Dirba garsioms bendrovėms
„Today Translations“ biure – tik 23 darbuotojai. Tai – projektų vadovai, vadybininkai iš įvairių pasaulio šalių. Tarp jų yra ispanų, kinų, portugalų, argentiniečių.
Užtat vertėjų pluša net pustrečio tūkstančio. Jie dirba 106-iose pasaulio šalyse. Tekstus iš anglų kalbos jie verčia į 20 pagrindinių kalbų: prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, rusų, arabų ir kitas. Šias kalbas J.Žilinskienė vadina komercinėmis kalbomis.
„Tekstus verčiame į apie 260 retų kalbų, pavyzdžiui, zulų, hausų, taip pat į jų tarmes, kombinacijas. Nėra daug žmonių, kurie jas moka“, – sakė vertimo biuro įkūrėja ir savininkė 36 metų J.Žilinskienė.
Pagrindiniai „Today Translations“ klientai – didelės pasaulinės bendrovės: „Shell International“, „Sony Pictures“, „Dell“, „CNN“, „Bloomberg“, „French Connection“, „Dior“. Lietuvoje J.Žilinskienė įkūrė bendrovę „Henry Fox“. Ji yra „Today Translations“ padalinys, dirbantis su Rusijos bei Ukrainos rinka.
„Siuntėme savo darbuotojus vertėjauti ir per prezidento Michailo Gorbačiovo 80-ojo gimtadienio šventę, kuri pernai buvo surengta Londone“, – pridūrė J.Žilinskienė.
Kreipėsi Jordanijos karalius
Didžiojoje Britanijoje labai populiari arabų kalba. Neatsitiktinai „Today Translations“ turi klientų iš Irako ir kitų turtingų arabų kraštų.
„Vadinasi, dirbate su arabų šeichais?“ – paklausiau.
„Taip“, – nusijuokė Jurga.
Kartą bendrovė gavo Jordanijos karaliaus užsakymą oficialią jo kalbą išversti į italų ir lotynų kalbas. Per Romos popiežiaus Benedikto XVI vizitą Jordanijoje karalius į jį kreipėsi lotyniškai.
„Iš anglų kalbos išversti į italų, sakyčiau, yra paprasta, nors laiko turėjome nedaug. Tačiau išversti į lotynų kalbą – labai sudėtinga. Užsakymą atliko vertėjai, kurie gyvena ir dirba Kanadoje, Ispanijoje ir, atrodo, Portugalijoje. Užsakymas buvo atliktas per šešias valandas“, – pasakojo Jurga.
Tačiau privatiems asmenims vertimo biuras dirba mažiau.
„Today Translations“ biure jau aštuoneri metai darbuojasi dar viena lietuvė – taip pat buvusi kaunietė Rita Metlovaitė. Ji yra J.Žilinskienės pavaduotoja. „Labai puiki darbuotoja“, – džiaugėsi įmonės vadovė. Tarp gausybės vertėjų yra ir keli lietuviai, tačiau užsakymų versti iš anglų į lietuvių kalbą vertimo biuras sulaukia labai mažai.
„Neseniai dirbome su Lietuvos kompanija „Lubrita“ – jų tinklalapį vertėme į anglų ir dar kelias kalbas“, – prisiminė Jurga.
Versle turi būti unikalus
Į Didžiąją Britaniją J.Žilinskienė atvyko 1995 m. Iš pradžių ji studijavo koledže, paskui universitete gilinosi į teisės ir ekonomikos mokslus.
„Mane visada traukė verslas. Žinojau, kad turėsiu savo kompaniją. Studijų metais truputį vertėjavau, pamačiau, kaip veikia ši sritis. Man tai labai patiko, todėl ir nusprendžiau įkurti savo kompaniją, – kalbėjo pašnekovė. – Versle turi būti unikalus.“
Lietuvės svajonės ir planai nebuvo tušti. Pasaulinę vertimų bendrovę „Today Translations“ ji įkūrė 2001 m. Bendrovės biuras – pačiame Londono finansų centre, Anglijos banko kaimynystėje. Pro kabinetų langus – didmiesčio centras lyg ant delno, jauti, kaip pulsuoja jo širdis.
