Palmių aliejus randamas daugelio mums įprastų maisto ir buities produktų sudėtyje. Tai – pagrindinė konditerijos gaminių, konditerinių riebalų ir net kai kurių pieno produktų žaliava. Be to, šio aliejaus galima aptikti ir daugelio kosmetikos produktų, šampūnų, valiklių ir biokuro sudėtyje.
Iš pirmo žvilgsnio palmių aliejus atrodo nekaltas ir „švarus“ ingredientas, tačiau daugiausia problemų sukelia jo apdirbimo būdas. Atidžiai patyrinėjus produktų etiketes pastebėsime, kad daugelio jų sudėtyje yra hidrinto arba iš dalies hidrinto palmių aliejaus. Neretai gamintojai net nesivargina tiksliai įvardyti aliejaus rūšį, ją pakeisdami bendru augalinio aliejaus pavadinimu. Vis dėlto, jeigu produkto kaina atrodo ypač palanki kišenei, galima būti tikram, kad taip yra dėl pigių žaliavų. Viena iš jų – hidrintas arba iš dalies hidrintas palmių aliejus.
Didžiausią pavojų kelia vaikams
Praėjusiais metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) visam pasauliui paskelbė apie pavojingas medžiagas, susidarančias hidrinant palmių aliejų. Tyrimų metu šiame aliejuje mokslininkai aptiko toksiškų teršalų, didinančių riziką susirgti vėžiniais susirgimais. Didžiausią nerimą kelia tai, kad produktais, kurių sudėtyje gausu kenksmingos medžiagos, kasdien mėgaujasi vaikai. Pigi žaliava, neduodanti jokios naudos sveikatai – pagrindinė žymiausių pasaulio konditerinių produktų, tokių kaip šokoladinis užtepas „Nutella“ ar sausainiai „Oreo“, sudedamoji dalis.
Ar šio aliejaus naudojimą būtų galima sumažinti? Žinoma, tačiau didieji maisto ir buities produktų gamintojai į šią galimybę vis dar žvelgia atsainiai, juk reikėtų sukti galvą, kaip išlaikyti įprastą produktų konsistenciją ir keisti receptus. Be to, verslininkus masina mažesnės gamybos išlaidos. Tik čia vertėtų užduoti klausimą, ar sutiktume įprastiems produktams išleisti daugiau pinigų už galimybę išsaugoti didžiausią turtą, sveikatą?
Pagrįstą nerimą dėl to, ką ir kokiais kiekiais dedame į burną, kelia ir dietologų bei mitybos specialistų komentarai. Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė neslepia, kad hidrinant augalinius aliejus susidarantys riebalų rūgščių transizomerai daro negrįžtamą žalą žmogaus sveikatai.
„Jeigu kasdien suvartojama 5 gramai hidrintų riebalų, tuomet širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net 25 procentais, taip pat didėja rizika susirgti kitomis lėtinėmis ligomis: navikiniais susirgimais, antrojo tipo cukriniu diabetu, autoimuninėmis, sąnarių ligomis.“ – teigia gydytoja dietologė.
Remiantis Europos standartais, saugus transizomerų kiekis, nekenkiantis žmogaus sveikatai – 2 gr/100 gr riebalų. Deja, vartotojai Lietuvoje negali būti tikri dėl to, kiek kenksmingų medžiagų patenka į jų organizmą. Mūsų šalyje maisto pramonėje naudojamų transizomerų kiekis vis dar nėra reglamentuotas. Vienintelė išeitis – pasikliauti maisto pramonininkų sąžiningumu.
Lietuvoje saugumo normų nepaisoma
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė užsimena, kad nors nemaža dalis maisto produktų gamintojų stengiasi atsižvelgti į visuomenės sveikatą ir atsisakyti kenksmingų transizomerų naudojimo, taip elgiasi ne visi. Liūdnas tendencijas atskleidė 2015 – 2016 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip smarkiai transizomerais užteršti mums įprasti produktai. Ištyrus vieną saldainių rūšį transizomerai buvo vos aptinkami, tačiau kitos rūšies tyrimai privertė ne juokais sunerimti – juose buvo aptikta net 20 kartų įprastą normą viršijantis transizomerų kiekis, 40 gr/100 gr riebalų.
„Tai mūsų tarnybą ir paskatino kalbėti apie transizomerų kiekio reglamentavimą mūsų šalyje tam, kad visiems gamintojams būtų taikomi vienodi reikalavimai“ – kalbėjo A. Išarienė .
