Būrys geriausių šių metų abiturientų pirmadienį pagerbti naujutėlaitėje Vilniaus universiteto bibliotekoje Saulėtekyje.
Čia juos sukvietė ir jau devintus metus iš eilės apdovanojo SEB bankas. Šiemet pasveikinti 58 moksleiviai. Jiems bankas padovanojo mokėjimo korteles ir skyrė po 200 Lt čekį investavimui. Atlikęs šių abiturientų apklausą bankas sužinojo, kad daugiau nei pusė jų mokslus ketina tęsti Lietuvoje. Didelė dalis jų pasirinko medicinos studijas.
![Augustinas Šukys](https://images.delfi.lt/media-api-image-cropper/v1/e63466b0-7028-11ed-bbc7-f538e6b1a9f1.jpg?noup&w=450)
Augustino manymu, jei turi galvą, sugebi mokytis, gerų rezultatų gali pasiekti ir mokydamasis provincijoje. Po studijų jis tikisi grįžti dirbti į Lietuvą. Vaikino įsitikinimu, Lietuvoje tikrai galima gerai gyventi.
Koją kiša lietuvių kalba
Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos absolventui Aidui Liaudanskui klausimas apie Kembridžo universitetą skaudus: šimtukininkas dar nežino, ar universitetas jį priims.
![Aidas Liaudanskas](https://images.delfi.lt/media-api-image-cropper/v1/e09ea710-7028-11ed-b3d2-3136e7926a7b.jpg?noup&w=450)
Tokia situacija Aidui prilygsta tragedijai, mat Kembridžo universitetas buvo iškėlęs sąlygą iš visų valstybinių egzaminų turėti 95 proc. vidurkį. Dabar vidurkis siekia 93,5 proc. Ir viskas dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
Universitetas nurodė palaukti iki rugpjūčio 18-tos. „Dar lauksiu galutinio atsakymo iš Kembridžo“, – vilčių nepraranda abiturientas, kuriam kaip atsarginis variantas liko studijos Kauno technologijos universitete.
Aidas prisipažino matematikos egzaminui beveik nesirengęs, minimaliai laiko skyrė ir fizikai. Daugiau vaikinas padirbėjo ties chemija, biologija ir, žinoma, lietuvių kalba.
„Egzaminai nei lengvi, nei sudėtingi, tik kartais trūksta konkretumo: man nepatinka, kai egzamino esmė būna ne patikrinti žinias, o pabandyti suprasti egzaminuotojų klausimą. Kartais klausimą galima suprasti labai dviprasmiškai, kartais net triprasmiškai. Viskas, ko norėčiau ateities kartoms, kad egzaminų klausimai taptų konkretūs ir juos būtų galima suprasti iškart“, – kalbėjo Aidas. Po studijų užsienyje Aidas norėtų grįžti į Lietuvą.
Studijoms pasirinko Lietuvą
Vilniaus licėjaus auklėtinė Augustė Butkevičiūtė triumfavo per lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir chemijos egzaminus. Augustė pasirinko medicinos studijas Vilniaus universitete. Ji eina tėvų ir senelių medikų pėdomis.
„Iš tiesų egzaminai sunkesni nei praėjusiais metais, pavyzdžiui, labai sunkus biologijos egzaminas. Tačiau įmanoma gauti ir šimtą“, – sakė būsima medikė, kuri tiek šimtukų nesitikėjo.
Augustė norėtų likti dirbti Lietuvoje, tačiau neatmetė, kad ją gali pavilioti ir užsienis.
Vilniaus licėjaus auklėtinis Simonas Juodis gavo 100 procentų iš anglų kalbos, informacinių technologijų ir matematikos egzaminų. Jis pasirinko programų sistemų studijas Vilniaus universitete. „Pirmas egzaminas sunkiausias, nes nežinai, ko tikėtis. Man sunkiau buvo lietuvių kalba, tačiau paskutiniai egzaminai nebuvo tokie sudėtingi“, – pasakojo Simonas.
Jo nuomone, Lietuvos universitetai pakankamai geri, be to, studijuoti užsienyje galima pagal mainų programas. „Man mokytis nebuvo sunku, jei labai stengiesi, darai namų darbus, nesudėtinga“, – kalbėjo ateitį su Lietuva siejantis Simonas.
S. Jurkevičius: egzaminai parodo realią situaciją
Pagal šimtukininkų skaičių Vilniaus licėjus šįmet vėl pirmauja Lietuvoje. Pasak licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, šiųmetė egzaminų sesija niekuo neišsiskyrė nuo ankstesnių.
![Saulius Jurkevičius](https://images.delfi.lt/media-api-image-cropper/v1/0df232e0-7029-11ed-8b67-b55cdc29d172.jpg?noup&w=450)
S. Jurkevičiaus teigimu, natūralu, kad kartais užduotyse pasitaiko niuansų, tačiau to esą neišvengia ir pačios geriausios Anglijos ar Škotijos sistemos. „Egzaminų sistema kelia ažiotažą, nes atveria realią situaciją. Egzaminų sistema rodo pakankamai grėsmingą mokinių nepasiruošimo lygį“, – mano S. Jurkevičius. Mokantis mokykloje pažymiai kartais atrodo neblogi, tačiau egzaminų metu atverčiamos tikrosios kortos.
S. Jurkevičius atkreipia dėmesį, kad pagrindinių egzaminų – istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos – neišlaikiusiųjų skaičius svyruoja ties 10-12 proc. Tai reiškia, kad nemažas procentas mokinių negali peržengti net minimalių reikalavimų. Tai – susimąstyti verčiantis faktas. „Išlaikyti egzaminą Lietuvoje tikrai nesudėtinga – tiek matematikos, tiek istorijos, tiek kitų. Didelis klausimas, kaip sugebame padaryti, kad didelė dalis abiturientų apskritai negali parodyti net minimalių gebėjimų“, – kalbėjo licėjaus direktorius.