Londone, viename didžiausių pasaulio miestų, lietuvė atrado laisvą verslo nišą – vertimą. Britai mano, kad visas pasaulis moka ir kalba angliškai. Tai ir buvo atspirties taškas, „kabliukas“, pastūmėjęs jauną moterį į šios srities verslą.
"Iš tikrųjų taip nėra. Visas pasaulis nekalba angliškai. Tai rodo ir statistika. Kai pasižiūri, kokios kalbos dabar pačios populiariausios, anglų kalba labai smunka žemyn. Labai stipriai auga rusų kalbos populiarumas, ypač interneto puslapių.
Pastaruosius 10 metų žmonių, kurie naudojasi internetu anglų kalba, padaugėjo apie 400, o rusų kalba – apie 3 tūkst. procentų. Rusų, kinų, arabų, brazilų, portugalų kalbų populiarumas pastaruoju metu auga labai smarkiai. Kadangi Brazilijoje labai stipriai vystosi ekonomika, nemažai užsakymų gauname brazilų kalba", – atskleidė J.Žilinskienė.
Ar nebuvo sudėtinga jaunai moteriai, emigrantei, įsisukti į verslą svečioje šalyje?
„Ne. Aš vis tiek žinojau, kad kursiu kokį nors verslą, kad kokia nors kompanija bus. Didžioji Britanija suteikia gerus pagrindus kompanijai įkurti. Aišku, versle yra visokių niuansų, su kuriais visą laiką susiduri. Bet su tuo, kad aš, moteris, kuriu verslą, tikrai neteko susidurti. Tokių niuansų, kurie negatyviai atsilieptų mano veiklai, nėra“, – dėstė lietuvė.
Stiprių asmenybių kolektyvas
Iš namų į biurą Jurga dažniausiai ateina pėsčiomis. Kaip ji tvarkosi su darbais – duoda pavedimus projektų bei pardavimo vadovams, vadybininkams, o pati generuoja idėjas?
„Panašiai. Mano darbas – strateginis, aš generuoju idėjas“, – sakė J.Žilinskienė.
Savo pareigas moteris juokais apibūdino kaip krizės vadovo. Jei kas nors nesiseka, ji ieško sprendimų. Kai viskas gerai, žiūri, ką būtų galima pakeisti, patobulinti. Tačiau kartais būna taip, kad nieko negali pakeisti. Nepaisant to, reikia judėti į priekį ir rasti išeitį iš bet kokios situacijos.
Moteris patenkinta, kad jos kolektyvas – draugiškas. Jis dažnai susiburia prie pietų stalo, kur taip pat gimsta įvairių idėjų. Neseniai kartu šventė Heloviną – apsirengę įvairiais kostiumais, visi patraukė į netoli esančią aludę.
„Darbas mūsų – sunkus. Grįžę į ofisą, visi labai rimtai ir stropiai dirba. Visų “Today Translations„ darbuotojų labai stiprūs charakteriai. Jie linkę mąstyti truputėlį kitaip. Jie žiūri į kompaniją taip, lyg tai būtų ir jų kompanija. Jie įžvelgia vietų, kur būtų galima ką nors pagerinti ar surasti nauja. Ir visą laiką teikia naujų idėjų. Tada susėdame ir visi drauge jas aptariame. Į pasiūlytą idėją žvelgiame iš visų kampų, pavyzdžiui, kaip viskas klostysis, jei bus gerai, ir kaip – jei ne visai gerai, – dėstė J.Žilinskienė. – Darbuotojai niekada nebijo man pasakyti savo nuomonės, kokia ji būtų.“
Koks pagrindinis verslininkės kriterijus renkantis darbuotojus?
„Aš paisau žmogaus ambicijų – ką ir kaip jis galės padaryti. Man tai labai svarbu. Tai taikytina ne vien tiems žmonėms, kurie dirba biure, – taip pat ir vertėjams. Su vienais vertėjais dirbame daugiau, su kitais – mažiau. Nors vertėjai dirba namuose, jie vis tiek – mūsų bendrovės dalis, turi žinoti, ką daro ir kodėl“, – pasakojo moteris.
Pritrūksta lietuviškų žodžių
Londone Jurga ne tik sukūrė bendrovę, išgarsėjo verslo pasaulyje, pasikeitė ir jos asmeninis gyvenimas. Prieš porą metų ji ištekėjo už Davido Clarke'o – Londono Sičio policijos vyriausiojo inspektoriaus.
