Praėjusiais metais šis dalykinis reitingas susilaukė labai didelio visuomenės susidomėjimo. Šie duomenys padeda aiškiai išskirti, kas geriausiai iš visų Lietuvos universitetų ar kolegijų parengia tam tikros srities specialistus.
Iš viso žurnalas „Reitingai“ įvertino 70 profesinio bakalauro, tai yra kolegijų, studijų krypčių; 70 universitetų bakalaurų studijų krypčių ir 70 universitetų magistrų studijų krypčių.
Tiesa, ne visi universitetai ir ne visos kolegijos turi visas minėtas 70 studijų krypčių.
„Kai kurios aukštosios mokyklos yra specializuotos ir turi tik po keletą studijų krypčių“, – dėmesį atkreipė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Šiuos ir kitus Lietuvos mokslo įstaigų reitingus 10 val. naujienų agentūros BNS spaudos konferencijų salėje pristatys žurnalo „Reitingai“ redakcija.
Geriausi Lietuvos universitetai bakalauro studijų kryptyje
1. Vilniaus universitetas (geriausias 26-iose kryptyse iš 31-os)
2. Kauno technologijos universitetas (geriausias 14-oje krypčių iš 35-ių)
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (geriausias 7-iose kryptyse iš 9-ių)
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (geriausias 5-iose iš 20-ies)
5-6. Vilniaus dailės akademija (geriausias 4-iose iš 6-ių)
5-6. ISM universitetas (geriausias 4-iose iš 4-ių)
7. Vytauto Didžiojo universitetas (geriausias 3-iose iš 28-ių)
8. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (geriausias 2-ose iš 3-jų)
9. Klaipėdos universitetas (geriausias 1-oje iš 32-jų)
10. Aleksandro Stulginskio universitetas (geriausias 1-oje iš 13-os)
Už geriausiai bakalaurantus ruošiančių universitetų dešimtuko liko Mykolo Romerio, Šiaulių, Lietuvos edukologijos, Lietuvos sporto, Kazimiero Simonavičiaus, LCC tarptautinis universitetai, Generolo Jono Žemaičio karo akademija.
Kaip sudaryti reitingai?
J. Kučinckaitė įvardijo, kad sudarant reitingus atsižvelgta buvo:
Į darbdavių nuomonę (kiekvienos srities alumnus vertino tik tos srities profesionalai). Bendrame vertinime darbdavių nuomonė sudarė 40 nuošimčių viso rezultato.
Į tai, koks visų 2015 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis. Šiam kriterijui suteiktas 20 taškų svoris.
„Vaizdžiai sakant, iš šio parametro galima pamatyti, jei 2015 m. būtumėte pasirinkę studijuoti norimą specialybę konkrečiame universitete ar kolegijoje, tai pirmame kurse būtumėte sėdėję būtent su tokio lygio studentais. Vienų universitetų ir kolegijų konkrečiose studijų kryptyse visų priimtų studijuoti pirmakursių balų vidurkis siekia net 8 – 9 balus iš galimų dešimties, o kitose tik 1,5 balo“, – pastebėjimais dalijosi J. Kučinskaitė.
Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų (tai yra tų gimnazistų, kurie visus valstybinius brandos egzaminus išlaiko balais nuo 88 iki 100). Šiam kriterijui taip pat suteiktas 20 taškų svoris.
Ir galiausiai atkreiptas dėmesys ir į tai, su kokiu žemiausiu balu buvo priimti 2015 m. studijuoti jaunuoliai į konkrečią studijų kryptį (ir šiam parametrui taip pat buvo suteiktas 20 taškų svoris).
„Kai kurių aukštųjų mokyklų socialinių mokslų krypties pirmakursiais tapo netgi tie abiturientai, kurie tesurinko 0 – 0,5 balo iš galimų dešimties. Kitaip sakant, ne visos aukštosios mokyklos ir šiemet laikėsi susitarimo nepriimti studentų su žemesniu stojamuoju balu nei vienas ar 0,8 iš dešimties“, – sakė J. Kučinskaitė.
Kokybė ISM lenkė didžiausius universitetus
Įdomu tai, kad vienintelis ISM universitetas yra geriausias visose (100 proc.) ruošiamų bakalaurantų kryptyse: ekonomikoje, finansuose, vadyboje ir versle.
Savo ruožtu VU geriausias tik 26-iose iš 31-os studijų krypties (84 proc.). Geriausiu VU laikomas šiose srityse: genetika, visuomenės sveikata, biologija, chemija, fizika, matematika, statistika, sociologija, molekulinė: biologija, biofizika ir biochemija, komunikacija, žurnalistika, politikos mokslai, psichologija, vertimas, istorija, filosofija, gamtinė geografija, pedagogika lietuvių filologija, anglų filologija, informatika, programų sistemos, elektronikos ir elektros inžinerija, vadyba, verslas ir vadyba, teisė*(VU teikia tik magistro laipsnį, tad negali būti vienodai lyginamas su kt.).
