Šiuo metu Kauno apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo skyriuje vyriausiąja tyrėja dirbanti D. Mazur sugrįžti į teismų sistemą siekė ne vienerius metus – ji pretendavo į daugybės apylinkių teismų teisėjos pareigas, ne kartą buvo išrinkta tinkama kandidate, tačiau taip ir nesulaukdavo prezidento, kuris yra atsakingas už teisėjų paskyrimą, palaikymo.
Bet situacija pasikeitė – prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą ir paprašė pritarti D. Mazur paskyrimui į Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas.
„Tikrai esu sukaupusi daug žinių, noriu tarnauti visuomenei padedant jiems ginti savo teises ir manau, kad mano įgyta patirtis netgi sustiprintų pasitikėjimą teisine sistema“, – Delfi sakė D. Mazur, kuri pretendavo dirbti Kauno, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Biržų, Anykščių, Visagino, Ignalinos, Jonavos, Panevėžio, Jurbarko, Marijampolės, Šakių ir Kėdainių teismuose.
Tiesa, atsakyti į klausimą, kodėl ne vienerius metus siekė sugrįžti į teismų sistemą, policijos tyrėja iš karto nenorėjo – pažymėjo, kad „tikrai neturi kam aiškintis“.
„Kodėl jūs įžūliai užduodate klausimus, esu baigusi teisę, aš 30 metų dirbu teisinėje sistemoje, mano patirtis ir žinios tikrai yra... žinau tą darbą ir tam esu pasiruošusi“, – sakė ji.
Teisėjos mantiją užsivilkti norinti teisininkė neslėpė, kad buvo susitikusi su prezidentu G. Nausėda, tačiau atsisakė pasakyti, ką su juo kalbėjosi.
„Jeigu kandidatuoju į šį postą, reiškia noriu būti teisėja“, – kalbėjo D. Mazur, kuri praėjusiais metais dalyvavo atrankoje į Kaišiadorių prokurorės pareigas, tačiau net nebuvo išrinkta tinkama kandidate.
Ji neslėpė nuoskaudos, kad dar 2012 metų lapkritį, kai baigėsi 5 metų kadencija, prezidentė D. Grybauskaitė nusprendė nepratęsti jos įgaliojimų iki 65 metų.
„Ne man spręsti, kodėl pasibaigus mano 5 metų kadencijai nebuvau paskirta, nebuvo pažeidimo, nepaskyrė ir tai buvo nekvestionuojamas prezidento dekretas“, – sakė ji.
Dėl to, kad buvo atleista iš Kauno apylinkės teismo teisėjos pareigų D. Mazur į teismą buvo padavusi ne tik prezidentę D. Grybauskaitę, bet ir jos siūlymui pritarusią Teisėjų tarybą – ji siekė prisiteisti atlyginimą, kurį būtų gavusi, jeigu teisėja dirbtų iki pensinio amžiaus: D. Mazur paskaičiavo, kad per beveik 25 metus „į rankas“ būtų gavusi daugiau kaip 400 tūkstančių eurų.
Bylos prieš valstybės vadovę jai taip ir nepavyko laimėti – trijų instancijų teismai nusprendė, kad jos ieškinys yra nepagrįstas.
„Prezidentė niekada neskiria į teisėjo pareigas asmenų, dėl kurių darbinės veiklos, profesinės etikos kyla abejonių“, – tuomet buvo sakęs D. Grybauskaitės patarėjas Ernestas Rimšelis.
Sprendimą nepratęsti D. Mazur įgaliojimų šalies vadovė priėmė atsižvelgusi į atlikto neplaninio tikslinio teisėjos veiklos patikrinimo rezultatus – paaiškėjo, kad teisėja skiria švelnesnes, nei numato įstatymas, nuobaudas administracinių teisės pažeidimų bylose KET pažeidėjams: prie vairo girtiems užkluptiems bei greitį viršijusiems vairuotojams.
