DELFI TV transliuotuose debatuose pašnekovai dalijosi savo vizijomis, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti Lietuvai EP atstovaujantis narys, taip pat apžvelgė aktualiausias ES ir pasauliui temas ir aptarė galimą ES plėtrą.
Europarlamentaras – europietiškas, bet neatitrūkęs nuo šaknų
J. Vincas Paleckis, įvardijęs, kad tinkamam europarlamentarui turėtų nestigti sąžiningumo, darbštumo ir padorumo, užsiminė apie kitą itin aktualią savybę – nesišvaistymą pažadais.
„Kaip sakė geležinis Vokietijos kancleris Bismarkas, niekur taip daug nemeluojama, kaip po medžioklės ir prieš rinkimus. Dabar plinta labai daug melagingų žinučių iš kandidatų, tad labai siūlyčiau atsirinkti žmonėms, ypač tiems, kurie yra patiklūs, – ir pridūrė, – dar pridėčiau, kad tai turi būti žmogus, kuris moka dirbti savo komandoje, neatitrūkęs nuo šaknų, pirmiausia, nuo Lietuvos. Geriausia, kad jis eitų kartu su partija, kad tai nebūtų Pilypas iš kanapių, na, ir kuris galvoja ne tik apie Lietuvą, bet apie visą Europą“, – vardijo politikas.
V. Mazuronis tarp Europos ir Lietuvos siūlė nebrėžti skiriamosios linijos: „Šiandien jeigu mes kalbam apie ES, tai Lietuvos vidaus klausimai ir, pavadinkim, europiniai klausimai yra beveik tas pats ir jie yra žymiai artimiau susiję vieni su kitais negu žmonėms atrodo. Jei mes šiandien dirbam EP <...>, tai iš esmės sprendžiam ir Lietuvos vidaus klausimus <...>. Dabartiniu metu atskirti užsienio politiką nuo vidaus politikos kalbant ES kontekste man atrodo ganėtinai sudėtinga.“
Įvardijo Lietuvos interesus, kuriuos pasiekti padėtų ES
A.Kubilius, tuo tarpu, įžvelgė du svarbiausius Lietuvos interesus, kurie gali būti pasiekti padedant ES. „Aš matau du labai aiškius pagrindinius interesus <...> Europos sąjunga turi didelį potencialą mums keistis į geresnę pusę, o mūsų interesas yra siekti kiek galima spartesnės ekonominės ir socialinės gerovės, europinio lygmens. Antras dalykas – ES turi didelį potencialą padėti keistis mūsų kaimynystei į rytus nuo mūsų, tarp jų Ukrainai. <...>
Kalbant apie Lietuvą, Lietuvos augimą, aš matau, kad mes turim koncentruotis ne tik į pinigų kiekį, bet ir į tai, kaip ES mums gali padėti reformuotis tam, kad mes tuos pinigus išnaudotumėm spartesniam augimui, nes didžiausia problema yra ta, kad mes artėjam prie, gali būti, ilgalaikio sąstingio laikotarpio“, – neramią tendenciją įžvelgė kandidatas.
Paklaustas, koks sąstingis gresia ES, A. Kubilius paaiškino: „Aš matau, kad ES turi tam tikrą istorinį vystymosi dėsningumą. Aš vadinu tai natūralia konsolidacija, einant nuo vienos krizės prie kitos krizės ir iš kiekvienos krizės išeinant tam tikroje srity sustiprėjus. Čia galima būtų vardinti ir vardinti, nuo pat Romos sutarties iki dabar, kai kūrėsi atskiri politikos instrumentai, po paskutinės krizės, finansinės krizės, štai, atsirado bankų sąjunga, fiskalinės drausmės visi instrumentai. Per pabėgėlių krizę atsirado „Fronteksas“, tai aš nematau jokių priežasčių galvoti, kodėl šita natūrali ES konsolidacijos tendencija keistųsi. Ji ir toliau tęsis“, – įsitikinęs A. Kubilius.
