„Praėjusių metų gruodžio mėnesį teko dalyvauti geroje konferencijoje apie mokymo priemones. Konferencijos – geras dalykas, jose ir naujovių sužinai, ir atmintyje atgamini pamirštus dalykus. Pamenu, kad daugiau nei prieš penkerius metus įsigijome naują istorijos vadovėlį 7 klasei, tačiau, pradėjus su juo dirbti, apėmė keistas jausmas, kad jame parašyti tekstai jau kažkur skaityti. Pradėjau žiūrinėti kitus vadovėlius ir pasirodė, kad vadovėlis ne toks jau ir puikus“, – laiške DELFI rašė moteris.
Ji tikino pastebėjusi, kad leidyklos „Alma littera“ išleistas Kornelijaus Šleževičiaus parašytas vadovėlis „Istorija 7 klasei“ yra ne kas kita kaip jau daugiau nei prieš dvidešimt metų išleisto „Baltų lankų“ vadovėlio „Istorija 1“ konspektas.
Nurašė pastraipomis, tačiau nesirėmė?
„Vadovėlyje ištisos pastraipos nurašytos nuo minėto 1994 m. išleisto istorijos vadovėlio. „Istorija 7 klasei“ vadovėlio pabaigoje tvarkingai pateiktos naudotų tekstų nuorodos, bet apie 1994 m. išleistą vadovėlį „Istorija 1“ ten neužsimenama. Vadovėlio autorius Kornelijus Šleževičius, jis ir minėtos konferencijos moderatorius, labai nesivargino rašydamas vadovėlio tekstus“, – įsitikinusi ji.
Istorijos mokytoja taip pat pateikė ir kelias ištraukas, kuriose – žodis į žodį nurašyti tokie patys sakiniai, paryškintos tos pačios svarbios vietos.
„ Aišku, kam čia vargintis, jeigu jau anksčiau buvo gerai parašyta. Tik keista klausytis šiandien apie kokybę, kažkokius reikalavimus vadovėliams. Tegul leidėjai, ministerija atlieka analizę, ką rekomendavo mokyklai. O gal čia nauja jau metodika rašyti naujus vadovėlius nurašant tekstus nuo senesnių ir po to pelningai parduoti? Gal autorius kokioje konferencijoje tą metodiką pristatys? Ar yra normalu taip daryti, rašyti vadovėlius nurašant nuo kitų vadovėlių, pardavinėti, kalbėti apie jų kokybę?“, – ironizavo moteris.
Vadina sutapimu ir susidorojimu
Apie tokius kaltinimus išgirdęs vadovėlio autorius Kornelijus Šleževičius neslėpė nuostabos. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžioje įstaigoje – Ugdymo plėtotės centre dirbantis vyras pasakoja čia įžvelgiantis bandymą su juo susidoroti, nes visai neseniai jis nusprendė dalyvauti konkurse dėl naujų pareigų.
„Panašumų yra, nes visi vadovėliai pateikia panašią informaciją. Skaitytoja pateikė atskiras ištraukas, konkrečias eilutes, bet jos yra ištrauktos iš konteksto. Mano parengtame vadovėlyje naudojamos visai kitokios sąvokos, iliustracijos, šaltiniai, žemėlapiai, užduotys visai kitos. Jei kai kurie sakiniai yra panašūs, ką aš galiu sakyti, sutapimas“, – DELFI sakė jis.
Jis neneigia, kad prieš rengdamas vadovėlį perskaitė daugybę kitų šaltinių, tačiau nuo jų tikina nenusirašęs.
„Šiuo metu dalyvauju konkurse dėl pareigų Ugdymo plėtotės centro veiklos analizės skyriuje, gal čia specialiai stengiasi kažkas kažką...“, – įtarimais dalijosi vadovėlio autorius.
Nemano, kad vadovėlių – per daug
K. Šleževičius tikina, kad šis vadovėlis buvo patvirtintas prieš aštuonerius metus. Jį esą vertino ir nepriklausomi recenzentai, ir ekspertų komisija.
„Tam tikras pastabas gavau, jas pataisiau, bet didelių problemų tikrai nekilo“, – pamena jis.
Paklaustas, kodėl vis dėlto nusprendė parašyti vadovėlį, K. Šleževičius pasakojo visuomet domėjęsis senovės istorija, turėjęs daug įvairios medžiagos, kuri jam pasirodė įdomi ir naudinga moksleiviams.
„Leidyklų ir autorių iniciatyvos leisti vadovėlius niekas neriboja. Jei matyti, kad naujas vadovėlis gali palengvinti mokytojų darbą, yra įdomus, niekas nedraudžia jo išleisti. Nemanau, kad vadovėlių yra per daug. Mokytojai tikrai sugeba atsirinkti, kurie vadovėliai yra geri, o kurie – ne“, – įsitikinęs jis.
Vadovėlis populiariu netapo
„Alma littera“ įmonių grupės viešųjų ryšių vadovė Agnė Dvarionienė DELFI patikino, kad šis vadovėlis iš tiesų yra išleistas ganėtinai seniai ir jau keleri metai jo nebėra prekyboje
„Tiesą sakant, anksčiau jis nebuvo itin populiarus ir parduota jo išties nedaug“, – DELFI sakė ji.
