Pats ministras neslėpė džiaugsmo, kad po pirmininkavimo programos pristatymo Taryboje, užvirė turininga diskusija, įtraukusi nemažai ministrų iš kitų ES šalių.
„Tai parodė, kad ruošdami programą, mes pajutome Europos pulsą ir tas vietas, kurios visiems yra svarbiausios ir kurias apsimoka judinti visos ES labui“, - MyEP sakė R. Šadžius.
Finansų ministras prisipažino, kad jam asmeniškai labai svarbus įvykis – trijų reglamentų dėl Latvijos priėmimo į euro zoną patvirtinimas.
„Man didelė garbė ir didžiulis malonumas, kad mes tik pradėję pirmininkauti jau pirmame posėdyje priėmėme labai svarbius ne tik Latvijai, bet ir Lietuvai sprendimus“, - dalijosi įspūdžiais ministras.
Pasak jo, Latvijos stojimas į euro zoną – tai rimtas signalas visam pasauliui, kad Europa tvirta. Nors ir yra sunkumų, bet, ministro nuomone, euro zoną ir ES jie tik grūdina. Taip pat jis džiaugėsi, kad turėjo galimybę pasveikinti ir Kroatijos finansų ministrą su stojimu į ES.
„Tai buvo jaudinantis momentas, simboliškas ir svarbus įrodymas, kad ES gyva ir turi galingą potencialą, kurį ne visada pavyksta atskleisti, bet tai taip pat mūsų, kaip pirmininkaujančios šalies uždavinys – padėti atsiskleisti giluminiam ES potencialui“, - pabrėžė R. Šadžius.
Pirmininkauti sunku, bet įdomu
MyEP paklaustas, ar pirmininkauti Tarybos posėdyje sunku, ministras atsakė: „Be abejo sunku. Be tuo pačiu labai įdomu įsitraukti į europinę darbotvarkę, sekti diskusijas ir būti pasiruošusiam visokioms diskusijų kryptims. ECOFIN – viena iš tų Tarybų, kurioje sprendimai gimsta kartais dieną, kartais vidury nakties. Tai atsakinga ir sunki pozicija“, - pripažino jis.
R. Šadžius tikino, kad nejaučia apmaudo dėl to, kad Latvija pirmiau negu Lietuva prisijungs prie euro zonos. „Nejaučiu apmaudo, tik džiaugsmą, kad Latvijai vis dėlto pavyko. Tai gretima šalis, objektyviai – mes esame suinteresuoti, kad rytinis euro zonos sparnas būtų tvirtas, sukomplektuotas. Lietuva bus paskutinė šalis, kuri užpildys tą erdvę“, - vylėsi ministras.
Ministro nuomone, latvių sėkmė turi priversti lietuvius eiti toliau, neprarasti galvos, nes fiskalinė drausmė – yra tam tikra politiką, kuri buvo pažadėta rinkėjams, ir ją būtina išlaikyti kaip būtiną sąlygą ekonominiam augimui.
„Lietuvos ekonomikos augimas – mūsų pagrindinis tikslas, stojimas į euro zoną – tik priemonė“, - teigė ministras ir patvirtino, kad Lietuvos planai nesikeičia – eurą įsivesime 2015 metais.
Vertinga latvių patirtis
Latvijos įstojimas į euro zoną yra paskutinis, tačiau sudėtingiausias žingsnis šalies eurointegracijos kelyje, pripažino Latvijos finansų ministras Andris Vilks.
Ministras pažymėjo, kad dar prieš kelis metus vienu sudėtingiausių atvejų Europoje buvusi Latvijoje, dabar yra sparčiausiai auganti ekonomika.
“Mes turime labai vertingos patirties, kuria pasidalinsime su kitais. Ir taip pat aš pasakiau savo kolegoms, kad mes esame stiprūs dvasia: mes pasitikime Europa, ir mes pasitikime euru. Tai priklauso nuo mūsų, kaip mes išspręsime problemas, ir padėsime Europai tapti konkurencingesne ir stipresne pasauline žaidėja”, - sakė A. Vilks po lemtingo Latvijai Tarybos posėdžio.
Ministras pažymėjo, kad neturėtų būti abejonių dėl Latvijos fiskalinės disciplinos ir pasiryžimo vykdyti struktūrines reformas, tačiau taip pat aiškiai pabrėžė augimo būtinybę. “Augimas yra dalykas numeris vienas, ir euras tam yra svarbus elementas”, - sakė A. Vilks po Tarybos posėdžio.
Latvijos premjeras tiki, kad Latvijos įstojimas į euro zoną turės įtakos žemesnei palūkanų normai, taip pat, kad tai padės sumažinti valiutos keitimo kaštus.
„Latvija yra labai maža ir atvira ekonomika, apie 70 proc. mūsų prekybos jau yra eurais, ir mes išleidžiame daug pinigų vien tik kaitaliodami valiutas iš latų į eurus, šie praradimai išnyks iš ekonomikos”, - dėstė V. Dombrovskis.
Premjeras taip pat viliasi, kad kaip ir Estijai, euras Latvijai padės pritraukti daugiau užsienio investuotojų.
“Aš manau, kad tai yra geros žinios ne tik Latvijai, bet ir eurui, ir euro zonai, parodant pasitikėjimą, kad nepaisant įvairių spekuliacijų apie problemas euro zonoje, prieš porą metų buvo spekuliacijų apie euro zonos suirimą, mes matome, kad euro zona imasi veiksmų tvarkytis su esame finansine ir ekonomine krize, ja pasitikima ir ji plečiasi”, - sakė V. Dombrovskis.
Lietuva ne viskuo paskutinė
Estija įsivedė eurą – 2011-aisiais, Latvija įsives 2014-aiaisias, o Lietuva planuoja įsivesti europinę valiutą 2015-aisiais. Lietuva bus paskutinioji iš Baltijos šalių, kuri įsives eurą, bet pirmoji, kuriai rotacijos principu atiteko atsakomybė pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
ECOFIN buvo paskutinis formalus sprendimas reikalingas šaliai įsivesti eurą nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Šalis taikys dar 2005 metais Latvijos nustatytą keitimo kursą (0,702804) kursą, pagal kurį kiekvienas latas lygus 1,42 euro.
Jau yra aišku, kaip atrodys latviškos euro monetos. Ant smulkiausių 1, 2 ir 5 centų monetų bus iškaltas mažytis Latvijos herbas, ant 10, 20 ir 50 euro centų monetų – didesnis herbas, o ant vieno ir dviejų eurų monetų bus iškaltas baltų deivės Mildos atvaizdas. Milda yra Latvijos nepriklausomybės simbolis.