Politikas tvirtino esąs įsitikinęs, kad pastaruoju metu Sąjungos vienybę temdantys populistiniai pareiškimai ir demokratijų silpnėjimas yra laikinas, o ateinantys penki metai ES šiuo požiūriu turėtų būti ramesni. Kandidatas taip pat patarė nebijoti tokios natūralios ES raidos. „Aš matyčiau, kad ta natūrali ES konsolidacijos tendencija mums yra naudinga, mums nereikia to baimintis. Mums nereikia baimintis, kad tam tikros ES politikos sritys plėsis“, – užsiminė A. Kubilius.
V. Mazuronis pritarė politiko pozicijai: „Neabejotinai ES keičiasi ir į tuos pokyčius reikės reaguoti, vyksta diskusijos EP. Mano manymu, ES valstybėms pirmiausia reikia susitarti dėl bendros perspektyvos – kokią ES mes kuriam, todėl kad šiandien tokio bendro susitarimo nėra. <...> Kol mes nesusidėstysime principinių dalykų, dėl kurių sutariam, <...> bus labai sunku spręsti bet kokį klausimą – ES kariuomenės ar finansinių instrumentų ar kitus klausimus“, – EP nario posto siekiantis politikas taip pat pridūrė narystę ES matantis kaip laimingą Lietuvos bilietą ir patikino, kad dabar svarbiausia maksimaliai ginti savo interesus ir išnaudoti šią galimybę.
Europa privalo tapti pavyzdžiu pasauliui
J.V. Paleckis ES ateities klausimu nebuvo toks optimistiškas. Jo nuomone, ateities europarlamentarų laukia ypatingai svarbi užduotis. „Būsimos kadencijos europarlamentarai atliks ypatingą misiją. Niekad ES nebuvo tokiam pavojuje kaip dabar. ES išeidavo iš įvairių krizių sustiprėjusi, bet dabar ne tik „Brexit'as“... Buvau Briuselyje ir vienas labai rimtas politikas sako, kad pirmą kartą kilo situacija, kai trys galingiausios pasaulio valstybės, bent kariniu atžvilgiu, nori sugriauti ES. <...> To niekad nebuvo. <...> Virš pasaulio kybo tuzinas grėsmių, ne tik karinės, kurios gali sugriauti visą pasaulį ir Europa šitoje situacijoje rodo pavyzdį, kad galima susitarti“, – samprotavo diskusijos dalyvis.
Debatų dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl Didžiosios Britanijos ketinimo palikti ES, tačiau A. Kubilius šiame šalies narės sprendime, taip pat ir kitose ES valstybėse vykstančiuose neramumuose, įžvelgė gilesnę tendenciją.
„Kodėl yra ta populizmo banga? Iš tiesų, ir krizė, ir susiklostęs ekonominis modelis šiuo laikotarpiu lemia, kad ganėtinai daug žmonių jaučiasi užmiršti, jie nemato geros savo gyvenimo perspektyvos. Dabar yra pirmas dešimtmetis po II pasaulinio karo, kada tarp turtingiausių valstybių pajamos arba neauga arba mažėja ir tas juntama žmonių nuotaikose.
Kai žmogus nejaučia savo perspektyvos, kaip sako Amerikos akademikai, labai didelė šių žmonių dalis nustojo tikėti amerikietiška svajone, o svajonė yra labai paprasta – kai tėvai galvoja ir tikisi, kad jų vaikai gyvens geriau, negu gyvena tėvai. Didelė dalis žmonių tai yra praradę. <...> Ir jie tampa tuo, ką tie patys akademikai vadina „angry voters“, piktų rinkėjų sambūris“, – pastebėjo A. Kubilius. Pasak politiko, būtent žmonių, rinkėjų nepasitenkinimas tampa puikia dirva pasireikšti gabiems vien tik savo tikslų siekiantiems politikams.