A. Dvarionienės teigimu, atvejų, kai jų leidykloje išleistų knygų autoriai yra kaltinami plagijavimu, tikrai nėra daug, tad ji šiuo metu negalinti tiksliai įvardyti, kokia atsakomybė tokiu atveju autoriui grėstų. Ji patikino, kad norint tai išsiaiškinti, reikia kruopščiai išanalizuoti situaciją ir patikrinti visus faktus.
Tikrins griežčiau
Dar rugsėjo pradžioje švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pripažino, kad vadovėlių leidybą iš tiesų reikėtų prižiūrėti labiau. Šiemet jis ketina įvesti privalomą jų recenzavimą. Tai turėtų daryti šiuo metu atkuriamas Pedagogikos institutas.
„Ministerija turi minimalias galias daryti įtaką vadovėlių leidybai. Iš vienos pusės, tai yra gerai – nėra aiškaus diktato ir nėra aiškaus kokio nors vieno langelio principo vadovėlių leidyboje, tačiau, iš kitos pusės, tai sukuria situaciją, kai tų vadovėlių atsiranda visokiausių, po 50-70 vienos disciplinos vienai klasei ir kai kuriems, žinoma, sunku susigaudyti, kuris vadovėlis yra vertas, kuris ne. Žadame šiek tiek griežtinti vadovėlių leidimo tvarką, kad jie praeitų normalų recenzavimo procesą. Vienos disciplinos 70 vadovėlių Lietuvai nereikia“, – tąkart sakė ministras.
Ištraukos iš vadovėlio:
1994 m. vadovėlyje „Istorija 1“ (puslapis 32) rašoma:
„Anot evoliucionistų, visata, Saulės sistema ir gyvybė atsirado per milijonus metų kaip natūralių procesų išdava“. 34 to paties vadovėlio puslapyje rašoma: „Pagal evoliucionistų mokymą, pirmas gyvas organizmas - virusas, bakterija, gimęs daugiau kaip prieš tris milijardus metų, yra ilgos pasikeitimų grandinės pradinis taškas. Vienaląsčiai organizmai evoliucionavo į bestuburius, paskui į stuburinius - varliagyvius (amfibijas), roplius, žinduolius, primatus iki žmogaus. Taigi kiekvieną kartą iš vienos rūšies buvo pereinama į kitą, veikiant prisitaikymo prie aplinkos dėsniui“. <....>. Kaip tik šiame evoliucijos kelyje iš bendro protėvio kyla žmogus ir beždžionė.
Tą patį galima paskaityti su kai kurių žodžių pakeitimais „naujame“ 2006 m. K. Šleževičiaus vadovėlyje „Istorija 7 klasei“. 13 šio vadovėlio puslapyje rašoma:
„Pasak evoliucionistų, visata, Saulės sistema ir gyvybė atsirado per milijonus metų kaip natūralių procesų rezultatas. Evoliucionistai aiškina, kad pirmas gyvas organizmas — bakterija, virusas, gimęs daugiau kaip prieš 3 milijardus metų, yra ilgos pasikeitimų grandinės pradinis taškas. Vienaląsčiai organizmai evoliucionavo į bestuburius, paskui į stuburinius — varliagyvius, roplius, žinduolius iki žmogaus. Taigi kiekvieną kartą iš vienos rūšies buvo pereinama į kitą, veikiant prisitaikymo prie aplinkos dėsniui. <....>. Kaip tik šiame evoliucijos kelyje iš bendro protėvio kyla žmogus ir beždžionė.“
Kitas tekstas iš 1994 m. vadovėlio „Istorija 1“ (puslapis 122) apie Pažadėtosios žemės tautą:
„Apie 1700 m. pr. Kr. dalis šių genčių, galbūt spiriamos bado, nusidangina iki Nilo deltos — pasitraukia į Egiptą, kur jas paskui žiauriai išnaudoja faraonai. Apie 1280 m. pr. Kr. hebrajai bėga iš Egipto vergijos, sekdami paskui Mozę, kuriam šią užduotį - išvesti tautą paveda jo protėvių dievas Jahvė. <....>. Keturiasdešimt metų išklajoję tyruose, hebrajai įsikuria Palestinoje; <....>.
Apie 1040 m. pr. Kr., suvokdami, kad privalo laikytis vienybės, izraelitai išsirenka pirmą savo karalių Saulių.“
K. Šleževičius vadovėlio „Istorija 7 klasei“ paragrafe Kelias į Pažadėtąją žemę (puslapis 63) pateikia vos nepažodinį aukščiau minėto „Istorija 1“ teksto konspektą ir išryškina tuos pačius žodžius, kurie yra paryškinti vadovėlyje „Istorija 1“:
„Apie 1700 m. pr. Kr. dalis šių genčių galbūt dėl nederliaus metų nusidangino iki Nilo deltos —pasitraukė į Egiptą. Čia žydai pakliuvo į Egipto faraonų nelaisvę. Apie 1250 m. pr. Kr. hebrajai bėgo iš Egipto vergijos sekdami paskui Mozę, kuriam šią užduotį pavedė jo protėvių dievas Jahvė. Keturiasdešimt metų išklajoję tyruose, žydai įsikūrė Palestinoje — Pažadėtoje žemėje (Kanaane). <....>. Apie 1040 m. pr. Kr. izraelitai išsirinko pirmąjį karalių Saulių ir įkūrė karalystę“.
