Lygiai prieš trisdešimt metų, 1990-ųjų kovo 11-ąją, Lietuvoje buvo pasirašytas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. Savo parašais jį patvirtino 124 deputatai, tuomet priklausę Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui.
Justas Vincas Paleckis
62 straipsnių
Justas Vincas Paleckis (g. 1942 m. sausio 1 d. Kuibyševe, Rusija) – sovietinis diplomatas, partinis bei politinis veikėjas, signataras.
Snaiperis ir tardytojas, išgelbėjęs Kovo 11-osios aktą: paslėpė „žiguliuko“ bake ir išvežė nesulaukęs ryto (210)
Jis gimė karininko šeimoje, augo geležinėje tvarkoje, taikliai šaudė, užsiiminėjo imtynėmis ir gyvenimą siejo su teise. Vis dėlto prasidėjus Sąjūdžiui Kazimieras Motieka atsisakė visko ir į jo veiklą nėrė stačia galva.
Baigiantis paskutinio suėmimo terminui, Generalinė prokuratūra prašo pratęsti suėmimą šnipinėjimu įtariamam Algirdui Paleckiui dar trims mėnesiams.
Šnipinėjimu įtariamo Paleckio artimieji: jo sveikata suprastėjo, vis dar ribojama susitikimų galimybė (643)
Šnipinėjimu įtariamo Algirdo Paleckio sveikata suprastėjo jį perkėlus iš uždaryto Lukiškių kalėjimo į Vilniaus pataisos namus, sako jo tėvas Justas Vincas Paleckis ir advokatas.
Antradienį Kauno apygardos teismas skelbs sprendimą dėl Algirdo Paleckio suėmimo pratęsimo trims mėnesiams.
Šnipinėjimu Rusijai įtariamas Algirdas Paleckis negali susitikti su artimaisiais – per devynis mėnesius jam vienintelį kartą leista susitikti su žmona, teigia įtariamojo tėvas buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.
Kandidatai į EP įžvelgė artėjančio sąstingio ženklus: ateities kadencijos laukia istorinė užduotis (25)
Artėjant gegužės 26 d. Europos Parlamento (EP) rinkimams, kandidatų į EP debatuose susitiko buvęs EP narys Justas Vincas Paleckis ir du pretenduojantys būti išrinktais naujai EP kadencijai politikai, Valentinas Mazuronis ir Andrius Kubilius.
Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (1380)
Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai buvo įpratę matyti santūrų, nepriimantį karštų sprendimų ir nesileidžiantį į atvirus konfliktus, jo gyvenimą tyrinėję istorikai tikina, kad toks šis politikas buvo toli gražu ne visada.
Galimo šnipinėjimo bylą tirianti teisėsauga suėmė buvusį Socialistinio liaudies fronto pirmininką Algirdą Paleckį, BNS neoficialiai patvirtino keli nesusiję šaltiniai.
Žmogų apkaltinti lengva. Ypač tada, kai jis negali atsakyti. Ypač tada, kai jo nebėra tarp gyvųjų. Todėl visi praeities vertinimai turi būti pasveriami ir pagrindžiami ne mūsų laikmečio poreikiais, o bendražmogiškomis vertybėmis ir konkretaus gyvenimo aplinkybėmis.
Mėgstu Tomo Venclovos publicistiką. Su malonumu perskaitau jo esė rusų, lenkų literatūros, lietuvių ir slavų literatūrinių ryšių temomis.
R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl socialdemokratai gręžiasi į sovietmečio pasiilgusius rinkėjus? (283)
Jau maniau, kad šita ideologija pranyko drauge su „Tarybine“ dešra ir kailinėmis vyrų kepurėmis, surištomis viršuje ausimis, bet socialdemokratas Justas Vincas Paleckis ne atsitiktinai būtent dabar pacituoja LKP-LDDP-LSDP ideologą prof. Justiną Karosą: „kolaboravimas – tampa būtina tautos gyvastį sa...
Praskleidė slapto nomenklatūros gyvenimo šydą: dvigubi standartai, nešvarūs sprendimai ir pikantiški vaizdeliai (716)
Trumpikes mūvintis Algirdas Brazauskas, į Maskvą saulės parvežti išvykstantys marionetinio Liaudies Seimo atstovai, Antanas Sniečkus karvių bandos fone, kiti sovietų šulai medžioklėje.
Viešumoje – gerbiama aktorė, aštrialiežuvė ledi, kritiška ir sąmojinga, namuose – valdinga, stačiokiška ir grubi.
1983 metų balandį ant pačių aukščiausių Jungtinių Valstijų vadovų stalų atgulė itin slapta CŽV ataskaita. Apie tai, kas Sovietų Sąjungoje buvo slepiama labiau nei informacija apie atominį ginklą. Tai ataskaita apie įvairiausius neramumus sovietinėje imperijoje. Ten buvo paminėtas ir Petras Griškevič...
Šiuolaikinė Lietuva galimai Rusijos agresijai pasiruošusi kur kas geriau nei Antano Smetonos valdymo laikotarpiu, teigia Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Mindaugas Tamošaitis.
Šiais metais toliau minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo 25-metį, rugpjūčio 21 d. Švedijos Gotlando salos Katthammarsvik vietovėje esančiame Katthamragarden dvare buvo pagerbtas prieš 26 metus vykęs istorinis susitikimas, davęs impulsą Kovo 11-osios aktui.
Birželio 15 d. Raudonoji armija kirto Lietuvos valstybinę sieną. Pavakare sovietų tankai Kaune apsupo Prezidentūrą, Vyriausybę, Lietuvos banką, kitas valstybės įstaigas.
Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939 – 1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu...
Kremlius galimai papirko tarptautinius sporto funkcionierius, kad gautų teisę rengti 2014 m. Sočio žiemos olimpines žaidynes ir 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje.