Pradingo lizingo bendrovei priklausę automobiliai
Interneto ir įvairių protesto akcijų „žvaigžde“ vadinamas Kauno rajono gyventojas A. Kandrotas, jo paties teigimu šiuo metu turi „užsidirbęs“ net 9 baudžiamąsias bylas. Panašu, kad pirmąjį teistumą gali pelnyti ir jo žmona Inesa Kandrotienė, kurią pasivijo kelerių metų senumo istorija, kai šeima gyveno Ispanijoje ir Marbeljos mieste plėtojo verslą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba neseniai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame I. Kandrotienei pareikšti įtarimai aplaidžiu įmonės apskaitos tvarkymu ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymu.
Kauno apygardos prokuratūros atstovai patvirtino, jog šis ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas ir byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
33 metų moteris kaltinama tuo, kad vadovaudama uždarajai akcinei bendrovei „Enridž“ padarė nemažų nuostolių lizingo kompanijai – pradingo du jai priklausę ir bendrovės naudoti automobiliai: „Jaguar XJ” ir „BMW320i“. Taip pat A. Kandrotienė tyrėjams nepateikė įmonės finansinių dokumentų, kas traktuojama kaip aplaidus apskaitos tvarkymas.
Verslo modelis: nuomoti prabangius automobilius
Visa ši istorija prasidėjo dar 2016 metų pradžioje, kai įsigijus bendrovę „Enridž“ jos direktore tapo A. Kandroto žmona. Panašu, kad tai buvo šeimos verslo dalis, o pats A. Kandrotas, bylos duomenimis, atstovavo įmonę pagal generalinį įgaliojimą.
„Buvo sumanymas verstis ilgalaike automobilių nuoma tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje, kur tuo metu gyvenome. Išsimokėtinai įmonės vardu paėmėme automobilius, kuriuos paskui nuomavome“, – pasakojo A. Kandrotas.
Portalui „Delfi“ jis sakė manantis, kad ši byla – teisėsaugos bandymas daryti spaudimą ne tik jam asmeniškai, bet ir jo šeimai. Anot A. Kandroto, niekas neneigia fakto, jog nežinia kur dingo du lizingo bendrovei priklausę automobiliai, tačiau sako, kad jų ieškoti – policijos darbas, juolab į pareigūnus iš tiesų buvo kreiptasi, tačiau jie atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus. A. Kandrotas piktinosi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruojami visi jo žmonos ir advokato prašymai bei minėjo, kad juos reikės pakartotinai teikti bylai pasiekus teismą.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2017 metais pagal sutartį su bendrove „UniCredit Leasing“ išsimokėtinai buvo įsigyti šie automobiliai: „BMW320i 2012 m.“, „Lexus IS250“, „Jaguar XJ 2011 m.“, „Mercedes-Benz S500“, „Mercedes-Benz C300 2015 m.“, „Seat Ibiza 2013 m.“, „BMW X6 2012 m.“, „Mercedes-Benz S500 2007 m.“, „Mercedes-Benz CLS 2012 m.“.
Dalis šių automobilių buvo nuomojami Lietuvoje, dalis – Ispanijoje, kur I. Kandrotienės tėvas vadovavo automobilių remonto įmonei. Tyrimo metu nustatyta, kad šiame automobilių servise buvo aptarnaujamas ir bendrovės „Enridž“ automobilių parkas.
Tyrimo duomenimis, automobilių nuoma nebuvo tokia pelninga, kaip tikėtasi. Todėl priimtas sprendimas šią veiklą nutraukti – automobilius grąžinti lizingo bendrovei, taip pat siūlyta jų naudotojams savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartis.
Žalą lizingo bendrovė jau prisiteisė
Būtent čia ir kilo nesusipratimų, kurie po kelerių metų virto ikiteisminiu tyrimu, I. Kandrotienei iškelta baudžiamąja byla, kurią jau netrukus turėtų atversti teismas.