Kitoje vadovėlio vietoje „Istorija 7 klasei“ irgi nurašomas tekstas nuo „Istorija 1“. Vadovėlyje „Istorija 1“ (puslapis 128) parašyta:
„Irano plokštikalnyje II tūkstantmetyje pr. Kr. apsigyvena indoeuropiečiai, atėję čia iš dabartinės Rusijos stepių. Jie priklauso arijų grupei, iš jų yra kilęs Irano vardas: tai medai ir persai“.
„Apie 500 m. pr. Kr. susikuria visuotinė Persų imperija: pirmą kartą istorijoje visos senovės Rytų tautos sujungiamos ir patenka į vieno valdovo rankas“.
„Persų valstybės galybė remiasi ne brutalia jėga, kaip, sakykime, asirų, bet pagarba pavaldžių tautų papročiams ir religijai“.
2006 m. vadovėlyje „Istorija 7 klasei“ (puslapis 66) pateikiami tie patys išryškinti sakiniai:
„Irano plokščiakalnyje II tūkstantmetyje pr. Kr. apsigyveno indoeuropiečiai, atsikėlę čia iš dabartinės Rusijos stepių. Jie priklausė arijų grupei, iš jų yra kilęs Irano vardas. Jie vadinami medais ir persais“.
„Apie 500 m. pr. Kr. susikūrė persų imperija: pirmą kartą visos senovės Rytų tautos buvo suvienytos ir pateko į vieno valdovo rankas. Persų valstybės galybė rėmėsi ne brutalia jėga, kaip, pavyzdžiui, asirų ar hetitų, bet pagarba pavaldžių tautų papročiams ir religijai“.
Vadovėlyje „Istorija 1“ (puslapis 129) rašoma: „Persų imperija, klestėjusi vos du šimtmečius, pamažu ima silpti, nes ji pernelyg didelė. Be to, ji dar kartą susiduria su graikų galybe: 330 m. pr. Kr. pirmoji visuotinė imperija atitenka makedoniečiui Aleksandrui Didžiajam“.
Tas pats rašoma ir K. Šleževičiaus vadovėlyje „Istorija 7 klasei“ (puslapis 66): „Persų imperija, klestėjusi vos du šimtmečius, pamažu nusilpo, nes buvo pernelyg didelė. Be to, ji dar kartą susidūrė su graikų galybe: 300 m. pr. Kr. persų imperija atiteko makedonui Aleksandrui Didžiajam“.
Tekstas iš 1994 m. vadovėlio „Istorija 1“ (puslapis 144). Skyrius: Aleksandras. Rytų ir Vakarų pasaulių samplaika.
„Aleksandras nepaliko teisėto įpėdinio. Tat tarp atskirų karvedžių užverda kova dėl valdžios, užsibaigusi didžiulės imperijos padalijimu. Egiptas atitenka Lagidų dinastijai, kurios beveik visi valdovai vadinosi Ptolemėjai; Siriją ir Babiloniją ima valdyti Seleukidų dinastija, Graikija ir Makedonija tampa Antigonidų valdomis. <....>.
Taigi Pilypui II paruošus dirvą, Aleksandras Makedonietis galėjo sujungti graikų genijų su Rytų civilizacijų dvasia. Susikūrė vadinamoji helenistinė civilizacija, gyvavusi tris šimtmečius didžiuliame plote nuo Graikijos iki Indijos ir palikusi žymų pėdsaką žmonių ir daiktų pasaulyje, ypač institucijose, kurias vėliau pasiskolino romėnai“.
K. Šleževičius vadovėlio „Istorija 7 klasei“ (puslapis 106) paragrafe Aleksandro Didžiojo odisėja labai nesivargindamas pateikia tuos pačius sakinius net ir su tais pačiais paryškinimais iš „Istorija 1“ vadovėlio:
„Aleksandras nepaliko teisėto įpėdinio, todėl užvirė kova tarp jo karvedžių. Ši kova baigėsi imperijos padalijimu. Egiptas atiteko Ptolemajų dinastijai, Siriją ir Babiloną ėmė valdyti Seleukidų dinastija, Graikija ir Makedonija tapo Antigonidų valdomis. <....>.
Taigi Pilypui II parengus dirvą, Aleksandras Didysis galėjo sujungti graikų genijų su senųjų civilizacijų dvasia. Susikūrė vadinamoji helenistinė civilizacija, gyvavusi tris šimtmečius didžiuliame plote nuo Graikijos iki Indijos ir palikusi ryškų pėdsaką senovės pasaulyje“.