Estijos Concordia universitete baigęs elektroninės žiniasklaidos studijas, Povilas dirbo LRT televizijos Rinkodaros skyriuje – buvo atsakingas už televizijos anonsus. Po kurio laiko jis perėjo dirbti į TV3. Čia vyras dirbo anonsų gamybos koordinatoriumi. Sėkmingai daręs karjerą Lietuvoje, prieš ketverius metus Povilas susiruošė į pasaulio kraštą.
„Pagyveni užsienyje savarankiškai, net Estijoje, kuri, atrodytų, nelabai skiriasi nuo Lietuvos, ir norisi toliau kažką kitokio patirti. Gyvenime daug savarankiškai teko keliauti, tad buvau susipažinęs su kitomis kultūromis ir man jų gyvenant Lietuvoje trūkdavo. Norėjau daugiau iššūkių ir daugiau įvairovės aplink mane“, – sprendimo emigruoti į Australiją priežastis nupasakojo Povilas.
Iš pradžių vyras galvojo apie Jungtinę Karalystę, tačiau ši pasirodė esanti pernelyg konservatyvi. Taip pat neviliojo britiška drėgmė. JAV lietuvis buvo lankęsis jau anksčiau, tačiau per keturis čia praleistus mėnesius šio krašto neįsimylėjo. „Ieškojau anglakalbės šalies, kad galėčiau iškart pradėti dirbti ir nereikėtų kurį laiką mokytis naujos kalbos, sukant gaublį po pirštu atsidūrė Australija. Sidnėjus buvo pirmoje vietoje, nes tai man žymiausias Australijos miestas“, – sako Povilas.
Lietuva su Australija iki šiol neturi pasirašiusi darbo ir atostogų programos „Working Holiday“ sutarties, tad Povilui buvo dvi galimybės: gauti verslo vizą pagal specialybę arba prašyti studento vizos. Žiniasklaidos srities profesijos nebuvo prioritetiniame Australijos sąraše, tad teko tapti studentu. Į vieną Sidnėjaus koledžų jis įstojo mokytis marketingo.
Pradėjo nuo sriubų pakuotojo
„Teko visiškai nusileisti ant žemės: pirmas darbas buvo virtuvėje, čia dirbau jogurtų ir sriubų pakuotoju. Padirbau vos dvi dienas – supratau, kad ne man“, – pradžią Australijoje prisiminė Povilas. Tuomet jis koledže susipažino su brazilu, kuris neblogai uždirbo mieste plaudamas langus. Porą kartų pabandęs Povilas pamatė, kad per savaitgalį gali uždirbti visos savaitės atlyginimą. Tačiau dėl sezoniškumo daugiau darbo nebuvo. Tada Povilas įsidarbino medicininiame sandėlyje prekių surinkėju: per dieną požeminiais tuneliais tekdavo sukarti gal ir po 15 kilometrų. Šis darbas leido neblogai uždirbti.
„O tada pajutau alkį protiniam darbui – juk atėjau iš srities, kur daugiau dirbau galva, ne raumenimis. Norėjau jausti, kad vertę kuriu savo mintimis, kūryba. Pradėjau ieškoti, populiarioje skelbimų svetainėje paskelbiau esąs supermenas Povilas, galintis daryti bet kokius darbus ofise. Ir man paskambino“, – pasakojo pašnekovas. Taip jis pradėjo dirbti paslaugų koordinatoriumi įmonėje, techniškai aptarnavusioje komercinius miesto pastatus. Šioje bendrovėje lietuvis praleido dvejus metus.
Tapo Australijos lietuvių balsu ir sutiko žmoną
Galiausiai atėjo metas žiniasklaidai. Povilas sužinojo, kad radijo stotis SBS, transliuojanti programas 74 užsienio kalbomis, ieško lietuvių programos prodiuserio. Taip jis ėmė kurti kassavaitinę valandos trukmės radijo laidą lietuvių kalba.
SBS radijuje Povilas gavo ne tik darbą, bet ir sutiko būsimą žmoną. Povilas prisimena į Australiją atvykęs žinodamas, kad čia ilgiausiai praleis 2,5 metų: tokios trukmės vizą turėjo. Kad paskui nebūtų skaudu, jis nenorėjo veltis į rimtus meilės santykius. Bet gyvenimas pasisuko taip, kad įsimylėjo kolegę iš SBS radijo. Galiausiai lietuvis vedė indų kilmės Australijos pilietę.
Tačiau jau po metų transliuotojas karpė biudžetą ir sumažino programų skaičių – uždarė 24 programas, tarp jų ir lietuvių kalba. „Vėl bedarbis, buvo pažįstamas jausmas, pusę metų niekur neteko padoriai užsikabinti. Teko dirbti ir operos teatre fotografu-nuotraukų pardavėju. Tada su žmona nutarėme išmėginti laimę Anglijoje – abu buvome tapę bedarbiais. Tačiau Anglijoje nei jai, nei man nepatiko – nesijautėme čia galintys gyventi“, – pasakoja P. Eimaitis.
Londone P. Eimaitis įsidarbino žiniasklaidos koncerne MTG, valdančiame lietuvių TV3. Pora suprato: jei daug dirbi, visą gyvenimą praleidi ofise bei metro tuneliuose važiuodamas į darbą ir atgal. Gana sunkiai dirbdamas, uždirbi gana nedaug. „Daug lietuvių susitaupo, tačiau gal jų gyvenimo poreikiai kitokie – gal jiems patinka gyventi 6 kvadratiniuose metruose, viskas ko reikia, tai eiti į darbą, barą ir namo. O aš, atsikandęs Australijos, norėjau eiti į miškus, laipioti uolomis, plaukioti vandenyne, buriuoti, važinėti dviračiu ir tai daryti visomis įmanomomis akimirkomis. Londone to daryti negalėjau“, – teigė Povilas.