Esmė ta, kad bendrovei „Enridž“ iš 9 automobilių pavyko grąžinti tik 7. Du automobiliai – 2012 metų gamybos „BMW320i“ ir 2011 metų „Jaguar XJ“ nežinia kur dingo. Būtent jų „praganymu“ ir yra kaltinama I. Kandrotienė.
Tiesa, dėl šių automobilių pradingimo jau įvyko teisminis procesas. 2018 metais bendrovę „Enridž“ ir asmeniškai už lizingo sutartį laidavusią I. Kandrotienę padavė „Unicredit“.
Baudžiamosios bylos duomenimis, I. Kandrotienė tąkart su ieškiniu sutiko, prieštaravimų nepateikė, bei sutiko atlyginti žalą. Iš jos ir bendrovės „Enridž“ lizingo kompanija solidariai prisiteisė 28 tūkst. 453 eurų.
Fakto, jog automobiliai pradingo neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. Kandrotienė, tačiau savo kaltės nepripažino. Moteris nurodė, jog bendrovė „Enridž“, kurios direktore ji buvo, su lizingo kompanija iki galo neatsiskaitė, nes dviejų automobilių neperdavė jais naudojęsi asmenys.
A. Kandrotas piktinosi sprendimu iškelti bylą
Byloje liudininku apklaustas pats A. Kandrotas reiškė pretenzijas dėl inicijuoto ikiteisminio tyrimo, nes turtinis ginčas civiline tvarka jau išspręstas teisme.
„Manau, jog „Unicredit“ piktnaudžiauja savo teisėmis besikreipdami į teisėsaugos instituciją ir prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi minėtas ginčas jau yra išspręstas civilinio proceso tvarka, žalos dydis yra nustatytas bei patvirtintas Vilniaus apygardos teismo. Teismo sprendimo vykdymas yra perduotas išieškojimui. UAB „Enridž“ nuolatos bendrauja su išieškojimo bylą vedančiu antstoliu.
Noriu pabrėžti, jog UAB „Enridž“ ėmėsi visų teisinių priemonių minėtą turtą surasti bei grąžinti. Nei aš, nei mano žmona I. Kandrotienė nesislapsto, žmona gyvena ir oficialiai dirba Ispanijoje“, – apklausos metu 2020 metais, kai dar gyveno Ispanijoje nurodė A. Kandrotas.
Pati dingusių automobilių istorija, kurios detalės aprašytos byloje, iš tiesų paini. Pasirodo, jau anksčiau dėl jų buvo kreiptasi į policiją, o A. Kandrotas pareigūnams buvo nuvežęs vieną jų, „Jaguar XJ“ pradanginusį žmogų.
Šis žmogus, Ispanijoje gyvenęs Rusijos pilietis Davidas G., tyrimo duomenimis, dirbo A. Kandroto vairuotoju, taip pat vertėjaudamas padėjo tvarkyti įvairius verslo reikalus. Tai pat jis dirbo I. Kandrotienės tėvo automobilių servise, naudojosi „Jaguar XJ“, kuris buvo pažymėtas išskirtiniu valstybiniu numeriu JAG 111.
Pokalbis baigėsi policijos iškvietimu
Kaip dingo šis automobilis, nėra iki galo aišku. Byloje esame versijų, kad Davidas G., jį galėjo įkeisti, kad „Jaguar“ 2018 metų viduryje Ispanijoje pateko į eismo įvykį, buvo suremontuotas, o galiausiai kažkaip atsidūrė automobilių saugojimo aikštelėje.
Pats A. Kandrotas, šioje byloje turintis liudininko statusą teigė, kad automobilis buvo iš jo žmonos bendrovės tiesiog pavogtas.
Bylos duomenimis, A. Kandrotas dėl to net kreipėsi į policiją ir jiems atvedė įtariamąjį. Tai įvyko 2018 metų lapkričio mėnesį, kai „Jaguar“ pradanginęs Davidas G. su reikalais lankėsi Lietuvoje. Čia A. Kandrotas suorganizavo jo susitikimą su lizingo bendrovės atstovu, tačiau trijų vyrų pokalbis baigėsi policijos iškvietimu.
