Tuo metu Kauno savivaldybė ramina, kad vaikams bus užtikrintas kokybiškas maistas, o pinigų taupymas nėra pagrindinis tikslas.
Be to pabrėžiama, kad net negali būti kalbos apie centralizuotą paruošto maisto pirkimą – centralizuotai bus perkami maisto produktai, o patiekalai ir toliau bus gaminami darželių virtuvėse.
Nėra saugiklių?
Mitybos specialistė Raminta Bogušienė pirmiausia pastebi, kad Kauno darželiai ilgą laiką buvo palikti nežinioje.
„Tai vyksta jau kone metus, o ugdymo įstaigoms nepateikiama visiškai jokios informacijos. Viskas yra gandų lygyje. Iš darželių prašoma daugybės informacijos, informacija traukiama, nes tokią teisę savivaldybė turi, bet nepateikiama jokios informacijos, kas vyksta, kodėl vyksta ir kam tai reikalinga“, - stebisi specialistė.
Centralizuota maisto produktų tiekimo sistema darželiams jau veikia sostinėje. Teigiama, kad tokiu būdu taupomi pinigai, tačiau R. Bogušienė teigia, kad šiuo atveju ne pinigai yra svarbiausia.
„Aš nesu prieš centralizavimą. Tai sprendžia vieną problemą – centralizavimas gali labai stipriai sumažinti žaliavų kainą, nes kai perki didelį kiekį, tai automatiškai gauni geresnę kainą. Man visiškai nesvarbu, ar bus centralizuotas pirkimas, ar kiekviena ugdymo įstaiga žaliavas pirks atskirai – man svarbiausia, kad būtų parengta teisingai žaliavų specifikacija. Ji turi užtikrinti ir sudėti visus saugiklius, kad žaliavas vaikai gautų kokybiškas ir sveikatai palankias. Aš peržiūrėjau visas specifikacijas ir tikrai buvo pastabų labai daug“, - teigia R. Bogušienė.
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, vaikų maitinimo iniciatorė ir konsultantė teigia, kad pagal paskelbtas konkurso sąlygas, vaikams nebus užtikrintas kokybiškas maistas.
„Visi suplanuoti žaliavų kiekiai ir produktai pagal tai, kas buvo ugdymo įstaigose. Ką tai reiškia? Situacija į sveikesnį meniu kaip ir nenumatyta, liekame prie to paties? Taip, kaina galimai bus mažesnė, tačiau dėl kokybės, dėl palankumo sveikatai, tikrai kelia abejonių. Mūsų kuriamuose valgiaraščiuose yra daržovių įvairovė, pilno grūdo miltai, kruopos, duona, šviežia mėsa, žuvis, sveikatai palankūs riebalai ir kiti gryni bei pilnaverčiai produktai. Aišku, gal bus galima keisti, pavyzdžiui, atsisakant pirkti rafinuotus kvietinius miltus, o pirkt - viso grūdo miltus? Nėra aišku.
Nesiūlome drastiškų pokyčių, viskas palaipsniui, bet jau dabar renkantis produktus reikia atsižvelgti ne tik į kokybę, maisto saugą, bet ir palankumą sveikatai. Sprendimai skuboti. Tada mes kaltinsime tiekėjus, kad tiekiama nekokybiška žaliava, tačiau to nėra reikalaujama, nėra užduotas tonas ir nėra saugiklių. Automatiškai tiekėjai elgiasi taip, kaip numatoma sutartyje. Teigiama, kad ugdymo įstaigos galės pasirinkti ar pirkti produktus centralizuotai ar ne, bet savivaldybės atstovai aiškiai teigia, kad tai didelės vertės viešųjų pirkimų konkursas, tai klausimas pagal ką įvertinta jei neviena įstaiga nepasirinks šio pirkimo?“, - DELFI retoriškai klausia R. Bogušienė.
Merui – aštri kritika
Tuo tarpu A. Murauskas nevynioja žodžių į vatą.
„Tai yra tradicinis politinis manipuliavimo įrankis imituojant demokratijos principus, kuris realiai dirba „mes pasitarėme ir aš nusprendžiau“ principu. Darbo grupė, kuri dirbo, realiai darbo dar net neužbaigė. Šiandien savivaldybė jau kalba apie kažkokius pasiekimus, nors realiai tai yra visiškai ištraukti iš konteksto dalykai, apie kuriuos darbo grupė net nekalbėjo. Darbo grupėje buvo aiškiai paneigti jų samprotavimai, kodėl reikia centralizuoti pirkimus. Jie kalba, kad maisto produktai kai kur perkami dukart brangiau nei kitose.
