E.balsavimas ir dviguba pilietybė
Nors šios kadencijos Seimas atmetė ir elektroninio balsavimo, ir dvigubos pilietybės idėjas, jos vis dar išlieka liberaliųjų partijų rinkiminėse programose. Seimo narys ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka sako, kad tai vienos svarbiausių politinių gairių, už kurias kovojama nuolat. Jo manymu, tai ypač aktualūs klausimai, o šių nuostatų įsigalėjimas padėtų išlaikyti ryšį su savo tėvyne išvykusiems iš Lietuvos.
„Pats esu Seimui teikęs ne vieną pataisą šia tema, net ir dabar yra užregistruotos Pilietybės įstatymo pataisos. Dviguba pilietybė suteiktų Lietuvai galimybę neprarasti dalies savo piliečių, būtų išsaugotas stipresnis emocinis ryšys. Tuo tarpu elektroninis balsavimas padėtų užsienyje gyvenantiems lietuviams neatitrūkti nuo kasdienių sprendimų, daugiau jų ateitų balsuoti į rinkimus, išsakytų savo nuomonę referendumuose. Deja, Seime dažniausiai ši mūsų iniciatyva buvo „nugesinama“ Konservatorių partijos atstovų“, – komentuoja liberalas.
Siekti dvigubos pilietybės įteisinimo žada ir Liberalų ir centro sąjunga bei kelios mažesnės naujos partijos, kurioms visuomenės apklausos kol kas nežada vietų Seime. Beje, nors tradiciškai ir elektroninis balsavimas, ir dvigubos pilietybės įteisinimas yra liberalių partijų darbotvarkės dalis, šiemet prie to turėtų prisidėti ir politikos naujokai, Neringos Venckienės vadovaujama „Drąsos kelio“ partija.
Beje, Liberalų sąjūdis į savo rinkiminę programą yra įtraukęs ir daugiau nuostatų, kurios galėtų būti svarbios užsienyje gyvenantiems lietuviams. Seimo narys Petras Auštrevičius teigia, kad svarbūs ne tik teisiniai pilietybės ar balsavimo spendimai, tačiau ir ekonominės priemonės, įtraukiančios išeivius.
„Asmeniškai esu susidūręs su keletu lietuvių, grįžusių čia steigti nuosavo verslo. Jų idėjos, patirtis ir požiūris į verslą yra visiškai naujas, kitoks ir dažnai šiuos žmones lydi sėkmė. Todėl, manau, mūsų siūlymai liberalizuoti verslą yra svarbus veiksnys – dalį emigrantų tai paskatintų grįžti į Lietuvą. Dar vienas svarbus aspektas – išeivijos mokslininkai. Kai kurios programos jau pradėtos vystyti, kuriami penki mokslo ir inovacijų slėniai, į kuriuos galėtų grįžti užsienio lietuviai mokslininkai. Juk mokslui svarbiausia bazė, kurioje galima kurti, o jei ši bazė dar ir gimtojoje šalyje – tai tik pliusas“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.
Verslo skatinimas, arba nauja ministerija
Gana aktyviai į politinį Lietuvos gyvenimą įsiliejusi Artūro Zuoko vadovaujama sąjunga „Taip“ irgi pasisako ir už dvigubos pilietybės galimybę, ir už balsavimą internetu. Tačiau partijos pirmininko pavaduotojo ir Vilniaus savivaldybės Tarybos nario Miroslavo Monkevičiaus teigimu, svarbiausi svertai, kurie iki šiol skatino emigraciją – ekonominė padėtis, politinė situacija ir perspektyvų jauniems žmonėms nebuvimas.
„Būtent dėl šios priežasties savo programoje esame numatę kelti gyventojų pajamas. Esu įsitikinęs, kad pasitelkiant ekonomikos skatinimo priemones, puoselėjant smulkųjį verslą, pavyzdžiui, išsaugojus verslo liudijimus, jau 2016-aisiais galime pasiekti 1000 eurų vidutinį atlyginimą“, – sako M. Monkevičius.
Kita vertus, politiko teigimu, kurti dirbtinių barjerų emigracijai nereikia. Išvykę žmonės susipažįsta su kitų šalių patirtimi, pasisemia naujų idėjų. Anot jo, reikia sukurti tokias sąlygas, kad emigrantai, įgiję užsienyje geros patirties, sugrįžtų į tėvynę ir čia galėtų pritaikyti savo žinias.
Kiek kitokių idėjų laikosi visiškai nauja ir su užsienyje gyvenančiais lietuviais, bent jau pažvelgus į pavadinimą, labiausiai susijusi Emigrantų partija. „Mes esame vienintelė partija, konkrečiai deklaruojanti, kad tokia masinė emigracija-evakuacija ir 20 metų Lietuvos pirmavimas pasaulyje pagal savižudybes pagaliau turi būti pripažinti tragedija Lietuvos kraštui“, – teigė partijos pirmininkas Juozas Murauskas. Tiesa, rinkimų prognozės nežada šiai partijai vietų Seime, tačiau pavieniai jos nariai gali laimėti vienmandatėse apygardose.