Žmona, vėl gavusi darbą SBS, į Sidnėjų grįžo po pusmečio. Netrukus darbą atgavo ir Povilas – uždarytos programos po kurio laiko grąžintos į savo vietas. Povilas į Australiją sugrįžo dar po pusmečio. „Grįžome į senas vėžes ir esame labai laimingi“, – sako pašnekovas, jau daugiau nei dvejus metus kiekvieną penktadienį lietuviškai besisveikinantis su radijo klausytojais.
Beje, prieš keletą dienų Povilas sulaukė SBS pasiūlymo dirbti Rinkodaros skyriuje. Lietuvis taps medijos koordinatoriumi ir bus atsakingas už vaizdo ir garso produktų užsakymą.
Kaip australai skaičiuoja lietuvius
Savo radijo laidoje Povilas turi laikytis nustatyto formato. Dalis laidos skiriama žinioms iš Lietuvos. Žmonės dažnai sako norintys išgirsti lietuviškos muzikos, juos domina ir įvairių Australijos miestų lietuvių bendruomenių veikla. Tačiau, konstatuoja pašnekovas, bendruomenių veikla silpsta ir kasmet vis mažiau ką pranešti.
1947 m. pirmais laivais į Australiją atvykę lietuviai minėjo, kad žemyne buvo per 20 tūkst. lietuvių. Tačiau, sako Povilas, šiuos duomenis patikrinti sunku. Kai prieš trejus metus vyko visuotinis šalies gyventojų surašymas, paaiškėjo, kad Sidnėjuje ir Melburne gyvena po 2,5 tūkst. lietuvių, Perte ir Adelaidėje – iki 1000.
„Tačiau kalbant su ilgiau čia gyvenusiais lietuviais susidaro įspūdis, kad šie rezultatai nėra tikslūs. Vien dėlto, kad per gyventojų surašymą neteisingai suformuluoti klausimai – vienas jų buvo, kokia kalba šnekama namuose – pagal tai sprendė apie tautybę. Tačiau aš ir su žmona kalbuosi angliškai, tačiau nereiškia, kad aš nesu lietuvis“, – keistomis klausimų formuluotėmis stebisi P. Eimaitis.
„Jie Lietuvą myli. Faktas tas, kad jie savo tėvynę paliko per prievartą – jiems reikėjo gelbėtis ir bėgti, nes nežinia, kaip būtų pasibaigę. Jie jaučiasi dėl karo ir okupacijos išstumti iš savo šalies. Daugelis Lietuvą atsimena labai pozityviai ir ją myli, jie gerbia lietuvišką duoną, kurios gali įsigyti Sidnėjaus lietuvių klube“, – apie sutinkamus tautiečius kalbėjo SBS lietuvių programos prodiuseris.
Jis dar nesutiko nė vieno lietuvio, kuris apie tėvynę atsilieptų neigiamai. Išeiviai iš Lietuvos gerbia Australiją, jai dėkingi už suteiktą prieglobstį, saugumą, galimybę užsidirbti bei gyventi patogų gyvenimą. Lietuva jiems – artimas kraštas. Pirmos kartos išeiviai dainuoja chore, rengia susitikimus, mini visas didžiąsias lietuviškas šventes. Antra, trečia emigrantų kartos žino, kad jų protėviai iš Lietuvos, dalis jų stengiasi puoselėti kalbą, susipažinti su lietuvių kultūra, tačiau didžiajai daugumai tai rūpi vis mažiau.
Nenori gėdą darančių lietuvių
Jo nuomone, palyginti su kitomis šalimis, Australijoje sunkesnė pradžia: nelengva rasti darbą. Tačiau pats gyvenimas malonesnis nei emigravus, pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę. Pašnekovas sutiko žmonių, kurie po dviejų mėnesių susikrovė lagaminus ir grįžo į Lietuvą nesupratę, nei kaip su žmonėmis susišnekėti, nei kaip juos perprasti.
„Lietuvių bendruomenė nuo seno nėra susitepusi nusikaltimais, nėra turėjusi didelių reikalų su policija, labai nesinorėtų, kad į šią šalį atvyktų tokių, kurie lietuviams daro gėdą kitose šalyje – prisigėrę vairavo, partrenkė, susimušė, papjovė. Čia tokių įvykių nebuvo ir tikrai nesinorėtų, kad atsirastų“, – sakė Povilas.
Povilas vedęs Australijos pilietę, taigi gavo nuolatinio gyventojo statusą. Tai būsena, kai nesi pilietis, negali balsuoti, tačiau šalyje gali likti neribotą laiką. Kol kas savo gyvenimą pašnekovas sieja su Australija. „Kai Lietuva nubalsuos už dvigubą pilietybę, manau, neatsisakysiu ir Australijos pilietybės. Tačiau tai nereiškia, kad išduosiu Lietuvą. Na, o jei dvigubos pilietybės neįteisins, būsiu Lietuvos piliečiu su teise gyventi Australijoje“, – kalbėjo į Sidnėjų emigravęs lietuvis.
Laisvalaikiu jis vandenyne nardo su vamzdeliu (angl. snorkeling) – povandeninės gamtos stebėjimas atpalaiduoja ir nuima stresą. Lietuvis taip pat priklauso Sidnėjaus universiteto žygeivių būreliui, organizuojančiam žygius į Australijos gilumą – miškus, krūmynus, plaukioja kajakais. Tačiau Sidnėjuje itin populiarios banglentės Povilo nesužavėjo – per daug vargo, kad pajustum sekundę malonumo.