Penktadienį jis laikė valstybinį fizikos brandos egzaminą, kuris, vaikino nuomone, buvo tikras fiasko.
Anot Tado egzaminu piktinasi ne jis vienas. Pavyzdžiui, sunkumų užduotys sukėlė ir jo pažįstamam, tarptautinėje fizikos olimpiadoje iškovojusiam sidabro medalį, kuris šiemet laikė ir valstybinį fizikos brandos egzaminą.
Akis badė klaidos
Nors Tadas ir patvirtino, kad egzaminas nebuvo labai sunkus, yra įsitikinęs – tokie trikdžiai, kurie buvo egzamine, tikrai nepadeda gauti maksimalų įvertinimą.
„Septintame kompleksiniame uždavinyje nebuvo duota Planko konstanta, be kurios neįmanoma išspręsti trijų iš keturių uždavinio dalių. Programa mokėti konstantų neprašo, uždavinyje turi būti visa reikalinga informacija.
Trečiame uždavinyje įvelta arba logikos arba gramatinė klaida, uždavinio sąlyga prieštaravo fizikos dėsniams.
Taip pat pirmame uždavinyje nebuvo duotas laisvojo kritimo pagreitis, kuris nors ir gerai žinomas, turėtų būti duotas.
Taip pat dar buvo smulki skyrybos klaida testiniame uždavinyje, kuri galėjo kainuoti tašką“, – egzamino klaidas vaikinas.
Konstantos nebuvo, bet jos ir nereikėjo
Tačiau pakomentuoti šiuos abituriento pastebėjimus paprašyta Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Loreta Gražienė patikino, kad jokių klaidų egzamine nėra.
„Nors 7 uždavinyje Planko konstanta nebuvo duota, uždavinį tikrai galima išspręsti ir be jos. Be to, jei moksleivis ir nežino, nepateikia jos ir parašo tik raidę „ℏ“ (Planko konstantos žymė – DELFI), vertintojai tai tikrai užskaito kaip pilną atsakymą, nes sprendimai visuomet priimami vaiko naudai“, – patikino mokytoja.
Vis dėlto ji pripažino, kad sprendimas formulių lape pateikti ir visas konstantas jai atrodytų priimtinas. Mokytoja patikino tokių pavyzdžių mačiusi užsienyje – Rusijoje ar Latvijoje.
„Tačiau tai, kad vaikas nežinojo konstantos, kojos pakišti tikrai negalėjo“, – sakė L. Gražienė.
Sutrikdyti galėjo schema
Tiesa, mokytoja pripažino, kad sunkumų dėl šio uždavinio vis dėlto galėjo iškilti – jame netiksliai nupiešta schema.
„Nežinau, kaip atsakys vaikai, todėl, kad pačioje schemoje, taip, kaip ji nupiešta – katodas pasuktas visai į priešingą pusę, nė vienas elektronas neturėtų būti išlaisvintas iš katodo. Iš viso ten negalėjo tekėti srovė, bet, aišku, jie galbūt nelabai kreipė į tai dėmesį. Tačiau vienas mano moksleivis, dalyvavęs olimpiadose, sakė: „Na, aš parašysiu pastabas egzaminų centrui, nes užduotis yra nekorektiška.“ Negali pasakyti, kad ji yra neteisinga, nes jei foto elementas būtų pasuktas kitaip, viskas būtų labai gražu. O dabar – atsitrenkia spinduliai ir kur jie toliau krypsta? Tai nėra aišku.
Iš tikrųjų šviesa turi iš katodo išlaisvinti elektronus ir jie turi uždaryti grandinę. Dabar elektronai yra išlaisvinami ir krypsta visai į kitą pusę. Kažkoks nesusipratimas. Tačiau, aišku, moksleiviai žino, kas yra foto efektas ir žino, kaip galima šį uždavinį išspręsti. Daugelis mano mokinių su šia užduotimi susidorojo, nors uždavinys ir buvo pateikta neįprastai“, – pripažino mokytoja.
Pastebėjo: moksleiviai nemoka skaityti
Tiesa, kodėl kritikuoti reikėtų kritikuoti trečią ar pirmą uždavinius, ji nesuprato.
„Trečias uždavinys man labai patiko. Jis – labai kokybiškai parengtas, šiuolaikiškas ir tikrai atitinka fizikos dėsnius. Viskas yra gerai.
Klaidą buvo galima įvelti tik dėl to, kad moksleiviai grafiką galėjo pradėti piešti nuo nulio, nors pačiame uždavinyje labai aiškiai nurodyta – pasinaudokite kinetinės energijos teorema ir įrodykite, braižykite grafiką atsižvelgdami į savitąsias šilumas. Tai buvo net paryškinta. Dalis moksleivių tiesiog nemoka skaityti.
Savo ruožtu pirmajame uždavinyje laisvojo kritimo pagreitis taip pat neturėjo būti nurodytas, to net nereikėjo žinoti. Yra formulės, pagal kurias ir galima atsakyti į užduotis. Reikėjo pasinaudoti formule, išsireikšti laisvojo kritimo pagreitį žinant greitį ir spindulį. Tai labai paprastas uždavinys – matematikos čia labiau reikėjo“, – sakė mokytoja.
Testas sunkumų nesukėlė, labai patiko
Skyrybos klaidų teste, kurios galėtų nulemti taškų netekimą, L. Gražienė taip pat tikino nepastebėjusi. Priešingai – testo užduotys jai labai patiko.
„Kiekviename testo skyriuje buvo po nestandartinį, netipišką uždavinį, tačiau jam išspręsti reikėjo paprastų žinių.
Nesunkūs, mano manymu, buvo ir trumpi uždaviniai. Manau, daugelis moksleivių juos išsprendė sėkmingai. Džiugu, kad buvo visokių uždavinių – ir grafinių, ir problemų“, – sakė mokytoja.
Bus žioplų klaidų
Vis dėlto ji sakė kiek pasigedusi užduočių, kurios būtų susietos su judesio kiekiu, Archimedo jėga arba dar kokiu energijos tvermės dėsniu.
„Egzaminas tikrai nebuvo sunkus. Aišku, mokiniai turbūt padarys žioplų klaidų, todėl, kad, kaip visada, jie neįsiskaito į užduotis, išryškintus žodžius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Dažnai jie painioja tokius žodžius kaip skersmuo ir skerspjūvis, nepastebi kokio nors grafiko pradžios taško.
Mano mokiniai, kai grįžo iš egzamino, norėdami pasikonsultuoti, teisingai atliko užduotis ar ne, sakė, kad sunkiausia užduotis jiems pasirodė 6. Ta, kurioje buvo kalbama apie indėnus.
Dalis moksleivių stebėjosi tuo, kad šiam uždaviniui pasirinkti būtent Amerikos indėnai – strėles žuvims gaudyti naudojo ir lietuviai. Tačiau tai – tik patriotinis aspektas“, – patikino L. Gražienė