Tačiau peržvelgus partijos planuojamus politinius pasikeitimus, jie gana panašūs į kitų. Tai ir dviguba pilietybė, elektroninis balsavimas, rinkiminės apygardos užsienyje ir kt. Vienas labiausiai išsiskiriančių pasiūlymų – Tautos išlikimo ministerija, kurios tikslas būtų emigracijos ir savižudybių prevencija.
„Manome kad svarbiems sprendimams reikalinga atskira ministerija, kuri spręstų Lietuvos išlikimo klausimus. Tai yra didžiulė žaizda ir tam reikia rimtų veiksmų, nes lietuvius ištiks prūsų likimas, o kas dar gyvens – gyvens labai liūdnai“, – pasiūlymą komentuoja 10 metų Čikagoje (JAV) gyvenęs lietuvis.
Socialinis teisingumas
Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) savo rinkiminėse programose gana nemažai dėmesio skiria darbo bei socialiniams klausimams. Pasak Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Viktoro Uspaskicho, lietuviai yra labai verslūs, tam tik reikia sudaryti tinkamas mokestines ir kitas sąlygas.
„Turi keistis valdžios požiūris į dirbantį žmogų užtikrinant jo teisę ne tik dirbti, bet ir užsidirbti, gauti adekvatų atlyginimą bei socialines garantijas. Ypatingą dėmesį skirsime užsienyje gyvenantiems jauniems žmonėms, sieksime, kad nebūtų prarastas jų ryšys su Lietuva. Svarbu suteikti jiems informaciją socialinių garantijų užtikrinimo klausimais, sudaryti sąlygas emigravusiems jaunuoliams grįžti“, – rinkiminės programos nuostatas „Tiesai“ vardija V. Uspaskichas.
Pasak europarlamentaro, Lietuvoje jau artimiausiu metu pasijus darbuotojų ir specialistų trūkumas, o po penkerių ar dešimties metų sprogs dar viena tiksinti bomba: „Dabartinių valdančiųjų dėka, tragiškai kris mokesčių mokėtojų skaičius. Šiandien jau apie 50 proc. jaunimo išvažiuoja, bus išbalansuota šalies demografinė padėtis.“
Tai, kad darbo klausimai yra vieni svarbiausių, savo rinkiminėje programoje teigia ir LSDP. Joje sakoma, kad socialdemokratai atstovauja iš savo darbo gyvenantiems žmonėms, todėl ir jų pamatinės vertybės yra socialinis teisingumas, galimybių lygybė ir solidarumas.
Politikos tęstinumas arba kaita
Pasak nepriklausomo ekonomisto Povilo Mažeikos, daugiausiai skirtumų rinkiminių programų programose – tarp nuolatinių priešininkų konservatorių ir socialdemokratų. Pirmieji, tikėtina, sieks išlaikyti pastaruosius ketverius metus vykdytą ir pasaulyje gana nemažai palankių komentarų susilaukiančią ekonomikos stabilizacijos politiką. Antrieji, savo ruožtu, nors lygiai taip pat žada siekti ekonomikos atsigavimo, pabrėžia kartu ir „taisysiantys dešiniųjų padarytas klaidas“.
„Vertinant LSDP programą akivaizdu, kad jei jie taps valdančiaisiais, dalis ir ekonominių, ir kitų šalies gyvenimo aspektų turėtų būti atstatyti į tokią pačią būseną, kokia buvo iki šios Seimo kadencijos pradžios. Kalbu apie socialinius dalykus, švietimą, mokesčius ir pan.“, – komentuoja ekonomistas P. Mažeika.
Tai, jog Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai sieks išlaikyti politinį tęstinumą, atskleidžia ir „Tiesos“ pokalbis su Seimo pirmininke Irena Degutiene. Kalbėdama apie programines nuostatas, kurios galėtų būti įdomios ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, ji pabrėžė, kad dalis jų – pradėtos įgyvendinti jau dabar. „Kalbant apie konkrečius dalykus, mes jau šiandien pradėjome įgyvendinti programas, kurios leidžia norintiems grįžti į Lietuvą žmonėms ieškoti čia savo nišos“, – teigia I. Degutienė ir kaip pavyzdį įvardija jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“, kurioje dalyvauja užsienyje studijas baigę lietuviai.
Šiais metais dvidešimt jų gali prisidėti prie įvairaus pobūdžio valstybės institucijų projektų įgyvendinimo – nuo degalų rinkos analizės, valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo iki modernių biotechnologijų vystymo bei patriotiškumo ugdymo.
Seimo pirmininkė sako, jog įvairiose konservatorių programos dalyse yra numatytos priemonės, kurios sudarytų geresnes sąlygas į Lietuvą norintiems grįžti žmonėms. Vienas iš pavyzdžių, kompleksinė jaunų tėvų, uždarbiaujančių užsienyje, ir norinčių sugrįžti į Lietuvą programa, taip pat jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa, kurioje prioritetas būtų teikiamas ne ūkių perėmėjams, o naujai ūkininkauti pasirengusiems, ypač – iš emigracijos grįžtantiems žmonėms.
