Darbas Teisėjų taryboje – ir garbė, ir didelė atsakomybė

Žiniasklaidos stebėsenos organizacijų duomenimis, Teisėjų taryba įvairiose žiniasklaidos priemonėse per pusmetį paminima beveik du šimtus kartų – dažniausiai kalbant apie teisėjų karjerą. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, besidomintis šalies naujienomis, neabejotinai girdėjo apie šią instituciją ir turi savitą suvokimą, ką ji veikia. „Klausimėlio“ šį kartą neorganizavome, tačiau kaip Teisėjų tarybą ir jai atstovaujančių teisėjų darbą vertina tie, kurie tiesiogiai susiduria su jos veikla, pasiteiravome.

Į klausimus sutiko atsakyti Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė ir teisėjo padėjėja Vilma Beištarienė, kiekviename Teisėjų tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė bei aktyviai su Teisėjų taryba dirbančios Nacionalinės teismų administracijos (NTA) atstovės – Administravimo skyriaus vedėja Ina Kalvaitienė, ir Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Vita Gudelevičiūtė.

Pagrindinės funkcijos – teisėjų karjera ir teismų administravimas

Teisėjų taryba yra svarbiausia teismų savivaldos institucija, Lietuvoje vykdanti itin daug funkcijų, lyginant su kitų Europos šalių atitinkamomis savivaldos institucijomis. Dėl šios priežasties pasiteiravus, kaip jos veiklą vertina skirtingi teismų sistemos nariai, pasipila įvairūs atsakymai.

Pernai teisėja tapusi I. Averkienė teigia, kad jai, kaip naujai pradėjusiai dirbti teisėjai, Teisėjų taryba visų pirma yra iš patyrusių teisėjų sudaryta institucija, kuri pataria prezidentei teisėjų skyrimo klausimais.

Teisėjo padėjėja V. Beištarienė taip pat prisipažįsta, kad pirmas apibūdinimas, kuris ateina į galvą, – tai patariamoji institucija teisėjų karjeros klausimais.

„Tik po to suvoki, kad tai tik viena iš daugelio jos funkcijų. Ne kas kitas, o Teisėjų taryba organizuoja visą teismų savivaldą, inicijuoja teisės aktų pakeitimus, savo nutarimais surikiuoja teismų administravimą, imasi teismų įvaizdžio gerinimo ir siekia teismus padaryti atviresnius visuomenei, taip pat „priverčia“ teismus pasitempti kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, į Teisėjų tarybos patvirtintus teismų procesinių sprendimų rašymo kokybės standartus žiūrėjau suraukusi antakius, o dabar pripažįstu – teismų procesiniai sprendimai aiškesni“, – atvirauja teisėjo padėjėja.

Teisėjų atrankos akcentą mini ir prezidentės patarėja teisės klausimais R. Svetikaitė.

„Viena pagrindinių Teisėjų tarybos konstitucinių funkcijų yra patarimas šalies vadovui teisėjų skyrimo, jų karjeros ir atleidimo iš pareigų klausimais. Taigi Teisėjų taryba reikšmingai prisideda prie teisėjų korpuso formavimo. Bet tai ne viskas. Būtent nuo Teisėjų tarybos narių priklauso, ar bus taikstomasi su teismų sistemoje kylančiomis problemomis, kaip principingai ir griežtai bus vertinami su įstatymais ir profesine etika prasilenkiantys kolegų veiksmai. Nuo Teisėjų tarybos veiklos efektyvumo priklauso ir visos teismų sistemos įvaizdžio formavimas visuomenėje. Kuo daugiau visuomenė žinos apie šios institucijos veiklą, tuo pozityvesnis bus jos požiūris į teismų sistemą. Atvirumas ir komunikacija jau davė gerų rezultatų. Tačiau visuomet yra kur pasitempti“, – teigia R. Svetikaitė.

Prezidentės patarėjai pritaria ir visuomenės poreikių tenkinimą akcentuoja su Teisėjų tarybos nariais nuolat dirbančios NTA atstovės.

„Mano nuomone, Teisėjų tarybos pareigą priimti teismų sistemai svarbius sprendimus lydi ir didelė atsakomybė reaguoti į teismų veiklos problemas ir veikti vertinant visuomenės poreikius“, – teigia NTA Administravimo skyriaus vedėja I. Kalvaitienė.

