Geriausių valstybinių universitetų 5-ukas:
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
3. Kauno technologijos universitetas,
5. VILNIUS TECH universitetas.
Privačių universitetų pozicijos:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas;
2. Kazimiero Simonavičiaus universitetas;
3. LCC Tarptautinis universitetas.
Idėja grįžti prie stojamųjų
Žurnalo „Reitingai“ atstovė Jonė Kučinskaitė paminėjo, kad po skandalų dėl vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų tarp universitetų pasigirsta idėjų grįžti prie egzaminavimo pačiuose universitetuose.
„Tarp universitetų jau pradeda sklandyti nuotaikos, kad dėl tų visų skandalų per vienuoliktokų tarpinius žinių patikrinimus, kurie parodė, kad tam nepasiruošta, (…) universitetai pradeda mintyti apie tai, kad galbūt grįžti prie egzaminavimo pačiuose universitetuose. Tokią poziciją išsakė Vytauto Didžiojo universiteto atstovai“, – sakė J. Kučinskaitė.
Kaip buvo vertinti universitetai
Visi Lietuvos universitetai buvo vertinti pagal 35 skirtingus parametrus, dar keletas rodiklių buvo pridėti skaitytojams susipažinti. Šie 35 paramentrai sudėti į penkias stambias kriterijų grupes:
I. alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (35 taškai),
II. mokslo, meno ir / ar sporto veiklos (25 taškai),
III. studijų lygis ir studentai (25 taškai),
IV. universiteto tarptautiškumas (10 taškų),
V. esamas bei ateities akademinis personalas (5 taškai).
Taigi, iš viso universitetai galėjo surinkti maksimaliai po 100 taškų.
Žurnalo „Reitingai“ analitikai primena, kad lyginti valstybinių ir nevalstybinių universitetų surinktų taškų negalima, nes jie buvo vertinti atskirai.
Nuožmi kova tarp valstybinių universitetų
Žurnalas „Reitingai“ pastebi, kad tarp valstybinių universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova.
Tarp valstybinių universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova.
Šie universitetai deda daug pastangų įvairiose vertintose plotmėse. Ir tai yra naudinga stojantiesiems bei studentams, teigia analitikai.
Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus tarp valstybinių universitetų pirmas yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
„Reitingų“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ženkliai pagerėjo daugelio aukštųjų mokyklų alumnų įsidarbinamumas, praėjus devyniems mėnesiams po studijų baigimo. Daugumos universitetų 2023 m. laidos absolventų, neradusių darbo po studijų baigimo praėjus 9 mėnesiams dalis nesiekia vieno procento.
Didžiausią svorį šiame kriterijuje turi ir iš esmės tai didžia dalimi nulėmė universiteto vietą tiek pagal šį kriterijų, tiek galutinėje 2024 m. Universitetų reitingo lentelėje, kiekvieno universiteto 2022 m. laidos absolventų gaunamas atlyginimas, parėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo.
Didžiausią atlyginimą – 3520 eurų – gauna LSMU alumnai, o tarp privačių universitetų – ISM – 3464 eurus.
Didžiausią atlyginimą – 3520 eurų – gauna LSMU alumnai, o tarp privačių universitetų – ISM – 3464 eurus.
Vertintas ir moksliškumas
Vertindami universitetų moksliškumą, reitingų sudarytojai rėmėsi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atlikto Lietuvos universitetų mokslo veiklos 2022 m. formaliojo vertinimo rezultatais.
Jie tradiciškai vertino ir kiek kiekvieno universiteto akademinio personalo atstovai, šiuo metu dėstantys universitete, per pastaruosius metus yra gavę nacionalinių meno ar meno premijų. Pagal moksliškumą labiausiai išsiskiria Vilniaus universitetas.
Pagal trečiąjį kriterijų – studentai ir studijos – pirmauja dvi specializuotos aukštosios mokyklos: VDA bei LMTA.