Jie šiuo atveju naudoja tik pusę tiesos – jie ima informaciją iš pirkimo sutarčių, bet ne iš sąskaitų faktūrų. Realiai tiekėjai turi teisę tiekti produktus už tą kainą, kuri numatyta sutartyse, tačiau tai yra nonsensas – Kaune tiekėjai veža prekes rinkos kainomis, o ne sutartinėmis kainomis. Yra tokia stipri priežiūra tiekėjų, kad jiems niekas neleidžia piktnaudžiauti“, - DELFI sako LTF vadovas.
Kauno savivaldybė skelbia, kad „atlikta analizė parodė, kad iki šiol Kauno miesto darželiuose pasitaiko itin grubių klaidų – perkami netgi draudžiami produktai, o jų kainos skiriasi iki dviejų kartų“.
„Jie labai gražiais lozungais užglaisto realią situaciją. Esmė yra paprasta. Šiandien Kaune nėra jokių nusiskundimų dėl maisto produktų tiekimo. Nėra jokios problemos. Yra atvirkščiai – Vilniuje, kur yra centralizuotas tiekimas, yra daug problemų. Kaune vykdomi mažos vertės pirkimai, todėl Kaune situacija daug geresnė – Kaune neprisileidžiama tų įtartinų tiekėjų, kurie blogai dirba visoje Lietuvoje.
Savivaldybė skalambija, kad centralizuotas pirkimas padės sutaupyti daug pinigų, bet realių paskaičiavimų nepateikia, o tik klaidina manipuliuodami iš pirkimo sutarčių, o ne iš sąskaitų-faktūrų, kurios yra realus prekių įsigijimo dokumentas, paimtais skaičiais, ir dar juos sureikšmina. Praeitos kadencijos politikai šios manipuliacijos taip pat griebėsi, ir kauniečius mulkino bandydami parodyti, kad darželiai agurkus perka po 12 litų, kada realiai jie buvo įsigyjami už dvigubai ar net trigubai mažesnę kainą priklausomai nuo sezono“, - sako A. Murauskas.
Nugalėtojai aiškūs (?)
LTF vadovas kalba ir apie dokumentų klastojimus, kada kai kurios įmonės darželiams pateikia maisto produktus, kurie neatitinka reikalavimų. A. Murauskas įsitikinęs, kad konkurso nugalėtojas aiškus jau dabar.
„Dalyvaus pirkimuose penki tiekėjai, o laimės tas, kuriam realiai ta sutartis buvo ruošta. Akių dūmimas, kad bus sutaupyta pinigų, nepateikiami jokie skaičiavimai“, - sako A. Murauskas.
LTF vadovas teigia, kad visam procesui kitų rankomis vadovauja ne kas kitas, o V. Matijošaitis.
„Aš su žvake merui už nugaros nestoviu ir negaliu pasakyti kodėl meras yra taip stipriai suinteresuotas centralizuoto maisto produktų pirkimo prastūmimu. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad visi požymiai rodo mero asmeninį suinteresuotumą. Klausimas, ar tai V. Matijošaičio finansinis suinteresuotumas, ar jis padeda kažkokiai grupuotei prasistumti, ar tai tik mero užgaida, o gal turi kažkokių kitų interesų neleisti darželio bendruomenei pačiai pasirinkti tinkamiausią maisto produktų tiekėją. Bet kokiu atveju darbo grupė, kuri buvo suburta, šis (centralizavimo – DELFI) klausimas net nebuvo išsamiai nagrinėtas (…).
Todėl liūdna, kad Kauno merija platina melagingus pranešimus ir bando pavaizduoti, kad prieš priimdama svarbius sprendimus tariasi ir atsižvelgia į darbo grupės pasiūlymus. Nors darbo grupė nusprendė nesvarstyti maisto produktų pirkimo organizavimo, ir pradžioje koncentravosi į valgiaraščių tobulinimą, kad jie būtų labiau palankūs sveikatai, gilinosi į darželių virtuvėlių galimybes pagaminti sveikatai palankų maistą, darbo grupės nariams netikėtai buvo atsiųstas centralizuoto pirkimo sutarties projektas ir pastaboms pareikšti buvo duota tik viena darbo diena – tai dar kartą parodo, kad darbo grupė šio klausimo net nesvarstė, o darbo grupe buvo tik pasinaudota demokratijos imitavimui“, - sako A. Murauskas.