NTA specialistės, kasdien dirbančios su Teisėjų taryba, pabrėžia ir kitas ne mažiau svarbias Teisėjų tarybos veiklos kryptis.

„Man teismų sistema yra kaip sumažintas valstybės valdymo aparatas, kur Teisėjų taryba – Seimas, Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetas – Finansų ministerija, Tarptautinių ryšių komitetas – Užsienio reikalų ministerija, Teisės aktų projektų vertinimo komitetas – Teisingumo ministerija ir t. t.“, – teigia NTA Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Gudelevičiūtė, glaudžiai bendradarbiaujanti su Teisėjų tarybos nariais teismų biudžetų formavimo klausimais.

Teisėjų tarybos nariais yra visų grandžių teismų atstovai – pradedant nuo apylinkių teismų, baigiant Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu, taigi žinodami atitinkamos grandies teismų problemas jie turi galimybę siūlyti Teisėjų tarybai jas svarstyti bei kreiptis į kitas institucijas dėl jų sprendimo, pažymi I. Kalvaitienė.

V. Gudelevičiūtė priduria, kad Teisėjų tarybos veikloje svarbiausia yra strateginis ir sisteminis požiūris bei ilgalaikė perspektyva.

„Visi Teisėjų tarybos nariai turi vienodai suvokti, kad dirba vardan teismų sistemos kaip visumos, o ne dėl savo teismo, kuriam vadovauja ar kuriame dirba. Blogas pavyzdys tai, kaip kartais nutinka Seime: atskiri Seimo nariai siūlo remontuoti rajono, kuriame yra išrinkti, savivaldybės tvorą, o lėšas skirti iš valstybės krašto apsaugos“, – teigia V. Gudelevičiūtė.

Vien teisę išmanyti neužtenka

Paklausus, nuo ko priklauso Teisėjų tarybos veiklos efektyvumas, daugelio pašnekovių nuomonė sutampa: nuo aktyvaus narių įsitraukimo, vadybinių įgūdžių ir supratimo, kad dirbama vienoje komandoje.

„Svarbiausia, manau, Teisėjų tarybos sudėtis. Patyrę, inovatyvūs, kūrybingi, drąsūs teisėjai galėtų pasiekti efektyvesnių Teisėjų tarybos darbo rezultatų“, – teigia teisėjo padėjėja V. Beištarienė, prisimindama, kad jau visai netrukus – lapkričio 11 d. – vyksiančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime bus renkami nauji Teisėjų tarybos nariai.

Jai pritaria ir Prezidentės patarėja R. Svetikaitė, pažymėdama, kad kokybiškus pokyčius lemia asmenybės. Todėl, pasak jos, svarbiausias veiksnys – pačios Teisėjų tarybos sudėtis, atsakingas teisėjų bendruomenės požiūris į jos formavimą, nes didžiąją dalį Teisėjų tarybos narių renka būtent patys teisėjai.

„Taigi nuo to, kokie asmenys atstovaus teisėjams vienoje svarbiausių teismų savivaldos institucijų, iš esmės priklauso ir šios institucijos darbo kokybė, jos veiklos efektyvumas, taip pat ir visuomenės požiūris į teisėjų bendruomenę“, – teigia prezidentės patarėja.

Teisėjų tarybą aptarnaujančio NTA Administravimo skyriaus vadovė I. Kalvaitienė pažymi, kad siekiant kokybiško ir efektyvaus Teisėjų tarybos darbo ir gerų rezultatų itin svarbu aktyvus Teisėjų tarybos narių įsitraukimas į jos veiklą: domėjimasis teismų veiklos problemomis, jų analizavimas.

„Na, o visiškai techniniu darbo organizavimo požiūriu, siekiant kokybiškų ir gerų darbo rezultatų, kad ir kaip elementariai tai skambėtų, labai svarbu, jog Teisėjų tarybos nariai atidžiai susipažintų su svarstomo klausimo medžiaga“, – teigia I. Kalvaitienė.

Įsipareigojimas ketveriems metams

Dalis teisėjų į Teisėjų tarybą patenka dėl savo užimamų pareigų, t.y., teismų pirmininkai, vadovaujantys Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tačiau didžioji dalis narių renkami slaptu balsavimu, jų kandidatūras iškeliant Visuotiniame teisėjų susirinkime.