VDA iš vertintų 6-ių krypčių pirmauja 4-iose kryptyse (67 proc.): dailė, menotyra, fotografija ir medijos, dizainas.
LMTA iš vertintų 3-jų krypčių pirmauja 2-ose (67 proc.): muzika, teatras ir kinas.
Specialybės – labai skirtingos
Tuo metu KTU geriausias 14-oje pozicijų iš 35 (40 proc.): viešasis administravimas, žmonių išteklių vadyba, paveldo studijos, maisto technologijos, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, bendroji inžinerija, energijos inžinerija, gamybos inžinerija, mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, rinkodara, apskaita.
VGTU buvo pirmas 5-iose kryptyse iš 20-ies (25 proc.): biotechnologijos, architektūra, statybos inžinerija ir statybų technologijos, aeronautikos inžinerija, mechanikos inžinerija
VDU iš vertintų 28 krypčių pirmauja 3-ose kryptyse (11 proc.): teisė, aplinkotyra, teologija ir religijos studijos.
ASU iš vertintų 13-os krypčių pirmauja vienoje (8 proc.). Tai – miškininkystė.
KU iš viso buvo vertintas 32-ose kryptyse, o pirmas yra vienoje pozicijoje (3 proc.): turizmas ir poilsis, o dar trijose pozicijose nebuvo lyginamas, nes nebuvo su kuo lyginti: medicinos technologijos, edukologija, jūrų inžinerija ir jūrų technologijos.
Geriausi Lietuvos universitetai magistro studijų kryptyje
„Universitetų magistrantūros studijų krypčių reitingas buvo sudarytas remiantis darbdavių vertinimu, taip pat moksliškumo rodikliais (pateikiamais „Web of Science“ duomenų bazėje): kiek kiekvieno universiteto konkrečios krypties mokslininkai 2014 m. parašė mokslo publikacijų bei koks yra visų šių publikacijų poveikis pasaulio mokslui („Impact“ faktorius); taip pat, kiek universitetai kiekvienoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Greta pateikiami MOSTA skelbto universitetų mokslo palyginamosios veiklos rezultatai“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
1. Vilniaus universitetas (geriausias 21-oje kryptyje iš 44-ių)
2. Kauno technologijos universitetas (geriausias 12-oje krypčių iš 36-ių)
3-4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (geriausias 8-iose kryptyse iš 13-os)
3-4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (geriausias 8-iose kryptyse iš 19-os)
5-7. Vytauto Didžiojo universitetas (geriausias 4-iose kryptyse iš 36-ių)
5-7. Klaipėdos universitetas (geriausias 4-iose kryptyse iš 37-ių)
5-7. Vilniaus dailės akademija (geriausia 4-iose kryptyse iš 6-ių)
8-9. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (geriausia 3-iose kryptyse iš 3-jų)
8-9. ISM universitetas (geriausias 3-iose kryptyse iš 5-ių)
10-11. Lietuvos Edukologijos universitetas (geriausias 2-ose kryptyse iš 15-os)
10-11. Aleksandro Stulginskio universitetas (geriausias 2-iose kryptyse iš 16-os)
12. Mykolo Romerio universitetas (geriausias 1-oje kryptyje iš 18-os)
Geriau atrodo mažosios aukštosios mokyklos
Geriausiai magistrantų ruošime atrodo LMTA. Ji pirmauja visose ruošiamų magistrantų kryptyse (100 proc.): muzika, teatras ir kinas.
VDA: iš viso buvo vertintas 6-iose kryptyse, o pirmauja šiose 4-iose kryptyse (67 proc.): dailė, menotyra, fotografija ir medijos, dizainas.
Savo ruožtu LSMU iš viso buvo vertintas 13-oje krypčių, o pirmas yra šiose 8-iose kryptyse (62 proc.): medicina, odontologija, medicina ir sveikata, reabilitacija, visuomenės sveikata, slauga, socialinis darbas, maisto studijos.
ISM iš viso buvo vertintas 5-iose kryptyse, o pirmauja šiose 3-ose kryptyse (60 proc.): verslas, finansai, rinkodara.
VU iš viso buvo vertintas 44-iose kryptyse, o pirmauja šioje 21-oje kryptyje (48 proc.): genetika, biologija, chemija, fizika, matematika, statistika, molekulinė: biologija, biofizika ir biochemija, psichologija, ekonomika, finansai, apskaita, verslas ir vadyba, lietuvių filologija, anglų filologija, vertimas, istorija, paveldo studijos, filosofija, komunikacija, žurnalistika, viešieji ryšiai.
MRU teisės srityje aplenkė VU
Tuo metu VGTU iš viso buvo vertintas 19-oje krypčių, o pirmauja šiose 8 kryptyse (42 proc.): aeronautikos inžinerija, bendroji inžinerija, gamybos inžinerija, mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, statybos inžinerija ir statybų technologijos, architektūra, biotechnologijos.
