Valstybinių universitetų reitingas
1. Vilniaus universitetas (VU)
2. Kauno technologijos universitetas (KTU)
3. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU)
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)
5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA)
6. Klaipėdos universitetas (KU)
7. Šiaulių universitetas (ŠU)
Likę universitetai nereitinguoti ir liko už aštuntuko: Vilniaus dailės akademija, Lietuvos edukologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Aleksandros Stulginskio universitetas, Lietuvos sporto universitetas.
Geriausi nevalstybiniai universitetai
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
2. LCC Tarptautinis universitetas
Likę universitetai nereitinguoti – į vietas neskirstyti: Europos humanitarinis universitetas, VU Tarptautinio verslo mokykla, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Balstogės universiteto filialo Ekonomikos-Informatikos fakultetas.
Geriausių valstybinių kolegijų penketukas
1. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
2. Vilniaus kolegija
2. Kauno kolegija
3. Šiaulių valstybinė kolegija
4. Kauno technikos kolegija
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
Geriausių nevalstybinių kolegijų penketukas
1. Vilniaus verslo kolegija
2. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
3. Socialinių mokslų kolegija
3. Vilniaus kooperacijos kolegija
4. Vilniaus dizaino kolegija
Geriausių Lietuvos gimnazijų penketukas:
Vilniaus licėjus
Kauno technologijos universiteto gimnazija
Vilniaus jėzuitų gimnazija
Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Universitetų reitingo rezultatai atitinka tarptautinius
J. Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad vertinimo metodika buvo suderinta su universitetų rektorių konferencija ir kolegijų direktorių konferencija, atsižvelgta į jų pasiūlymus. Visi duomenys oficialūs, viskas paskaičiuota santykiniais dydžiais – vertinant atsižvelgta į studentų, dėstytojų, akademinio personalo skaičių. Universitetai vertinti pagal 60 kriterijų, kolegijos – pagal 50. Daugiausia vertinant universitetus atsižvelgta į universitetų moksliškumą (citavimą mokslo žurnaluose) ir darbdavių nuomonę. Taip pat rezultatą lėmė akademinis personalas, alumnų kuriama pridėtinė vertė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, materialinė bazė, studentų požiūris. Reitingų partneris – Lietuvos studentų sąjunga, atlikusi 4600 studentų apklausą. Sudarant reitingus reprezentatyviai apklausta per 1000 darbdavių.
J. Kučinskaitė akcentavo, kad moksleiviui ir studentui svarbiausia kokybė. „Kai kurios aukštosios mokyklos Lietuvoje šiandien jau tapo mokslo fabrikais – jeigu dėstytojai dėsto keliems tūkstančiams ar keliems šimtams studentų, dėstytojas jų nepažįsta, nežino, kas pas jį ginasi ir rašo darbus, yra sunku kiekvienam studentui skirti dėmesio ir mokyti vadinamuoju auditoriniu mokymu, kuris labai populiarus geriausiuose pasaulio universitetuose“, – kalbėjo žurnalo Reitingavimo projektų skyriaus vadovė.
Geros gimnazijos – ne tik Vilniuje ir Kaune
Pasak J. Kučinskaitės, pradinukai mokyklose praleidžia maždaug po 8 valandas, tad tėvai jiems tegali skirti apie 5 valandas. Dėl to vaikui daugiau įtakos turi ne namų, o mokyklos aplinka. Vyresniems vaikams gimnazijos aplinka esą dar svarbesnė.
Reitinguojant gimnazijas, atsižvelgta į 16 parametrų: žiūrėta į gimnazistų įstojimą pagal pirmą pageidavimą į Lietuvos ir užsienio universitetus, visus valstybinių brandos egzaminų rezultatus, kiek abiturientų gavo šimtukus. „Gali būti regiono gimnazija, kuri dirba neatsirinkdama vaikų, bet iš tikrųjų pasiekia puikių nuostabių rezultatų“, – dėstė J. Kučinskaitė.
Kaip pavyzdį ji įvardijo Vilniaus rajono Ferdinando Ruščico, Klaipėdos „Ąžuolyno“, Mažeikių Gabijos, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijas, kurių vaikai gavo po penkis šimtukus. To nepavyko padaryti nei Vilniaus licėjui, nei KTU gimnazijai.
J. Kučinskaitės teigimu, jeigu vaikas ketina studijuoti mediciną, reitinge geriausia žiūrėti į tas gimnazijas, kuriose geriausiai buvo laikoma chemija, biologija, fizika. Jei vaikas nori studijuoti humanitarinius mokslus, tėvai greičiausiai žiūrės, kaip konkrečioje gimnazijoje sekėsi laikyti lietuvių bei užsienio kalbas.
Dalis pasijuto prievartaujami
„Skeptikai paprastai teigia, kam reitingai apskritai reikalingi. Ir kai mes rengėme žurnalą, dviejų kolegijų vadovai tiesiai pasakė: „jūs mus prievartaujate, jūsų reitingų niekam nereikia“. Jie būtų laimingiausi, jei jų niekas nejudintų, nereitinguotų ir jie galėtų kabinti makaronus jaunuoliams ant ausų, juos kažkaip gundyti ir vilioti. Tą iš tikrųjų dauguma ir daro“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, tvirtinantis, kad žurnalas siūlo nešališką informaciją.
Jis akcentavo, kad reitingų komandai vadovauja J. Kučinskaitė, ilgiausiai Lietuvoje dirbanti su švietimo reitingais.
„Jei Lietuvoje nebūtų reitingų, jaunuoliai ir jų tėvai neturėtų jokio supratimo, kaip mūsų skirtingas aukštąsias mokyklas vertina darbdaviai. Tokios informacijos erdvėje nėra. Jeigu nebūtų reitingų, mes nesužinotume, kur darbdaviai siūlytų stoti savo vaikams, artimiems giminaičiams. Jei nebūtų reitingų, studentai, jaunuoliai, gimnazistai ir jų tėvai nesužinotų, kurios aukštosios mokyklos parengia daugiausia bedarbių – kiek aukštąją mokyklą baigusių jaunuolių per metus nuo baigimo nesusiranda darbo“, – reitingų naudą grindė G. Sarafinas.
Žurnalas „Reitingai“ išeis du kartus per metus: gegužę ir gruodį. Tikimasi kas pusmetį pasiūlyti kokybišką profesionalų leidinį, kuris bus specializuotas ir dirbs tik su švietimo sritimi. G. Sarafino tikinimu, švietimo reitingai įdomūs šimtams tūkstančių Lietuvos žmonių.
Kol vieni didžiuojasi savo mokymo įstaiga, kiti į tokius vertinimus žiūri skeptiškai. Prašome visų Lietuvos mokytojų, mokinių ir jų tėvelių – pasidalinkite savo mintimis, ar šie reitingai iš tiesų ką nors reiškia, galbūt apie geriausiųjų vietose išsidėsčiusias įstaigas turite priešingą nuomonę? O gal kaip tik norite pagirti ir papasakoti, kodėl vertėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus jų privalumus?
Savo nuomone apie galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: