge kriterijai yra du: studentų ir darbdavių nuomonė. Studentus apklausė „Reitingų“ partneris – Lietuvos studentų sąjunga, o darbdavius – samdyta sociologinė bendrovė „Prime consulting“. Be to, žurnale pateikti ir Darbo biržos duomenys apie absolventų įsidarbinamumą. Pagal studentų nuomonę, MRU yra ketvirtas, pagal įsidarbinamumo rodiklį – šeštas.

Kitas labai svarbus rodiklis buvo universiteto konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje. Pagal šį rodiklį MRU atrodo gerai ir yra ketvirtas tarp visų valstybinių universitetų. Tačiau pagal studentų ir studijų rodiklį ši aukštoji mokykla yra lentelės apačioje.

„Deja, nedaug šimtukais gimnazijas baigusių abiturientų, palyginti su visais pernai į bakalauro pirmą kursą priimtais studentais, rinkosi šią aukštąją mokyklą. Ir, palyginti su visu studentų, pernai priimtų į pirmus kursus (pirmos, antros, vientisųjų studijų bei trečios pakopos) studentų skaičiumi gavo valstybės finansuojamus studijų krepšelius bei stipendijas“, – aiškina J. Kučinskaitė.

Paskutinis kriterijus – studijų ir mokslo bazė – įvertintas 6 taškais iš 100. Tai ir yra MRU ginčyta infrastruktūra. Reitinguotojai stebisi, kodėl nepasitikima oficialių institucijų duomenimis, kuriuos, beje, patys universitetai ir teikia valstybinėms duomenų bazėms. Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį, kad visus duomenis skaičiavo studentų arba akademinio personalo skaičiui. Taigi MRU koją kai kur pakišo labai didelis studentų skaičius.

Ar MRU kada nors bandė reitinguotojams daryti įtaką? „Jei kas nors paanalizuotų mano telefoninių pokalbių su kai kurių aukštųjų mokyklų atstovais išklotines bei elektroninį susirašinėjimą, manau, rastų įdomių detalių. Manau, jei prasidės teismų procesas, tai bus galima analizuoti labai detaliai“, – užsimena J. Kučinskaitė. Pasak žurnalistės, labai graudu, kad aukštosios mokyklos mėgina gąsdinti laisvą spaudą, nepriklausomą žodį.

„Jei žurnalas „Reitingai“ bus paduotas į teismą ir bus bandoma suvaržyti spaudos laisvę, šio žurnalo leidėjai kreipsis į visas tarptautines institucijas, skelbdami apie teisininkus ruošiančios aukštosios mokyklos mėginimus suvaržyti spaudos laisvę. Mes informuosime tiek savo kolegas, profesines žurnalistų organizacijas Europos Sąjungos, tiek trečiosiose šalyse, taip pat informuosime visus kolegas, tarptautinius aukštųjų mokyklų reitinguotojus“, – karingai nusiteikusi J. Kučinskaitė.