KTU iš viso buvo vertintas 36-iose kryptyse, o pirmauja šiose 12-oje krypčių (33 proc.): elektronikos ir elektros inžinerija, energijos inžinerija, medžiagų technologijos, informatika, informatikos inžinerija, programų sistemos, biotechnologijos, chemijos ir procesų inžinerija, viešasis administravimas, žmonių išteklių vadyba, vadyba, maisto technologijos.
ASU iš viso buvo vertintas 16-oje krypčių, o pirmauja šiose 2-ose kryptyse (13 proc.): miškininkystė, žemės ūkio mokslai.
LEU: iš viso buvo vertintas 15-oje krypčių, o pirmauja šiose 2-ose kryptyse (13 proc.): edukologija, pedagogika.
VDU iš viso buvo vertintas 36-iose kryptyse, o pirmauja šiose 4-ose kryptyse (11 proc.): sociologija, politikos mokslai, teologija ir religijos studijos, rinkodara.
KU: iš viso buvo vertintas 37-iose kryptyse, o pirmauja šiose 4-ose kryptyse (10 proc.): gamtinė geografija, aplinkotyra, turizmas ir poilsis, jūrų inžinerija ir jūrų technologijos.
MRU iš viso buvo vertintas 18-oje krypčių, o pirmauja tik teisėje (5 proc.).
Kurie universitetai atrodo silpniausiai?
Matyti, kad silpniausiai reitinge atrodo Balstogės universiteto filialas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, VU Tarptautinio verslo mokykla, taip pat Sporto universitetas.
Visi kiti universitetai turi tai antrų, tai trečių vietų. Ir dažnai atotrūkis nėra toks jau didelis. Pavyzdžiui, LCC yra stiprus anglų kalbos mokyme, be to, jie vieninteliai turi verslo MBA. Savo ruožtu Šiaulių universitetas, nors neturi pirmų vietų, bet kai kur užima kitas prizines vietas.
Viena įdomiausių reitingo detalių – MRU sėkmė teisės magistrantūros studijų kryptyje. MRU lenkia VU teisės magistrantūroje.
Beje, tą patį pastebėjo ne tik žurnalo atstovai, bet ir MOSTA, VU Teisės fakultetą pagal moksliškumą įvertinusi tik 2 balais (tai reiškia – silpnas šalies mastu), o MRU teisę – 3 balais (tai reiškia – stiprus šalies mastu, bet menkai pastebimas pasaulio mastu). Be to, MRU nemažai krypčių yra antras, tad nuo pirmos vietos nėra labai daug atitrūkęs. Taip pat jie turi ir trečių vietų.
Reitingavo ir mokyklas, gimnazijas ir progimnazijas
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatys dešimt skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingų ir vertinimų: pradinių mokyklų reitingas ir progimnazijų reitingai pagal mokinių dalyvavimą nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose; pagrindinių mokyklų ir gimnazijų reitingas pagal vaikų dalyvavimą nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose; gimnazijų reitingas pagal vaikų dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose; dalykinis gimnazijų reitingas, padedantis moksleiviams (bei jų tėvams) pasirinkti mokyklą ir parodantis, kuriose mokslų srityse atskiros mokyklos yra stiprios.
Kūrėjai taip pat sudarė ir kolegijų studijų krypčių reitingą, iš kurio matyti, kaip darbdaviai vertina kiekvienos kolegijos atskirų specialybių absolventus bei kokio lygio studentai stoja į skirtingas kolegijas. Kartu pateikiami duomenys, kaip konkrečios studijų krypties (2013 m.) kolegijų profesiniams bakalaurams sekėsi darbintis ir kokį jie gauna darbo užmokestį. Palyginimui pateikiami ir duomenys, kaip konkrečios krypties studijų programas įvertino Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai.
Apklausė ir darbdavius
Kartu žurnalas „Reitingai“ pristato tūkstančio skirtingų Lietuvos darbdavių, kurių įmonėse dirba 180 tūkst. darbuotojų, apklausą: kokių jaunuolių gyvenimo aprašymų šie vadovai sulaukia daugiausiai, bet į darbą nekviečia ir kokių studijų programų absolventų įmonėms ir įstaigoms ypatingai stinga ir jie graibstomi vos tik spėja užbaigti studijas.
Dar vienas žurnalo „Reitingai“ tyrimas apie Lietuvos regionus parodo, kur stoja ir ką studijuoja skirtingų savivaldybių abiturientai. Beje, skirtumai tarp atskirų savivaldybių jaunuolių pasirinkimų stebina ir glumina. Įvertinus keliolika kriterijų, liūdniausias vaizdas atsiveria iš Širvintų r. savivaldybės, o šviesiausias – iš Šiaulių miesto savivaldybės.
O Darbo biržos skyrių reitingas padės suprasti, ko absolventai ir darbdaviai gali tikėtis iš skirtingų regionų Darbo biržos padalinių.