„Mes susipažinome 1999-aisiais. Santuokai ryžomės tik po ilgo „bandomojo“ periodo, – pokštavo Jurga. – Esame vienas kito atrama ir atspirtis.“
Šeima gyvena bute miesto centre, prie Tauerio tilto. Moteriai pakanka 20 minučių pėsčiomis ateiti į biurą, lyg jis būtų Kaune. Ji nepuoselėja svajonių turėti nuosavą namą užmiestyje. Tada kiekvieną rytą tektų skintis kelią į miesto centrą per automobilių spūstis. Tai būtų visai tuščiai sugaištas laikas, o to ji niekada nemėgo.
J.Žilinskienės dukteriai iš pirmosios santuokos Silvijai – 18 metų, mergina planuoja universitete studijuoti medžiagų technologiją ir inžineriją.
Silvija gimė Lietuvoje. Į Londoną motina ją atsivežė vienų metukų, todėl lietuviškai ji kalba menkai. Jurga bando su dukterimi, kiek įmanoma, kalbėti lietuviškai, tačiau ne visada tai pavyksta. Pati Jurga lietuviškai jau kalba su akcentu, o kartais pritrūksta žodžių.
Negi jos duktė neskrenda į Kauną pas močiutę valgyti cepelinų?
„Kartais, – juokėsi J.Žilinskienė. – Silvija labai nori vykti į Lietuvą, aplankyti senelius. Ją tam labai skatinu – tada pagerėja jos lietuvių kalba. Ir man pačiai kalba stringa. Kai parvažiuoju į Lietuvą – pagerėja. Pastaruoju metu ilgai neteko kalbėti lietuviškai. Pirmi žodžiai į galvą ateina angliški. Kai atvažiuoja tėvai, kalbos būna paprastos – apie šeimą, reikalus, orą. Tačiau kai tenka kalbėti apie verslą lietuviškai, būna labai sudėtinga.“
Pas tėvus į Kauną ji parvyksta kartą per metus ar net rečiau. Tėvai daugiau laiko praleidžia Londone, negu Kaune.
Ilsisi nuosavoje viloje
Pašnekovė dėstė, kad jos ir vyro gyvenimo būdas – paprastas. Todėl, kad turi mažai laisvo laiko.
„Mūsų gyvenimas – labai ekonomiškas, – kvatojo J.Žilinskienė. – Visko, ko reikia, rasi Sityje. Į darbą einame pėsčiomis arba vykstame taksi. Laiko veltui nešvaistome. Mes labai daug dirbame. Be darbo, aš turiu dar daug visuomeninės veiklos, dalyvauju įvairiose programose. Tai – mano aistra, mėgstu tai daryti. O kadangi gyvenu miesto centre, viskas šalia, įmanoma daugiau aprėpti.“
Jurga su Davidu labai mėgsta žiūrėti filmus – taip pailsi nuo darbų. Namuose turi įsirengę kino projektorių su ekranu per visą sieną.
„Londone jaučiuosi kaip namie. Bet savaitgaliais mėgstu išvažiuoti už miesto ir vis atrasti naujų vietų, – pasakojo lietuvė. – Dažniausiai apsistojame įvairiuose viešbučiuose, kaimo sodybose už Londono. Kartais tolokai nuvažiuojame. Taip pat vykstame į įvairius renginius. Jei turėtume už Londono rančą, nemanau, kad dažnai joje apsilankytume. Tačiau turime dalį vilos Maltoje, Valetoje. Ja naudojamės tada, kai mums paranku.“
Lakstyti po parduotuves ir ieškoti apdarų moteris neturi laiko. Kelnių kostiumus, paltus, sukneles jai siuva netoli namų gyvenantis puikus siuvėjas.
„Gyvenime reikia daryti tik tai, kas širdžiai malonu. Man patinka dirbti su žmonėmis. Jaučiu, kad tai – mano paskirtis. Kitoje srityje savęs nematau, – sakė J.Žilinskienė. – Pagrindinis stabdys, kuris mus stabdo nuo veiklos, – tai mes patys. Jeigu žmogus mąstys pozityviai ir sieks to, ko nori, tikrai pasieks. Tik reikia daugiau aistros.“