Nusprendę kandidatuoti į šias pareigas teisėjai pasiryžta ketverius metus savo laiką ir jėgas skirti ne tik teisingumui vykdyti, bet ir teismų sistemos efektyvumui didinti, teismų sistemos ir visuomenės poreikiams tenkinti, teismų įvaizdžiui gerinti.

Paklausus, kaip darbas vyksta visus ketverius metus, I. Kalvaitienė pasakoja apie kasdienę Teisėjų tarybos darbo virtuvę.

„Kasdienio Teisėjų tarybos darbo organizavimo prasme Teisėjų tarybos veikloje didžiausias krūvis tenka pirmininkui. Jis užtikrina, kad būtų priimti sprendimai dėl Teisėjų taryboje gautų raštų, formuoja pavedimus nariams, NTA, pirmininkauja kas mėnesį vykstantiems posėdžiams, atstovauja teismams įvairiose institucijose, bendrauja su žiniasklaida teismų veiklos klausimais. Pirmininkui nesant ši atsakomybė tenka Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojui arba sekretoriui“, – teigia NTA Administravimo skyriaus vadovė I. Kalvaitienė.

Tam tikrus teismų veiklos klausimus svarsto ir sprendžia iš Teisėjų tarybos narių suformuoti nuolatiniai komitetai. I. Kalvaitienė pasakoja, kad didžiausias krūvis tenka šiuo metu veikiantiems Teismų administravimo, Teisės aktų projektų vertinimo, Biudžeto ir investicijų, Mokymų komitetams.

Ji pabrėžia, kad Teisėjų tarybos narių krūvis ir įsitraukimas į Teisėjų tarybos veiklą nėra tapatus.

„Darbo su Teisėjų taryba patirtis rodo, kad Teisėjų tarybos narių įsitraukimas į jos veiklą yra skirtingas – vienų didesnis, kitų mažesnis. Kartais tai lemia svarstomų klausimų specifika ir Teisėjų tarybos narių sukaupta patirtis bei žinios, bet dažniau – asmeninės savybės: iniciatyvumas ir aktyvumas.“, – pasakoja I. Kalvaitienė.

Apie teisėjų įsitraukimą didinant teismų sistemos efektyvumą nuomonę turi ir R. Svetikaitė.

Pasak jos, bet kurioje srityje didžiausias krūvis tenka tiems, kurie į savo pareigas žvelgia atsakingai, deda daugiausia pastangų, kad padėtis gerėtų. Ne išimtis ir teisėjų bendruomenė.

„Visi Teisėjų tarybos nariai yra teisėjai, taigi tiesioginių teisingumo vykdymo funkcijų derinimas su pareigomis Teisėjų taryboje nėra lengvas uždavinys, juolab kad didelė dalis Teisėjų tarybos narių yra ne vien teisėjai, bet ir teismų vadovai. Taigi Teisėjų tarybos nario pareigos – tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė už teismų sistemoje priimamus sprendimus ir pasitikėjimo teismais kūrimą“, – pabrėžia prezidentės patarėja.

Artėjant Visuotiniam teisėjų susirinkimui ir naujos Teisėjų tarybos rinkimams, pašnekovės žvelgdamos į ateitį teismų sistemai ir jos svarbiausiai institucijai linkėjo ryžto pradėti naujus gerus darbus ir kantrybės jau pradėtiems darbams baigti, daugiau drąsos nagrinėjant teismų administravimo klausimus, plataus požiūrio sprendžiant teismų veiklos problemas,. konstruktyvių diskusijų, principingų ir objektyvių sprendimų.

Visuotinis teisėjų susirinkimas vyks 2016 m. lapkričio 11 d. – tą dieną teisėjai nuspręs, kas teismų sistemą ves į priekį artimiausius ketverius metus.

Teisėjų tarybos veikla skaičiais (2012–2016 m.):

• 1 100 atsakymų į piliečių ir institucijų paklausimus

• 249 nutarimai teismų veiklos gerinimo klausimais

• 410 nutarimų teismų karjeros klausimais

• 88 posėdžiai

Veiklos kryptys:

✓ Teismų reforma

✓ Teismų sprendimų rašymo kokybės gerinimas

✓ Aktyvus dalyvavimas teisėkūroje

✓ Teismų atvirumo didinimas

✓ Asmenų aptarnavimo kokybės teismuose gerinimas

✓ Teismų interesų atstovavimas.