Šiuo metu studentai kaip tik pildo sutartis su bankais dėl paskolos studijoms, tad pašnekovė tikina norinti įspėti studentus atidžiau pagalvoti, ar skolintis iš viso verta.
Perstojo iš mokamos į nemokamą studijų vietą
„2014 m. įstojau į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, valstybės nefinansuojamą vietą. Pasiėmiau studento paskolą DNB banke metams laiko, kadangi ten paskolos reikia prašyti kas metus. 2015 m. pavasarį perstojau į valstybės finansuojamą vietą ir sudariau su universitetu naują sutartį, bet mokslus tęsiau taip pat. 2015 m. paskolos nebeėmiau“, – pasakoti savo istoriją DELFI pradėjo mergina.
Tačiau vos prieš kelias dienas ji sulaukė skambučio iš DNB banko darbuotojų. Nors pasirašytoje sutartyje buvo nurodyta, kad kredito paėmimo terminas yra iki 2015 m. liepos pirmos dienos, pasirodo, iškilo nesusipratimų.
„Norime Jums pranešti, kad jau metus laiko vėluojate grąžinti paskolą. Jūs 2015 m. baigėte studijas ir po metų turėjote pradėti grąžinti paskolą“, – ką tuomet išgirdo, atpasakojo Karolina.
Patikslinusi, kad mokslų nebaigė, tik perstojo į nemokamą studijų vietą ir dar mokosi ketvirtame studijų kurse, mergina tikino išgirdusi, kad situaciją bus bandyta išsiaiškinti.
Problema – ne vienetinė
Tiesa, ji nusprendė nesėdėti rankų sudėjusi ir pati paskambino į Studijų fondą. Šios įstaigos specialistai ją taip pat informavo turintys informacijos, kad jos studijos yra nutrauktos.
„Mums universitetas pranešė, kad sutartis yra nutraukta. Tai ne mano problemos, yra kaip yra, tokie įstatymai ir nieko negaliu padėti“, – ką išgirdo iš Studijų fondo darbuotojų, pasakojo Karolina.
Pasirodo, kad problema – ne vienetinė. Merginai buvo pasakyta, kad panaši situacija buvo spręsta dieną prieš – paskolą mokėti greitai turėjo pradėti ir kita studentė.
„Sutartį nutraukėte ir Jūsų abi sutartys – tarpusavyje nesusijusios, Jūs turite grąžint paskolą“, – tai merginai esą buvo nurodyta.
Skolą turėjo pradėti grąžinti per 21 dieną nuo gauto skambučio
Karolina DELFI aiškino bandžiusi klausti, kodėl apie tai jai nebuvo pranešta prieš metus – tą dieną, kai nuspręsta paskolą iš jos susigrąžinti, tačiau Studijų fondo darbuotojai neva tik paprotino, kad tai ji turėjo pranešti, kad baigė mokslus, o ne laukti žinios apie tai iš kitų.
„Tada nuvažiavau į banką ir ten paaiškino, kad turiu grąžinti iki rugsėjo 26 dienos 127,33 eurų. Pasirodo, metus tarp sutarties nutraukimo ir paskolos mokėjimo pradžios (2015 08 – 2016 08) už mane palūkanas mokėjo Studijų fondas“, – kalbėjo mergina.
Ji taip pat buvo informuota, kad turi galimybę prašyti banko, kad paskolos mokėjimo laikas metams būtų atidėtas dėl studijų.
„Jei būčiau prašiusi, bankas svarstytų ar sutikti, ar nesutikti, bet neprašiau, nes mano įmoka nėra didelė“, – dėstė mergina.
Nesupranta, kodėl apie skolą pranešė tik po metų
Karolina tikino negalinti suprasti, kodėl sutarties sąlygos yra nenaudingos studentui, kuris iš mokamos studijų vietos perstoja į nemokamą.
„Kodėl prieš metus man niekas nepranešė, kad prasidėjo paskolos grąžinimo laikas? O paskui informavo telefonu? Juk tokie reikalai taip netvarkomi. Metus, kol vėlavau grąžinti paskolą, man niekas apie tai nepranešė nei paštu, nei skambučiu, nei internetinėje bankininkystėje“, – aiškino pašnekovė.
Pasak studentės, maždaug prieš metus ji lankėsi banke ir klausė, ar įmanoma paskolą už pirmus studijų metus grąžinti dar studijuojant, pavyzdžiui, kas mėnesį nuskaičiuojant po 10 eurų, tačiau tuomet esą jai tik buvo paaiškinta, kad turi ateiti sutartas paskolos grąžinimo laikas. Be to, ir tuomet apie skolą ji esą nebuvo informuota.
„Dabar dalį laiko, kurį galėčiau skirti mokslams, švaistau biurokratiniams nesusipratimams aiškintis ir šiaip nemalonu.... Kas atsakingas už tokias keistas sutartis?“, – klausė ji.