„Kalbant bendrai apie emigraciją, aš į šį nemažos dalies Lietuvos žmonių pasirinkimą žiūriu ne tiek kaip į problemą, bet kaip į galimybę. Nes tai galimybė sustiprinti savo pozicijas, įgyti patirties ir sugrįžus įsitvirtinti Lietuvoje su naujomis tradicijomis ir kultūra. Prisiminkime ir mūsų istoriją: juk lietuviai emigravo ir XIX a. antroje pusėje, ir 1918 m. paskelbus nepriklausomybę. Tačiau visų emigracijos bangų žmonės neatitrūko nuo Lietuvos“, – įsitikinusi pašnekovė.
Iki šiol – pokyčių nedaug
„Dviguba pilietybė, elektroninis balsavimas, savo kandidato Seime turėjimas, atskira apygarda užsienio lietuviams – pažadai ir liko pažadais“, – sako Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovė Lietuvoje Ieva Davydenko. Visos jos išvardytos idėjos buvo vienos tų, už kurių įgyvendinimą pasisakė PLJS. Dalis iš jų buvo įtrauktos ir į šios, jau kone pasibaigusios, Seimo kadencijos politikų rinkimines programas, tačiau galų gale – liko įstatymų projektų lygmenyje. To priežastis – politiniai nesutarimai ir skirtingas partijų požiūris į kitose valstybėse gyvenančius lietuvius bei jų poreikius.
Nepaisant to, kad emigracija yra įvardijama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, partijos iki šiol nemano, kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra svarbūs rinkėjai.
„Kandidatai dažniausiai net neprisistato didžiausioms bendruomenėms, o juk valstybės politika turi buti orientuota į visus žmones, kad ir kur jie gyventų. Nebūtina dalinti būsto grįžtantiems (nors kai kurios valstybės būtent taip susigrąžino emigrantus), tačiau reikia rodyti jiems dėmesį ir juos gerbti. Emigraciją reikia priimti kaip normalų reiškinį, kuris, susitvarkius ekonominei, socialinei ir psichologinei šalies situacijai, anksčiau ar vėliau normalizuosis. Į tai reikia žiūrėti kaip į daugialypį reiškinį“, – sako I. Davydenko.
Visiškai kitoks Seimas?
Remiantis įvairiomis pastaruoju metu atliekamomis visuomenės nuomonės apklausomis – vietą naujos kadencijos Seime turėtų gauti Darbo partija, LSDP, „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Kiek mažiau šansų turi „Drąsos kelias“ ir Liberalų sąjūdis, tačiau jos dar turėtų peržengti 5 proc. barjerą.
Likusioms partijoms, pavyzdžiui, Artūro Zuoko sąjungai „Taip“, Juozo Murausko Emigrantų partijai, Kristinos Brazauskienės Demokratinei darbo ir vienybės partijai, Gedimino Vagnoriaus Krikščionių partijai ir t. t., tikėtina, daugiamandatėje apygardoje prasimušti į Seimą nepavyks. Jos gali tikėtis, kad Seimo nario postas atskiriems partijų nariams atiteks vienmandatėse apygardose. 5 proc. barjero, pagal visuomenės apklausas, neperžengs ir Liberalų ir centro sąjunga, šiuo metu priklausanti valdančiajai koalicijai.
Balsuosite pirmą kartą? Kaip tai daryti būnant užsienyje
Balsuoti užsienyje galima paštu arba nustatytomis dienomis atvykus į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
• Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos sudaro išankstinį rinkėjų sąrašą. Tam, kad asmuo papultų į šį sąrašą, jis privalo užpildyti Rinkėjų sąrašų sutikrinimo anketą (Rinkėjo registracijos anketą). Anketą galima užpildyti ir perduoti asmeniškai, paštu, el. paštu arba internete, ambasadų tinklalapiuose. Joje nurodomi būtini rinkėjo duomenys ir pranešama, ar rinkėjas balsuos atvykęs į diplomatinę atstovybę, ar paštu.
• Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir paštu norintys balsuoti Lietuvos piliečiai rinkėjo registracijos anketą turi pateikti iki spalio 7 d.
• Atvykus į Lietuvos ambasadą Londone bus galima balsuoti šiomis dienomis: spalio 2–5 d. nuo 9 iki 13 val. (vietos laiku); spalio 8–12 d. nuo 9 iki 13 val. (vietos laiku); spalio 14 d. nuo 7 iki 18 val. (vietos laiku).
• Visi užsienyje esantys Lietuvos piliečiai įrašomi į Naujamiesčio vienmandatės rinkimų apygardos sąrašą.
• Daugiau apie tai, kaip balsuoti rinkimuose bei patariamajame referendume dėl Visagino atominės elektrinės statybų, galima rasti Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje tinklalapyje.