J. V. Paleckis pasidalijo savo nuomone „Brexit“ klausimu. Buvęs EP narys įsitikinęs, kad dėl Didžiosios Britanijos noro išstoti iš Sąjungos gali slypėti istorinė patirtis. „Britai įsivaizduoja, kad jie nėra Europa. Jie yra virš Europos ir geografine, ir civilizacine prasme. <...> Na ir čia buvo suveikta tų jausmų pagrindu. Mano prognozė – net jeigu dabar britai pasitrauks iš ES, po dešimtmečio, anksčiau ar vėliau, jie sugrįš. <...> Jeigu šitą projektą [ES] pavyks sugriauti išorinėms ar vidinėms jėgoms, mano nuomone, tai reikš, kad pasaulio laukia fundamentali katastrofa“, – liūdną scenarijų piešė pašnekovas.
Tuo tarpu V. Mazuronis įsitikinęs, kad Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES nesukeltų ypatingai didelių kliūčių Sąjungai, tačiau taptų puikia pamoka. „[„Brexit“] – šaltas dušas visoms ES valstybėms, tačiau tai turi ir pliusų. Tai parodė daug silpnų ES vietų – nepakankamą įsiklausymą į žmonių nuomones“, – kalbėjo V. Mazuronis, pabrėždamas, kad ypatingai svarbią reikšmę Didžiosios Britanijos apsisprendimui turėjo iki galo neišdiskutuoti ir neišspęsti pabėgėlių ir imigrantų politikos klausimai.
„Aš manau, kad „Brexit'ą“ mes per daug sureikšminam. Nieko čia nebus. Yra du variantai. Vienas, kurio aš linkėčiau, kad būtų skelbiamas referendumas. <...> Antras dalykas – jeigu nubalsuoja „ne“ ir išeina, niekur Didžioji Britanija neišskris. <...> Mūsų tikslas – išlaikyti normalius santykius su Didžiąja Britanija, viena ar kita forma, net jeigu jie išeina, bet pasiliekant maksimalias bendradarbiavimo galimybes, o apsispręsti, kuriuo keliu eiti, neabejotinai tai – britų klausimas“, – savo mintį tęsė politikas.
Iškėlė ES plėtros klausimą
Prakalbus tolimesnės ES plėtros klausimais, visi diskusijos dalyviai vieningai sutarė palaikantys Ukrainos, Moldovos, Gruzijos integracijos į ES siekius, tačiau J. V. Paleckis patarė neskubėti, įsiklausyti ir į kitų šalių interesus.
„Nepamirškim vieno dalyko – mums labai lengva kalbėti ir mes daug dirbam dėl Ukrainos. Tai teisinga, bet mes neesam ta šalis, kuri moka pinigus. Mes neesam šalis donorė. Tokios šalys, kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, ir kitos turtingos šalys, jos skaičiuoja geriau. Jos iš karto galvoja ne tik kaip ES plėtimas atsilieps finansams, bet ir mechanizmui“, – konstatavo buvęs EP narys.
V. Mazuronis taip pat pritarė, jog šiuo metu ES plėtros forsuoti nereikia, bet taip pat pabrėžė, kad Sąjungos durys potencialioms šalims kandidatėms turėtų būti atviros. „Ar reikia dabar plėstis, ar ne, kai tokia krizinė situacija <...>, galbūt to priėmimo forsuoti ir nereikėtų, bet mes toms valstybėms, kurios potencialiai galėtų tapti [narėmis] <...> turim siųsti labai aiškų signalą. Taip, jūs galit tapti ir tapsit ES nariais, tai yra jūsų perspektyva <...>
Kiekvienas organizmas, ar tai būtų verslo struktūra, ar valstybių sąjunga, nori nenori, turi judėti į priekį arba atgal iš šitoje vietoje svarbus tas išmintingas ėjimas, atsižvelgiant į visus variantus, tiek ekonominius, tiek politinius, tiek saugumo dalykus. Vis dėlto, siekimas ir ėjimas man atrodo teisingas kelias ir juo ES reikėtų judėti“, – reziumavo kandidatas.