Memorialinėje ceremonijoje, kurios metu buvo atidengta Gotlando komunikato sukakčiai skirta memorialinė lenta, dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Karalystės Riksdago (Parlamento) pirmininkas Urbanas Ahlinas, Gotlando regiono gubernatorė Cecilia Schelin Seidegard, istorinių Gotlando įvykių dalyviai - Lietuvos Sąjūdžio įkūrėjas, Lietuvos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Europos Parlamento narys, diplomatas Justas Vincas Paleckis.
Renginio svečius pasveikino organizatoriai - Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas, Katthamragarden dvaro savininkas Jakob Gustafsson bei Lietuvos garbės konsulė Gotlande Dalia Andersson.
Šventėje taip pat dalyvavo specialiai iš Lietuvos atplaukę buriuotojai, Lietuvos ambasados darbuotojai, diplomatinio korpuso, vietos valdžios ir visuomenės atstovai.
1989 m. rugpjūčio 6 d. Švedijos Gotlando saloje Lietuvos ir išeivijos atstovų pasirašytas Gotlando komunikatas, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.
Pirmą kartą įvairių politinių jėgų atstovai – Lietuvos ir išeivijos – vieningai pareiškė nuomonę dėl pasaulio lietuvių ryžto siekti nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
Komunikatą 1989 metais pasirašė Kazys Bobelis, VLIK pirmininkas, Antanas Buračas, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos narys, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos pirmininkas, Česlovas Kudaba, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos narys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, Vytautas Ladsbergis, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos pirmininkas, Irena Lukoševičienė.
PLB Valdybos vicepirmininkė, Kazimieras Motieka, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos narys, Lietuvos Olimpinio komiteto vicepirmininkas, Justas Vincas Paleckis, LKP CK ideologinio skyriaus vedėjas, Antanas Terleckas, Lietuvos Laisvės lygos pirmininkas.
1989 m. liepos 30 – rugpjūčio 6 dienomis Švedijoje, Gotlando saloje, Kathamarsviko vietovėje vyko 36-oji Europos lietuvių studijų savaitė, kurią ir vainikavo Gotlando komunikatas.
Europos lietuvių studijų savaitę tuo metu buvo susirinkę Lietuvos ir išeivijos politikai, visuomenės veikėjai, Jaunimo teatro aktoriai, kultūros atstovai.
Dauguma dalyvių iš Lietuvos atplaukė jachtomis. Europos lietuvių studijų savaitėje dalyvavo virš šimto dalyvių ir svečių, ketvirtis - iš Lietuvos.
Vienas iš svarbiausių Europos lietuvių studijų savaitės organizatorių buvo to metu Gotlando saloje gyvenęs iškilus emigracijos veikėjas, rezistencijos dalyvis Jonas Pajaujis, dailininkas Eugenijus Budrys, medikas Edvardas Varnauskas, Gintautas Būga ir kiti Švedijos lietuviai.
Kreipdamasi į susirinkusiuosius Seimo pirmininkė L.Graužinienė pabrėžė, kad įamžinama išskirtinė Gotlando saloje pasirašyto komunikato reikšmė: Gotlando komunikatas patvirtino tiek Europai, tiek visam pasauliui, kad mūsų svarbiausias tikslas ir siekimas - savarankiška, laisva ir nepriklausoma Lietuvos ateitis.
Teigiama, kad Gotlando komunikatas padėjo pagrindus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.
Renginyje dalyvavęs Riksdago pirmininkas U.Ahlinas pabrėžė, kad Gotlando komunikatas padėjo pamatus ne tik nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui, bet taip pat tai buvo puiki proga įtvirtinti draugiškus Švedijos ir Lietuvos santykius, kurie remiasi bendradarbiavimu, pagarba ir abipusiu supratimu.
Pasak prof. Vytauto Landsbergio Gotlando komunikatas tapo ypatingos svarbos įvykiu visoje grandinėje 1989 metais vykusių epochinės svarbos įvykių.
Būtent 1989 m. griuvo Berlyno siena, Lenkijoje demokratiniu rinkimų į valdžią atėjo „Solidarumo“ valdžia. Neužilgo po Gotlando Europos lietuvių studijų savaitės, kurioje pirmą kartą dalyavo ne tik laisvojo pasaulio, bet ir tuo metu okupuotos Lietuvos atstovai, įvyko Baltijos kelias, galutinai pareiškęs pasauliui, kad Baltijos tautos noti gyventi laisvai ir nepriklausomai.
J.V.Paleckio teigimu, 1989 metais Gotlande vykęs lietuvių renginys patraukė didžiulį Švedijos politikų, spaudos, ir visuomenės susidomėjimą.
Sustikimo dalyvių teigimu, gana simboliška, kad 1989 m. vykusi Europos lietuvių studijų savaitė buvo surengta būtent Gotlande – Švedijos saloje Baltijos jūroje, arčiausiai tuo metu nuo Lietuvos buvusiame laisvame pasaulyje.
Pasak ambasadoriaus E.Bajarūno, neabejotina, kad Gotlando komunikato sukančiai skirta memorialinė lenta taps svarbiu Lietuvos ir Švedijos bendros naujos istorijos ženklu, liudysiančiu abiejų tautų draugystę.