Rodo į Vilnių
A. Murauskas sako, kad centralizuotas maisto produktų tiekimas Vilniuje parodė, kad klaidų išvengti nepavyks.
„Kaunas yra unikalus miestas, nes decentralizacija yra įvykusi dar paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Decentralizacija buvo labai skausminga, nes direktoriai labai nenorėjo šio darbo, nes tai ne jų rolė – tai ūkio, o ne ugdymo klausimai. Tuomet jie labai spardėsi, bet jiems teko išmokti dirbti šį darbą, nes tėvai yra labai reiklūs. Kai darželio direktorius yra atsakingas, jis yra atsakinga asmeniškai ir stengiasi pirkimą padaryti tokį, kuris geriausiai atitinka tėvų lūkesčius – maisto produktai turi būti saugūs ir kokybiški. Vilniuje mes gauname labai daug nusiskundimų, tačiau kažką pasiekti yra beviltiška – yra centralizuota sutartis tai skųstis tenka savivaldybei. Vienas Vilniaus darželis jau yra surašęs 111 grąžinimo aktų. Ir ką? Sugedusius, pasibaigusio galiojimo produktus grąžina tiekėjui, o paskui suka galvą kuom pamaitintą tą diena vaikus. Centralizuotos sutarties nutraukti neįmanoma, tai ir kovojant su neteisybėmis nusvyra rankos“, - sako A. Murauskas.
Beje, prieš porą metų LTF surinko 7,5 tūkst. Kauno darželinukų tėvų parašų prieš centralizuotą maisto produktų pirkimą.
„Neabejoju, kad demokratija Lietuvoje yra. Jei Kauno savivaldybė neatsižvelgs į tėvų surinktus parašus, piketuosime, prašysime vyriausybės pagalbos. Tikiuosi merija susiprotės ir neprieis iki jos nušalinimo ir tiesioginio Vyriausybės valdymo Kaune įvedimo. Tai yra visiška mero ir visos merijos arogancija. Tai yra vienvaldiškumas. Viskas glaistoma kelių tvarkymu, dviračių takų įrengimu, medžių persodinimu. Tai tik išorinis įvaizdžio kūrimas, kuris pastiprinamas savigyros pranešimais žiniasklaidoje. Tačiau jei paanalizuotume kultūros ir švietimo klausimus, tai progreso Kaune nėra jokio. Yra tik regresas. Realiai priėjome prie to, kad ugdymo įstaigų vadovai net bijo garsiai reikšti savo nuomonę. Už interviu davimą žiniasklaidai vadovai kviečiami „ant kilimėlio“ pasiaiškinti.
Ugdymo įstaigų vadovai yra įbauginti, bijo visko.
Natūralu, kad tokioje įbauginimo aplinkoje merijai ugdymo įstaigos direktoriui nesunku nurodyti, kokį tiekėją turi rinktis. Ir jei direktorius nesutiks, o bandys atstovauti tėvų interesams, rizikuoja užsitraukti merijos nemalonę. Mes negalime leisti, kad būtų tokia nesveika atmosfera ugdymo įstaigose. Juk vaikai turi būti ugdomi darnioje ir kūrybiškoje aplinkoje“, - sako A. Murauskas.
Netrukus Kauno darželiuose vėl planuojama pradėti rinkti parašus prieš centralizuotą maisto produktų pirkimą.
Vadina melu
Kauno savivaldybė šią savaitę jau paskelbė daugiau nei 6 mln. eurų vertės konkursą maisto produktams pirkti. Tiesa, kaina gali būti mažesnė, jei konkurso dalyviai pasiūlys mažesnes kainas.
Mėsos darželinukams planuojama pirkti už 1,33 mln. eurų, žuvies – už 419 tūkst. eurų. Pieno produktai kainuos daugiausiai – 1,421 mln. Eur. Taip pat bus perkamos daržovės (675 tūkst. Eur), vaisiai bei uogos (652 tūkst. Eur), kiti produktai.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė į DELFI klausimus atsakė raštu.
- Kodėl nėra atsižvelgiama į maisto specialistų rekomendacijas, nors jie yra įtraukti į darbo grupę?, - DELFI klausė N. Putrienės.
- Tai yra melas. Į specialistų rekomendacijas bei jų pateiktas pastabas darbo grupėje buvo atsižvelgta – atitinkamai pakoreguoti rengiami maisto produktų pirkimai.