Tarptautiškumo kriterijuje pirmauja Vilnius Tech, antras – LSU.
Pagal akademinio personalo kriterijų labiausiai išsiskiria VU ir VDU.
Kolegijų reitingas
Žurnalas „Reitingai“ paskelbė ir kolegijų reitingą.
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:
1-2 Vilniaus kolegija,
1-2. Kauno kolegija,
4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija,
5. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:
1. Vilniaus dizaino kolegija,
2. Šv. I. Lojolos kolegija,
Kolegijos reitinguotos panašiai kaip universitetai. Didžiausia kolegijų reitingo naujovė – po keleto metų pertraukos vėl įtraukti absolventų atlyginimai. Tam suteiktas penktadalį (20 proc.) viso kolegijų reitingo svorio. Ir šis apčiuopiamas rodiklis, parodantis, kiek ir kaip rinkoje vertinamas kiekvienos kolegijos alumnas turėjo didelės įtakos ir galutiniam kolegijų išsidėstymui reitingo lentelėje.
Maksimaliai kolegijos galėjo surinkti 100 taškų.
Daugiausia – 45 taškus – kolegijos galėjo surinkti už pirmą kriterijų: Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai.
Net 20 taškų iš 45 buvo suteikta 2022 m. kiekvienos kolegijos absolventų atlyginimams, gaunamiems praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo.
Paradoksas, žiūrint į atlyginimus
Didžiausias paradoksas, pasak žurnalo „Reitingai“ analitikų, kad geriausiai uždirba trijų reorganizuojamų kolegijų absolventai: Alytaus kolegijos – 2371 eurą, Vilniaus technologijų ir dizaino – 2279 eurus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 2100 eurų, toliau: Vilniaus kolegijos – 2065 eurus ir Kauno technikos kolegijos, kuri taps Lietuvos inžinerijos kolegija, – 2022 eurus.
Geriausiai uždirba trijų reorganizuojamų kolegijų absolventai
Iš privačių kolegijų geriausiai uždirba Vilniaus verslo kolegijos absolventai – 1980 eurų, Lietuvos verslo kolegijos – 1946 eurus, SMK Aukštosios mokyklos – 1737 eurus.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. laidos kolegijų absolventų, neradusių darbo per 9 mėn. (iki 2024 m. vasario 1 d.) po studijų baigimo tebuvo vienetai ir tik devyniose kolegijose.
Tradiciškai žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime Consulting“ atliko šalies darbdavių iš visų dešimties apskričių apklausą. Iš viso buvo apklausta 1011 respondentų. Jie geriausiai vertino Vilniaus kolegijos, KTK bei LAJM absolventus, o iš privačių kolegijų: Vilniaus verslo (VVK), Lietuvos verslo bei Vilniaus dizaino kolegijų absolventus.
Kur pasirinko studijas gabiausi
Antrasis kriterijus, už kurį kolegijos galėjo surinkti 30 taškų – Studentai ir studijos. Jame buvo vertinama, kiek gabiausių abiturientų, tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86–100 ir pasirinko konkrečią kolegiją.
Daugiausia, net 28,9 proc. geriausių abiturientų tarp visų priimtųjų tapo reformuojamos VTDK pirmakursiais, 22,3 proc. – Vilniaus kolegijos, o privačiose kolegijose – 34 proc. geriausiųjų pasirinko Vilniaus dizaino kolegiją.
Už trečią parametrą – Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė buvo galima surinkti 15 taškų. Šio parametro lyderės: LAJM, Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija. O tarp privačių: SMK Aukštoji mokykla bei Šv. I. Lojolos kolegija.
Ketvirtasis kriterijus – tarptautiškumas. Pagal jį pirmauja LAJM, antroji – Klaipėdos valstybinė kolegija, trečioji – Alytaus kolegija, o tarp privačių kolegijų: Lietuvos verslo ir Vilniaus dizaino kolegijos.
