Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos, tai reiškia, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti, tik jei referendumu būtų pakeista Konstitucija.
"12 straipsnis Konstitucijoje, kuris reglamentuoja pilietybės santykius, yra pirmame skirsnyje, o pagal Konstituciją pirmo skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu", - po teismo posėdžio žurnalistams sakė prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė.
Kaip sakė teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, pilietybės suteikimui išimties tvarka galima numatyti kitokius pagrindus nei suteikiant pilietybę natūralizacijos pagrindu - juo Lietuvos pilietybę gali gauti asmenys, kurie pastaruosius 10 metų gyveno Lietuvoje, išlaiko lietuvių kalbos egzaminą ir atitinka kitus kriterijus.
"Suteikimas išimties tvarka pilietybės yra kaip išimtis iš natūralizacijos pagrindo, iš natūralizacijos proceso, tai yra palengvintas suteikimas pilietybės. Įstatymo leidėjo diskrecija arba nustatyti tokius pagrindus, arba jis gali ir nenustatyti tokių pagrindų", - po teismo sprendimo paskelbimo paaiškino sakė R.K.Urbaitis.
DELFI primena, kad į Konstitucinį Teismą kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.
Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.
Prezidentė taip pat prašė išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo užsienio piliečiams išimties tvarka, kai toks asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
D. Grybauskaitė, be kita ko, klausė, ar galima tik įstatymu plėsti atvejų ir sąlygų sąrašą, kai Lietuvos pilietybė užsienio valstybės piliečiui, gali būti suteikta išimties tvarka.
Prezidentė į Konstitucinį Teismą dėl pilietybės instituto kreipėsi iškart po savo sprendimo nesuteikti Lietuvos pilietybės šokėjai ant ledo amerikietei Isabellai Tobias. Jai Lietuvos pasas buvo būtinas planuojant su Deividu Stagniūnu atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse.
Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.
I.Tobias ir D.Stagniūnas ne kartą svarbiausiu savo tikslu vadino 2014 metų Sočio olimpines žaidynes. Tačiau čiuožti pora būtų galėjusi tik jei JAV pilietė I. Tobias būtų gavusi Lietuvos pilietybę. Pernai Europos dailiojo čiuožimo čempionate pora iškovojo 9-ąją vietą.
Pasak I.Pukanasytės, svarstant dėl pilietybės I.Tobias nuolatinio gyvenimo Lietuvoje ir kalbos mokėjimo kriterijai nebuvo vertinami kaip patys svarbiausi.
"Ji negyveno nuolat Lietuvoje, bet iš jos to ir nebuvo reikalaujama. Buvo žiūrimas bendras jos ryšys su Lietuva, ir buvo sprendimas, kad Tobias nėra integravusis", - sakė prezidentės patarėja.
"Nebuvo žiūrima, kad ji šnekėtų visiškai laisvai bet kuria tema. Yra protingumo kriterijus - kad žmogus suprastų ir galėtų atsakyti į elementarius klausimus", - teigė I.Pukanasytė.
Jos nuomone, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo įstatymo pataisos nėra būtinos.
Dvigubos pilietybės įteisinimo siekia ir užsienio lietuviai.
Dviguba pilietybė – reta išimtis
Konstitucinis Teismas 2006 m. išaiškino, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, o dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.