Siekti hidrintų augalinių riebalų, tarp jų ir palmių aliejaus, vartojimo apribojimo paskatino ir teigiama kitų pasaulio valstybių patirtis. Viena iš jų – Danija – jau didžiuojasi rezultatais, pasiektais įvedus hidrintų augalinių riebalų kiekio kontrolę. Šios valstybės pavyzdys teikia vilties.
„Danijos graži patirtis rodo, kad būtent sumažinus ir kontroliuojant transizomerų kiekį sumažėjo sergamumas ir mirštamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Danijos mokslininkai paskaičiavo, kad jie išsaugojo iki 500 gyvybių, nors jų yra tik 5 milijonai.“ – tyrimų duomenimis dalinosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja.
Dėl nežaboto godumo kenčia ne tik žmonės
Matant tokią apčiuopiamą hidrintų augalinių riebalų kiekio kontrolės naudą kyla klausimas, kas trukdo gelbėti žmonių gyvybes ir mūsų šalyje? Atsakymas paprastas: kiekvienas norime sveikai ir skaniai maitintis, tačiau vengiame iš kišenės traukti papildomą banknotą.
Tačiau lazda visada turi du galus. Nevisavertė mityba dažniau prišaukia nepageidaujamas ligas ir verčia bėgti į vaistinę ar, dar blogiau, ilgiems mėnesiams stoti eilėse prie gydytojų kabinetų. Žinoma, dėl tokių pačių praktinių sumetimų ieškoti sveikatai palankių alternatyvų neskuba ir maisto pramonininkai. Kolkas pigesnės žaliavos už visame pasaulyje didžiuliais mastais vartojamą palmių aliejų nėra ir vargu ar artimiausiu metu atsiras. Be to, tęsti masinę palmių aliejaus vartojimo odisėją skatina ir puikus palmių prisitaikymas klestėti tropiniame klimate bei didžiulis produktyvumas, gerokai lenkiantis tokius augalus kaip sojos ar rapsai.
Nors didžioji dalis pasaulio masiškai augančiose palmių plantacijose mato tik pigią žaliavą, kai kuriems planetos sutvėrimams šie augalai reiškia namus. Tai – su lyg kiekviena diena vis arčiau išnykimo ribos atsiduriantys orangutanai, Borneo drambliai ir Sumatros tigrai.
Nevaldomas žmonių apetitas palmių aliejui ir agresyviai naikinami Tropikų miškai šiuos gyvūnus veja iš natūralių buveinių. Veja ne tik juos, bet ir miškuose gyvenančias nedideles čiabuvių bendruomenes, kurias pramonininkai be jokių skrupulų išvaro iš tūkstantmečiais gyventų teritorijų.
Apie šį ilgiausiai trunkantį karą, pareikalavusį daugiau gyvybių, nei visa Danijos populiacija, kalbama 2016 metais sukurtame dokumentiniame filme „Frontera Invisible“, kuriame vietinės bendruomenės dalinasi savo nerimu dėl besitęsiančio karo ir savo šeimų saugumo. Vis dėlto, pirmieji žingsniai, siekiant apriboti pasaulio apetitą palmių aliejui, jau žengti. Išryškindamos skirtingus palmių aliejaus teikiamos žalos aspektus, vienijasi įvairios pasaulinės organizacijos. Apie kanserogeninių medžiagų pavojų palmių aliejuje kalba Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), o dėl palmių kirtimo kenčiančių gyvūnų teises aktyviai gina PETA, Pasaulio gamtos fondas (WWF) ir kitos.
Aktyviausia iniciatore, kovoje su besaikiu palmių aliejaus vartojimu, pasaulyje siekia būti Europos Sąjunga. Kovą pasirodžiusiame Europos Parlamento narės iš Čekijos Kateřinos Konečnos pranešime Europos Komisija raginama skirti dar didesnį dėmesį palmių aliejaus naudojimo ribojimui ir visiškam šios žaliavos atsisakymui biokuro sudėtyje. „ES yra viena didžiausių alyvpalmių aliejaus vartotojų pasaulyje. Nors ES stengiasi būti svarbiausia veikėja jo gamybos apribojimo srityje, alyvpalmių aliejaus vis dar yra produktuose, kur jo neturėtų būti ir kur jis visiškai nereikalingas“, – teigė K. Konečná.