Čia daržovėms, vaisiams ir uogoms skirtos netgi didesnės sumos nei iki šiol. Be to, daržovės, vaisiai ir uogos bei galiausiai perdirbti vaisiai ir daržovės išskirta į atskiras grupes ir bus perkami atskirai. Lygiai taip pat tarp perkamų maisto produktų įtraukti ir pilno grūdo makaronai bei miltai.
- Kokie saugikliai numatyti užtikrinant maisto kokybę? Vėlgi specialistai sako, kad pagal dabartinę situaciją saugikliai labai simboliniai arba jų apskritai nėra.
- Iš būsimų tiekėjų reikalausime pateikti visus atsakingų institucijų patvirtintus reikiamus sertifikatus. Be to, sutartyse bus numatytos griežtos sąlygos, pagal kurias tiekėjai privalės užtikrinti aukštą maisto produktų kokybę bei savalaikį pristatymą. Nesilaikant šių sąlygų, tiekėjams grės griežtos baudos, o pažeidimams pasikartojus sutartys su tais tiekėjais bus nutraukiamos.
- Iš esmės maisto specialistai sutinka, kad tiekiant maistą centralizuotai, bus sutaupyta pinigų ir niekas tam neprieštarauja. Taigi, kiek bus sutaupyta? Tik ar nebus taupoma vaikų sąskaita? Kiek išleidžiama dabar ir kiek bus išleidžiama pagal naują sistemą? Kur sutaupytus pinigus planuojama panaudoti?
- Apie taupymą šiuo atveju negali būti nė kalbos, ypač vaikų sąskaita. Pagrindinis šių permainų tikslas yra užtikrinti sveiką ir kokybišką maistą kauniečių vaikams bei garantuoti produktų pirkimo skaidrumą.
2016 m. darželiai įsigijo maisto produktų už 4,3 mln. eurų. Kiek lėšų darželiai skirs maisto produktų įsigijimui įdiegus naują sistemą, paaiškės kitų metų pabaigoje.
- Kaip vertinate teiginius, kad surinkta 7,5 tūkst. vaikų tėvų parašų prieš centralizuotą maisto tiekimą? Kodėl į juos neatsižvelgiama?
Tai yra visiškas melas. Minimi parašai yra prieš centralizuotą maisto tiekimą, apie kurį mes net nesvarstome. Laukiantys pokyčiai yra susiję tik su maisto produktų pirkimu.
- Kokia situacija dėl informacijos pateikimo vaikų darželiams? Kalbama, kad vaikų darželių vadovai apskritai neturi jokios informacijos apie vykstančius procesus ir kabo ore, nes daugumos jų maisto tiekimo sutartys galioja iki metų pabaigos ir darželiai nežino, kaip elgtis toliau.
- Šiuos klausimus svarstančioje darbo grupėje dalyvauja Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos Kauno skyriaus vadovė, kuri yra tiesioginis tarpininkas tarp darbo grupės ir darželių vadovų.
Artimiausiu metu pasirūpinsime, kad visi darželių vadovai būtų tinkamai informuoti ir turėtų visą reikiamą informaciją.
- Kokia dabar situacija? Kada nauja sistema pradės veikti?
- Gruodį turėtų paaiškėti konkursų nugalėtojai. Tuomet nuodugniai visus juos patikrinsime. 2018 m. sausį planuojama sudaryti preliminarias sutartis su tiekėjais, su kuriais darželiai jau galės sudaryti tiesiogines sutartis.
Visi pirkimai vyks aštuoniose skirtingose produktų kategorijose. Kiekvienoje iš jų bus atrinkta po penkis preliminarius tiekėjus. Kiekvienas darželis galės derybų būdu išsirinkti bet kurį iš penkių tiekėjų, pasiūliusių geriausias sąlygas. Priklausomai nuo to, kada baigs galioti ligšiolinės vaikų darželių sutartys su maisto produktų tiekėjais, tuomet jie galės pereiti prie naujojo vieningo pirkimo.
Tiek R. Bogušienės, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryti valgiaraščiai yra informatyvūs ir naudingi. Mūsų siekis – ilgainiui pasitelkti juos vaikų darželiuose. Tačiau norėdami išvengti pernelyg skubotų ir radikalių pokyčių, nenorime iškart kardinaliai keisti vaikų maitinimo. Pokyčius planuojame diegti palaipsniui. Taigi ir mūsų skelbiamame pirkime įtraukta nemažai šiuo metu darželiuose naudojamų maisto produktų.
Be to, verta pastebėti, kad darželiams bus palikta teisė savarankiškai pirkti iki dešimtadalio visų produktų, pavyzdžiui, specifinius maisto produktus, skirtus alergiškiems vaikams.