Šiaurinė žvaigždė ypatinga ne tik tuo, kad (šiuo metu) yra (beveik) tiksliai dangaus šiaurės ašigalyje. Ji taip pat yra artimiausia mums kintanti žvaigždė cefeidė, o tokiomis žvaigždėmis remiasi Visatos plėtimosi spartos matavimai. Jų svarba slypi tame, kad maksimalus cefeidžių šviesis glaudžiai sie...
Saulės sistema
175 straipsnių
Saulės sistema – dangaus kūnų sistema, kurios centras yra Saulė. Sistemą sudaro aplink Saulę skriejantys įvairūs kosminiai kūnai – asteroidai, kometoidai, tarpplanetinės dulkės bei dujos, planetos ir jų palydovai. Saulės sistemos planetos yra Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas.
Saulės žybsniai skleidžia daug ultravioletinės spinduliuotės, kuri, pasiekusi Žemę, daugiausiai sugeriama ozono sluoksnio. Visgi jei žybsnis labai stiprus, spinduliai gali pasiekti ir planetos paviršių ir pakenkti gyviems organizmams.
Žemės orbita yra beveik tikslus apskritimas – didžiausias ir mažiausias nuotolis nuo Saulės skiriasi tik maždaug trim procentais. Kitos Saulės sistemos planetos irgi juda panašiai apvaliai, tačiau kitų žvaigždžių planetos kartais turi gerokai ištęstas orbitas.
Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių T...
Žemiškai gyvybei labai svarbios įvairios makromolekulės – pavyzdžiui nukleorūgštys, baltymai ir kitos. Jos susideda iš šimtų ar net tūkstančių atomų. Jų randama toli gražu ne tik Žemėje: patys seniausi Saulės sistemos meteoritai turi granulių chondritų, kuriuose didžioji dalis lakiųjų elementų susit...
2017 metais pro Saulės sistemą praskriejo 1I/`Oumuamua – pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas. Po poros metų aptiktas dar vienas. Visgi įvairūs teoriniai skaičiavimai rodo, kad panašių mažų kūnų pro Saulės sistemą kiekvienu momentu lekia tūkstančiai, tiesiog aptikti juos labai sudėtinga.
Kaip teigiama pranešime, tolimų žvaigždžių, egzoplanetų, Visatos ir tamsiosios materijos tyrimams būtina turėti tikslius ryškumo parametrų ir atstumų duomenis. Žvelgiant iš Žemės žvaigždžių ryškumas kinta priklausomai nuo atstumo, žvaigždės tipo, gyvavimo stadijos.
Astronomai juodąsias skyles skirsto į dvi grupes: žvaigždines ir supermasyvias. Pirmųjų masė palyginama su žvaigždžių – nuo maždaug penkių iki maždaug 150 kartų didesnė už Saulės. Jos atsiranda mirštant masyvioms žvaigždėms arba jungiantis mažesnės juodosioms skylėms.
Koks yra Paukščių Tako spindulys? Nustatyti šį dydį bet kuriai galaktikai sudėtinga, nes pakraščiuose esančios žvaigždės gali būti nutolusios labai toli nuo centro, ir pamatyti jas vargu ar įmanoma. Todėl paprastai galaktikos dydžiui įvardinti naudojami kitokie parametrai, pavyzdžiui pusės šviesio s...
Maždaug 50 šviesmečių nuo Žemės nutolusi egzoplaneta, kodiniu pavadinimu LHS 1140 b, šiuo metu yra viena geriausių kandidačių nežemiškos gyvybės paieškoms už Saulės sistemos ribų.
Į Žemę pargabentuose asteroido Bennu mėginiuose – netikėti radiniai: tokios medžiagos aptinkamos ten, kur klesti gyvybė (1)
Pernai rugsėjį NASA zondas Osiris-Rex į Žemę pargabeno asteroido Bennu uolienų mėginį. Dabar paskelbti pirmieji 120 gramų uolienų granulių analizės rezultatai. Daugelis jų savybių atitinka tai, ko mokslininkai ir tikėjosi.
Netrukus pasaulis taps vieno rečiausių kosminių įvykių liudininku – tai nutinka kartą per 5–10 tūkst. metų (3)
Pastarasis dešimtmetis pažėrė nemažai kosminių įvykių, praskriejančios kometos, astroidai, Saulės užtemimai, Saulės aktyvumo pikas, kurio metu dažnai matomos Šiaurės pašvaistės ir daugelis kitų. Tačiau netrukus galėsime pamatyti tai, kas buvo užfiksuota tik kažkada gūdžiais viduramžiais, – Šiaurės V...
Jupiterio Raudonosios dėmės prigimtis. Didžioji raudonoji dėmė (Great Red Spot, GRS) yra geriausiai žinomas atmosferinis reiškinys Saulės sistemoje. Šiuo metu maždaug Žemės dydį siekiantis tamsus ovalas kybo viršutinėje Jupiterio atmosferos dalyje. Nepaisant ilgalaikių stebėjimų, jo kilmė kol kas nė...
Saulės sistemos riba įprastai laikoma heliopauzė – regionas, kuriame Saulės vėjas atsimuša į tarpžvaigždinę medžiagą ir sustoja. Šio burbulo spindulys siekia apie 90 astronominių vienetų (AU; 1 AU yra vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės, arba beveik 150 milijonų kilometrų).
Saulės sistemos pakraštyje galimai skrajoja dar viena planeta, bent keletą kartų masyvesnė už Žemę. Ji vadinama Devintąja planeta, o apie jos egzistavimą galime spręsti iš kai kurių tolimų objektų orbitų anomalijų. Būtent papildomos masyvios planetos gravitacija gali paaiškinti, kodėl šios orbitos y...
Dėl klimato kaitos į Antarktidos ledą kasmet galutinai susminga net 5 tūkst. meteoritų, todėl ypač svarbi informacija apie Saulės sistemą mokslininkams tampa neprieinama, įspėjama neseniai atlikto tyrimo išvadose.
Kuiperio žiedas yra regionas Saulės sistemos pakraštyje, kuriame skrieja daugybė nuolaužų, likusių po planetų formavimosi. Dalis jų ir susiformavo tame regione, kur dabar yra, o dalis atmigravo iš artimesnių Saulei vietų, nustumti Neptūno gravitacijos, kai ši planeta pati tolo nuo žvaigždės.
New Horizons zondas, 2015 metais praskridęs pro Plutoną, o 2019-aisiais – pro Arrokothą, toliau tolsta nuo Saulės ir iriasi pro išorinius Kuiperio žiedo pakraščius, beveik 60 astronominių vienetų atstumu. Nors dalis jo instrumentų išjungti, kai kurie nuolat atlieka matavimus.
Saturno palydovas Titanas žymus tuo, kad yra vienintelė Saulės sistemos vieta, neskaitant Žemės, turint jūrų, ežerų ir upių bei skysčių apytakos ratą.
Mūsų Saulės sistemą sudaro ištisas rinkinys astronominių objektų, pradedant planetomis bei palydovais ir baigiant kometomis bei asteroidais. Skaičiuojama, kad aplink Saulę skrieja iki 1 mln. asteroidų, ir iki šiol buvo manoma, kad bet koks juose galėjęs būti vanduo seniai turėjo išgaruoti.
