Deja, ne visiems lemta šią svajonę išpildyti. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusius mokslo metus pradėjo kiek daugiau nei 39 tūkst. dvyliktokų. 36,8 tūkst. iš jų tapo kandidatais brandos atestatui gauti, tačiau tik 34 tūkst. jaunuolių šiuos dokumentus atsiėmė.
2,8 tūkst. jaunuolių brandos atestato negavo, nes neišlaikė pakankamo skaičiaus egzaminų.
DELFI primena, kad norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną dalyko brandos egzaminą.
Šių metų pradžioje dvyliktokų buvo beveik 38 tūkst., o kandidatais brandos atestatui gauti tapo 35 tūkst. jaunuolių.
Ir nors kol kas nėra aišku, kiek iš jų brandos atestatus gaus, pradedama skambinti pavojaus varpais – sistema ydinga.
Atestatai – visiems dvyliktokams
„Valstybės politika iš tiesų atrodo kvailai. Vaikas mokosi 12 metų, tiek laiko, pinigų į jį valstybė investuoja, tėvai remia, tačiau po tų metų nusprendžiama – atestato gauti tu negali. Tai yra visiškas absurdas“, – įsitikinusi Klaipėdos Vėtrungės gimnazijos anglų kalbos mokytoja-metodininkė Birutė Buinevičienė.
Mokytoja mano, kad leisti laikyti ir išlaikyti brandos egzaminus reikėtų visiems abiturientams, o tuomet juos galima būtų reitinguoti pagal surinktų balų skaičių.
„Kas nusprendė, kad 15 ar 16 balų jau yra ta riba, kuri reiškia, ar išlaikei egzaminą, ar ne? Manau, kad tokios ribos nėra naudingos. Ar ne geriau atestate būtų rašyti tokį skaičių, kiek balų moksleivis surinko, o po to stojant į aukštąją mokyklą moksleivius reitinguotų? Pavyzdžiui, daugintų surinktų balų skaičių iš tam tikro koeficiento“, – svarstė mokytoja.
Jos teigimu, tokia sistema būtų paprastesnė ir aiškesnė.
„Visi moksleiviai 12 metų mokosi. Kaip mokėsi ir ką nuveikė per tuos metus – tai ir pamatytume atestate. Gabesni moksleiviai įstotų į aukštąsias mokyklas, mažiau gabūs – ne. Tačiau tai padėtų atsikratyti gėdos – atestato negavo tiek ir tiek mokinių“, – mano mokytoja.
Ji taip pat įsitikinusi – tai padėtų sutaupyti.
Vidurinis išsilavinimas – 31 tūkst. eurų
Mokinio krepšelis šiuo metu yra 980 eurų. Šios lėšos kasmet skiriamos mokinio ugdymui.
Savivaldybės mokykloms skiria kitą dalį lėšų – ūkiui. Vienerių vieno mokinio metų mokykloje kaina įvairiose savivaldybėse svyruoja, šiuo metu nuo 1400 iki 1800 eurų.
Nors pradinių klasių mokinių ugdymas kainuoja kiek mažiau, matyti, kad kasmet moksleivio ugdymui švietimo ir mokslo ministerija ir savivaldybės skiria apie 2580 eurų.
Taigi jaunuoliui suteikti vidurinį išsilavinimą atsieina apie 31 tūkst. eurų., neskaičiuojant pinigų, kuriuos investuoja tėvai.
Galimybe pasinaudoja kitąmet
Paklaustas apie tokią galimą švietimo ir mokslo sistemos pertvarką, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas patikino, kad tai padaryti įmanoma, bet sakė nelabai suprantantis mokytojos nuogąstavimų.
„Universitetai visiškai nesikiša į mokyklos baigimo reikalus. Matyti, kad labai maža mokinių dalis nebaigia laiku mokyklos, kadangi neišlaiko egzaminų ar panašiai. Kiek žinau, pagal nustatytą tvarką, ta dalis abiturientų egzaminus perlaiko ir todėl mokyklos nebaigusių beveik nelieka. Na, nebent jau moksleivis visiškai nenorėjo pabaigti“, – patikino rektorių atstovas.
Iš tiesų, brandos atestatą galima gauti kitąmet, perlaikius egzaminus.
Į aukštąsias negabūs moksleiviai neįstos dėl minimalaus konkursinio balo
Tiesa, anot jo, visai kitaip reikėtų žiūrėti į stojimo į aukštąsias mokyklas procesą. Žvelgiant per šią prizmę, mokytojos idėja galėtų būti realizuota, nes, pagal naujausius aukštųjų mokyklų duomenis, įstoti į jas galės tik tie moksleiviai, kurie įveiks minimalaus konkursinio balo barjerą.
„Reikia pripažinti, kad kai kurių dalykų žinios ir gebėjimai baigus vidurinę mokyklą (gimnaziją) tikrai nedžiugina, o, teisingiau reiktų pasakyti, liūdina. Tiesiog reikia pripažinti, kad dalis abiturientų yra nepasiruošę studijuoti universitetuose.
Todėl yra du keliai. Vienas iš jų – labai prastai baigusiųjų vidurinę mokyklą tiesiog nepriimti į universitetą, tai yra nustatyti minimalų konkursinį balą. Kitas kelias – neriboti galimybės stoti į universitetą ir jo galimybes studijuoti universitete nustatyti pavyzdžiui per pirmą sesiją, išlaiko lieka studijuoti, neišlaiko palieka universitetą. Šiuo metu visi universitetai, su retomis išimtimis, pasirinko pirmą variantą“, – patikino jis.
Egzaminai turi keistis
Savo ruožtu švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė DELFI sakė besidžiaugianti, kad švietimo bendruomenė kelia klausimus dėl egzaminų sistemos kaitos.
„Keičiantis mokyklai, jai keliamiems iššūkiams, turi keistis ir baigiamieji egzaminai. Kai kurie pokyčiai jau vyksta. Pavyzdžiui, planuojame įvesti brandos darbą, kurį mokinys atliks per mokslo metus“, – pasidžiaugė ji.
Kalbėdama apie šį konkretų siūlymą ministrė patikino, kad tai – galimybė diskusijoms.
„Tačiau prieš ką nors keičiant būtina numatyti ir pokyčio pasekmes“, – įsitikinusi ji.
Bandyta sukurti mokiniui palankesnę vieningą sistemą
„Reikėtų labai gerai pasvarstyti, ar mokiniai būtų pasirengę siekti rezultatų, jei jų niekas nematuotų. Ir ar aukštosios mokyklos pasitikėtų mokyklų metinių pažymių vertinimais?“, – retoriškai klausė ji.
A. Pitrėnienė taip pat siūlė prisiminti, kodėl atsirado valstybiniai brandos egzaminai.
„Buvo norėta sukurti mokiniui palankesnę vieningą egzaminų sistemą – kad abiturientas tuo pat metu laikytų ir brandos egzaminą, ir stojamąjį į aukštąją. Nes universitetai nepasitikėjo baigiamaisiais egzaminais mokyklose ir tų pačių dalykų egzaminus rengdavo pas save, kiekviena aukštoji mokykla atskirai. Tai buvo tikras išbandymas stojantiesiems ir jau niekas nenorėtų į tuos laikus grįžti“, – prisiminė ministrė.