Tuometis Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis buvo nustatęs, kad teisėja posėdžių metu kartais kalba labai neformaliai ir esą net moralizuoja žmones. Pasak jo, tam tikrais atvejais teisėjos bendravimo su proceso dalyviais stilius ir kalba prasilenkė su vienu iš teisėjo pavyzdingumo principo turinį sudarančių aspektų – teisėjo pareiga teismo posėdžių metu būti oficialiu, elgtis ir kalbėti taip, kaip dera valstybės autoritetą reprezentuojančiam ir teisingumą jos vardu vykdančiam pareigūnui.
Perklausius garso įrašus nustatyta, kad vieno posėdžio metu teisėja buvo labai neoficiali. „Su atmintimi negerai?“; „Kaip į žygdarbius eiti, tai visi kartu“, – posėdžio dalyviams esą replikavo teisėja.
Kitos bylos metu teisėja susierzino, kai netikėtai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, o vienas proceso dalyvis pareiškė prašymą apklausti liudytoją.
„Jums reikia pamatyti liudytoją, kam jums jo reikia?“ – užfiksuoti teisėjos žodžiai.
Dar kito posėdžio metu teisėja net nesilaikė proceso tvarkos ir nevengė familiarių diskusijų su vienu suimtuoju.
„Už ką suimtas? Už žmogžudystę? Riebiai suimtas“, – D. Mazur teisme esą ne tik keldavo balsą, bet ir moralizavo nuteistąjį.
Taip pat nustatyta, kad skelbdama vieną nuosprendį nuteistajam pareiškė, jog prie bausmės jam prideda 6 mėnesius.
„Ar nebaisu taip griežtai? Kad tik užtektų“, – sakė ji. Kai nuteistasis atsakė į teisėjos klausimą, ši pareiškė: „Kaip išgydyti tą kvailumą?“.
Nagrinėdama vieną išžaginimo bylą teisėja taip pat familiariai bendravo su proceso dalyviais – apklausdama liudytojus klausinėjo, ar šiais laikais gimtadieniai su balionais nešvenčiami ir vartojo frazes „vakarėliai-naktinėliai“ ir pan.
„Niekada nebuvo priekaištų dėl mano kultūros, mano darbo rezultatai buvo netgi geresni nei kitų kolegų“, – su jai nepalankia išvada nesutiko D. Mazur.
Buvusi teisėja neabejojo, kad jos atleidimas buvo susijęs su nagrinėtomis administracinių teisės pažeidimų bylomis, kuriose ji Kelių eismo taisyklių pažeidėjams dažniau nei kiti kolegos pritaikydavo įstatyme numatytą išimtį – skirdavo švelnesnę nuobaudą.
„Aš taikiau šį įstatymą, supratau, kad teisėjams negali būti tokio nurodymo, o dabar manau, tai ir buvo pagrindas mane atleisti“, – teisme, kai buvo nagrinėjamas jos pareikštas ieškinys prezidentei, aiškino D. Mazur.
Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad teisėja nusprendė neatimti vairuotojo pažymėjimo iš vieno vairuotojo, kuriam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nors jis anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus. Teisės vairuoti buvo nepraradęs ir kitas vairuotojas, kuris jau buvo įkliuvęs girtas prie vairo.
D. Mazur buvo pasigailėjusi ir dviejų vairuotojų, kuriems nustatytas vidutinis girtumas – jiems toliau buvo leista kelti grėsmę eismo dalyvių ir pėsčiųjų saugumui.
Teisėjai buvo gaila ir greitį viršijančių vairuotojų.
Tiesa, šie pažeidėjai neilgai džiaugėsi D. Mazur suteikta malone – jos priimti nutarimai buvo apskųsti Kauno apygardos teismui, kuris juos pakeitė ir panaikino skirtas švelnias nuobaudas. Nustatyta, kad per pusantrų metų buvo pakeista 15 nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, dar 20 – panaikinta.