Kalta pati klientė?
Savo ruožtu DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta DELFI sakė, kad svarbiausias momentas šioje situacijoje – klientė perstojo į kitą studijų vietą, t.y. nutraukė studijas, kurioms buvo suteikta studijų paskola, ir pradėjo naujas studijas.
„Pagal LR Vyriausybės patvirtintą studijų aprašą, studijas nutraukęs ar baigęs studentas pradeda grąžinti paskolas per 12 mėn. nuo nutraukimo ar baigimo. Tas pats įtvirtinta ir studijų paskolos sutartyje“, – aiškino jis.
Paklaustas, kodėl apie tai, kad studijų įmokas reikia pradėti grąžinti, merginai nebuvo pranešta, V. Lopeta tikino, kad tokia situacija susidarė dėl jos kaltės.
„Studijų Fondas apie pokytį informavo banką tik šių metų rugpjūčio 29 dieną, todėl niekaip negalėjome informuoti klientės laiku. Be to, reikia turėti omenyje, kad pasirašant studijų paskolos sutartį klientas įsipareigoja nedelsiant informuoti banką ir Studijų Fondą apie savo studijų pasikeitimus. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, dėl to ir atsirado vėlavimas“, – aiškino jis.
Apie studijų pokyčius turėjo informuoti ne vėliau kaip per 5 dienas
Tuo metu Studijų fondo vyriausiasis specialistas Gediminas Dubonikas DELFI sakė, kad apie konkretų studentą kalbėti jie negali dėl duomenų apsaugos įstatymo, tačiau pripažino, kad analogiškų situacijų pasitaiko.
„Norime priminti, kad prieš pasirašant valstybės remiamos paskolos sutartį būtina įsigilinti į sutartyje numatytas teises bei atsirandančius įsipareigojimus. Valstybės remiamų paskolų sutartyse numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas, raštu informuoti paskolą išdavusį banką bei Fondą apie anksčiau ar vėliau nei sutartyje nurodyta studijų baigimo data nutrauktas, sustabdytas arba baigtas studijas“, – informavo jis.
G. Duboniko teigimu, valstybės remiamą paskolą grąžinti paskolos gavėjas turi pradėti po 12 mėnesių nuo studijų nutraukimo. Paskolos gavėjui praleidus valstybės remiamos paskolos sutartyje numatytus paskolos ir/ar palūkanų mokėjimo terminus, jis privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui valstybės remiamos paskolos sutartyje nurodyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.
„Studentų neįsigilinimas į valstybės remiamų paskolų sutartis išties sukelia nemažai sunkumų jiems patiems. Nutrūkus studijų sutarčiai, kaip jau minėjau, paskolos gavėjas turi informuoti Fondą ir banką, o praėjus 12 mėnesių – pradėti paskolos grąžinimą. Šito nepadarius skaičiuojasi delspinigiai. Deja, būna atvejų, kai tenka netgi teisiniu keliu paskolų gavėjus raginti vykdyti įsipareigojimus“, – pasakojo G. Dubonikas
Paskolos studentui gali neduoti ir dėl to, kad vėlavo sumokėti sąskaitą
Paklaustas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tiems studentams, kurie planuoja šiemet imti paskolas studijoms, pašnekovas aiškino, kad, visų pirma, svarbu įvertinti savo galimybes.
„Studentai turėtų atsakingai žiūrėti į skolinimąsi. Apsvarstykite, kokios sumos jums reikia ir ar galėsite grąžinti paskolą. Taip pat būtina domėtis savo kreditingumo istorija, nes pasitaiko atvejų, kada valstybės remiama paskola studentams nesuteikiama dėl to, kad jie pradelsė sumokėti įmoką už telefono ar interneto paslaugas. Bankas, prieš suteikdamas valstybės remiamą paskolą, įvertina studento kredito istoriją, todėl pradelstų įsiskolinimų geriau neturėti“, – sakė G. Dubonikas
Pasak jo, norintys gauti valstybės remiamą paskolą turi nepamiršti sekti paskolų teikimo grafikų, nes rugpjūčio 21-ąją prasidėjęs prašymų-anketų valstybės remiamoms paskoloms gauti priėmimas vyks iki rugsėjo 15-osios (15 val).
Savo ruožtu LSMU savo klaidos tame neįžvelgia. Studijų centro atstovų teigimu, kadangi studentė kreipėsi į universitetą prašydama ją išbraukti iš valstybės nefinansuojamų studijų, universitetas neprieštaravo, apie jos išbraukimą esą buvo pranešta ir fondui.
„Mūsų universitete iki šiol tokių atveju nėra buvę“, – paklausti, ar tokia problema – vienetinė, DELFI sakė universiteto atstovai.