Vienas tokių – Jurbarko rajone stovinti Panemunės pilis, kurios didžioji dalis sutvarkyta ES lėšų pagalba ir muziejininkai sugebėjo ne tik sukurti trigubai daugiau darbo vietų, pritraukti dvigubai daugiau lankytojų, tačiau ir rasti papildomų investicijų likusiai daliai sutvarkyti.
Ištiesė ranką nykstančiam paveldui
Vilniaus dailės akademijai šiuo metu priklausanti Panemunės pilis, dar kitaip vadinama Gelgaudų arba Vytėnų pilimi, skaičiuoja daugiau nei 400 metų istoriją, tačiau turistai ją intensyviau pradėjo lankyti vos prieš kelerius metus. Priežastis paprasta – apgriuvęs ir nepritaikytas viešajai turizmo infrastruktūrai kultūros objektas buvo tiesiog neprieinamas ir nepatrauklus.
Nors po griuvėsiais slypėjo stulbinanti XVII a. pradžioje statytos pilies autentika ir grožis, metų metus ji nebuvo tvarkoma. Kaip mena dabartiniai Panemunės pilies darbuotojai, šį kultūros paveldo objektą mėginta tvarkyti 1987–1997 m., tačiau naudotos prastos medžiagos, o ir sunkmetis, privertęs vietinius gyventojus išnešioti pilies rytinės dalies išorinę sieną po plytą, greitai viską grąžino į pradinę padėtį.
Lietuvai įstojus į ES, pilies šeimininkė Vilniaus dailės akademija, intensyviai ieškojo išeičių kaip gelbėti nykstantį paveldą bei finansavimo šaltinių. Ir vieną dieną rado − tai Ūkio ministerijos administruojami ES struktūriniai fondai.
Kuriama kokybiška turizmo infrastruktūra
Ilgamečio Panemunės pilies vedėjo Antano Šveiberio teigimu, kadangi pilis ir ją supantis parkas užima didelį plotą, sutvarkyti ir pritaikyti jį turizmo reikmėms planuota keliais etapais. Prieš daugiau nei pusę metų baigtas pirmasis projekto etapas „Panemunės pilies pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms: vakarinio ir dalies pietinio korpuso su šiaurės vakarų ir pietvakarių bokštais rekonstrukcija“, kuriam buvo skirta beveik 1,9 mln. eurų paramos.
Įgyvendinus projektą, sutvarkytas vakarinis pilies korpusas ir dalis pietinio korpuso, kurio antrajame aukšte įrengta konferencijų salė. Vakariniame korpuse, išsaugant autentiškas detales, atidarytas keturių žvaigždučių viešbutis-restoranas, kuriame apsistoję turistai gali žavėtis ne tik pro langus atsiveriančiais istorinių tvenkinių ir parko vaizdais, bet ir kruopščiai įrengtu interjeru. Jis apstatytas XVIII-XIX a. antikvariniais baldais, puoštas pagal specialų užsakymą išaustomis užuolaidomis, erdves skaidančiomis draperijomis ir kt.
Šiuo metu sutvarkyta šiek tiek mažiau nei pusė visos Panemunės pilies patalpų bei didžiulis kiemas, kuriame vasarą skleidžiasi pilies festivalio dvasia.
Lankytojų skaičius auga kaip ant mielių
Paklaustas apie lankytojus, A. Šveiberis iškart pateikia konkrečius skaičius: iki projekto įgyvendinimo pradžios, pavyzdžiui, 2005-aisiais, Panemunės pilis tesulaukdavo 9 tūkst. lankytojų per metus. Dabar šis skaičius siekia 23 tūkst. Ir tai – ne pabaiga. Augantis lankytojų skaičius ypač turėtų šoktelėti, kai dar po keleto metų visa pilis pakils naujam gyvenimui.
Kadangi padaugėjo lankytojų, sukurta ir naujų darbo vietų. „Anksčiau buvome dviese – mums buvo pavesta minimali pilies priežiūra ir parko tvarkymo darbai, o dabar jau esame septyni“, − džiaugsmo neslėpė Panemunės pilies vedėjas, pabrėždamas, kad šiuo metu komandoje dirba ne tik ūkinius reikalus tvarkantys žmonės, bet ir projektų vadovė, dvi gidės bei ekspozicijų tvarkytojas.
Tad dabar, turėdama išaugusius lankytojų srautus, tinkamą turizmo paslaugų infrastruktūrą bei jos funkcionavimą užtikrinančius specialistus, Panemunės pilis pelnytai patenka į Nemuno, Kuršių marių, pajūrio turistinį maršrutą ir į specialiųjų nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentų projektus.
ES lėšos pritraukė kitų investicijų
A. Šveiberis tikina, kad padaryta gera pradžia paskatino ieškoti galimybių sutvarkyti likusią pilies dalį. Įvertinusi puikius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuoto projekto rezultatus, Kultūros ministerija skyrė papildomų lėšų pilies pietinio korpuso atgaivinimui.
„Viešasis konkursas jau įvykęs, birželio mėnesį planuojame sudaryti sutartį su restauratoriais ir tęsti sėkmingai pradėtus darbus“, − sako Panemunės pilies vedėjas.
Jo teigimu, už skirtas lėšas numatoma sutvarkyti pilies pietinio korpuso stogą, langus, dalį korpuso vidaus patalpų bei atlikti kitus darbus. Numatyta, kad šiame korpuse bus atkurtas XVIII a. interjeras, veiks turizmo informacijos centras. Projektas turėtų būti pabaigtas iki 2016 m. vasaros.