Sėkmės mokykla. K.Kirdeikytė: įvaizdis - ne tik išvaizda

Stilistė Kotryna Kirdeikytė neabejoja: įvaizdis – stiprus ginklas. Tačiau požiūrį, esą įvaizdis tolygu tik išvaizdai, siūlo mesti iš galvos: „Įvaizdis yra ir tai, kaip mes gyvename, su kuo bendraujame, kokį vaidmenį atliekame socialinėje erdvėje. Įvaizdis stiprus ginklas, kuriuo žmonės tiki“.

Lyg sulčių kokteilis

„Kažkas neturi dailios figūros, bet turi puikią iškalbą, ir gali neatsiminti, kaip žmogus buvo apsirengęs, bet puikiai prisiminsi, kaip jis bendravo. Tai – įvaizdis“, - teigia stilistė.

Akcentuodama, kiek įvaizdžio kūrime yra svarbus gebėjimas bendrauti, stilistė pasakoja, kaip išvaizdą galima sustiprinti vos viena aprangos detale, o nuolatos tobulinti savo bendravimo įgūdžius būtina, mat šie gali „ištraukti personažą“.

Paklausta, kokiomis proporcijomis įvaizdžio kūrime veikia manieros, bendravimas ir apranga, K. Kirdeikytė ragina visa tai saikingai derinti: „Tai lyg sulčių kokteilis, kuris saikingai maišomas visuomet bus geras ir skanus.“

Kažkas neturi dailios figūros, bet turi puikią iškalbą, ir gali neatsiminti, kaip žmogus buvo apsirengęs, bet puikiai prisiminsi, kaip jis bendravo. Tai – įvaizdis.

K. Kirdeikytė sako, kad neigiamas įvaizdis dažnai sukuriamas kraštutinumais, kuomet žmogus puikiai apsirengęs, tačiau negali pratarti nė žodžio, nemoka bendrauti.

Vieniems duota, kiti – turi imti

Stilistė sako galinti žmones skirstyti į dvi grupes: vieni turi tam tikrą gyvenimo būdą, kuris atsispindi ir jų įvaizdyje: moksliukai, blogiukai, fatališkos moterys. Kitiems savaime išsiskirti iš žmonių masės nepavyksta, todėl jų įvaizdžio kūrimas – darbas.

Anot stilistės, kiekvienas žmogus bent intuityviai įsivaizduoja, kaip sukurti tam tikrus įvaizdžius. Pavyzdžiui, jei reikėtų sukurti geros mergaitės įvaizdį, didžioji dalis siūlytų gėlėtą suknelę, švelniai garbanotus plaukus, švelnų makiažą. „Geros mergaitės įvaizdžio niekas nekurtų įsivaizduodamas ją su rimbu rankose ir odiniu švarku“, - šmaikštauja K. Kirdeikytė.

„Norėdami turėti daugiau nei tik intuityvų įsivaizdavimą, turime dirbti su savimi. Pirmiausia reikia nuspręsti, kokį vaidmenį vienu ar kitu vaizdu norima atlikti, koks to tikslas, kuo norima būti? Jei šie klausimai turi konkrečius atsakymus, galima kurti įvaizdį, keistis“.

Pasak stilistės, tokie klausimai neturėtų kelti nuostabos, nes net ir įvaizdžio dizainerio darbas – tai pokalbis su žmogumi, padedantis įvardinti jo vaidmenį ir ketinimus. „Reikia suvokti, kad kiekvienas vaidmuo turi savo elgesio, bendravimo, etiketo ir galiausiai aprangos taisykles.“

Įvaizdžio paieškos turtina

Įvaizdžio žinovė visus ragina susimąstyti apie savo įvaizdį: „Keliai naujo įvaizdžio link žmogų praturtina, moko“. Kadangi įvaizdžiui stilistė priskiria etiketą, deramas manieras, anot jos atitinkami įgūdžiai leidžia ne tik pačiam gerai jaustis įvairiose bendruomenėse ir situacijose, tačiau ir šalia esantiems nesukurti nemalonios aplinkos. „Linkėčiau savo įvaizdžiu ir manieromis būti mandagiems ir taktiškiems. Įvaizdis neturi kitų žeisti, šalia esantys turi jaustis gerai. Šmaikštus pavyzdys: kad ir kokia merginos krūtinė graži, jos demonstruoti taip, kad kiti pasijaustų nepatogiai, nederėtų. Svarbiausia užtikrinti, kad žmonės šalia jaustųsi gerai. Taktas, buvimas savo vietoje – didelė įvaizdžio dalis“, - teigia stilistė.

Paklausta, ar gyvenant XXI amžiuje teisinga etiketą sieti su įvaizdžiu, K. Kirdeikytė teigia suprantanti, kodėl etiketo temos vengiama: „Dažnai įsivaizduojama, kad etiketas – tai 20 sidabrinių įrankių, 16 lėkštučių ir taurių, padėtų ant stalo. Tai netiesa. Etiketas yra taisyklės, kaip elgtis autobuse, kas išlipa iš lifto pirmas, kaip kalbėti telefonu viešose vietose, kaip pasveikinti tetą jubiliejaus proga. Tokių taisyklių žinojimas leidžia jaustis patogiai. Išsilavinęs, stilingas žmogus privalo žinoti tokias taisykles. Tai – įvaizdžio dalis“, - akcentuoja moteris.

Nuo ko pradėti?

Įvaizdžio paieškas K. Kirdeikytė siūlo pradėti nuo mandagumo: „Žodžio galia didelė - išmokime sakyti mandagius žodžius „ačiū“ ir „prašau“. Mokykimės kalbėti: gerų kalbų pavyzdžiai gali būti politinių autoritetų pasisakymai, tikrojo elito atstovų kalbos. Verta klausyti kokybiškų žinių, kur tekstai patikrinti, taisyklingi. Galų gale verta pabendrauti kad ir su draugo mama, jei jos bendravimas yra įdomus. Tokių įkvėpėjų galima paieškoti savo aplinkoje. O geromis kalbomis ir manieromis užsikrečiama“, - tvirtina stilistė.

K. Kirdeikytė siūlo nevengti pasižiūrėti ir į stiliaus ikonas, tačiau tik tiek, kiek jos gali įkvėpti kaip idealai, mat tai galima lavinti skonį, įkvėpti save kūrybai ar sužadinti naujas idėjas. Tačiau kaip svarbiausią akcentą kuriant savo įvaizdį stilistė išskiria pastangas save lavinti: „Tai papildomas išsilavinimas, kuris stiprina.“

Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.