„Susirinkus visiems atstovams, buvo iškviesti policijos pareigūnai, pokalbio metu David G. atsisakė nurodyti kur yra automobilis tiek UAB „Enridž“ tiek SIA „Unicredit“ atstovams. Tačiau atvykęs policijos ekipažas tik nurodė, kad tai ne jų kompetencija ir pasiūlė kreiptis į 2-ąjį Vilniaus policijos komisariatą. UAB „Enridž” atstovas kartu su David G. nuvyko nurodytu adresu bei parašė pareiškimą dėl svetimo turto pasisavinimo. David G. buvo apklaustas, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas ir vėl buvo atsisakytas pradėti. Ko sekoje automobilis nėra surastas iki šiol“, – rašoma bylos medžiagoje.
Nuomininkas tikino automobilį gražinęs
Kito automobilio „BMW 320i“ dingimo aplinkybės taip pat gana keistos. Tyrimo metu nustatyta, kad jį iš I. Kandrotienės vadovautos įmonės „Enridž“ nuomojosi A. Kandroto pažįstamas Deimantas R.
Tyrėjams jis minėjo šiuo automobiliu naudojęsis apie pusmetį, o po to jį grąžinęs. Tačiau jokių tai patvirtinti galinčių dokumentų liudininkas nepateikė, o pats A. Kandrotas teigė, jog „BMW 320i“ buvo pavogtas, dėl to taip pat buvo kreiptasi į policiją.
I. Kandrotienė apklausų metu sakė, kad Deimantas R. nurodęs, esą automobilį kartu su įsipareigojimais perdavė kažkokiai pažįstamai moteriai.
„Ši moteris per feisbuką susisiekė su UAB “Enridž“ bei buvo sudaryta sutartis, kuri vėliau buvo pateikta rašant pareiškimą Šiaulių AVPK dėl automobilio dingimo. Po sutarties sudarymo su moterimi (neatsimena vardo ir pavardės) moteris už automobilį pinigų nemokėjo. Mes bandėme susisiekti, tačiau susisiekti nepavyko, į elektroninius laiškus neatsakė, ir taip susidarė įsiskolinimas lizingo bendrovei.
Tada lizingo bendrovės atstovas kreipėsi į mus, ir jam buvo perduota visa informacija. Tada SIA „Unicredit“ atstovas Aleksandras kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, pareigūnai susisiekė su UAB „Enridž“ dėl informacijos pateikimo apie asmenis, kuriems buvo išnuomotas automobilis. UAB „Enridž" pateikė aiškinamąjį raštą, pateikė daug dokumentų, įskaitant asmens dokumentų kopijas, nuomos sutartis ir t.t., tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ko sekoje pradingo paskutinė įmones galimybė surasti, atgauti, bei gražinti minėtą turtą“, – tyrėjams pasakojo I. Kandrotienė.
Kaltinamajame akte konstatuojama, kad vadovaudama bendrovei „Enridž“ I. Kandrotienė iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą jai patikėtą SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui priklausantį turtą, tuo padarydama 23 tūkst. 906 eurų dydžio turtinę žalą.
Dėl šio pareikšto kaltinimo I. Kandrotienė kalta neprisipažino, tačiau savo kaltės neneigė dėl kito jai pareikšto kaltinimo aplaidžiu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Ji neginčijo fakto, kad nesugebėjo pateikti įmonės apskaitos dokumentų, tikino juos palikusi Ispanijoje.
Įmonių grandinėje – ir A. Kandroto pavardė
Kas ta bendrovė „Enridž“, kuriai nuo 2016 metų vadovavo I. Kandrotienė? Juolab, kad byloje užfiksuota, kad jai atstovavęs A. Kandrotas minėjo, kad nei jis, jei jo žmona nėra šios įmonės akcininkai.
Ši bendrovė anksčiau turėjo kitus akcininkus bei vadovus ir valdė Kaune, M. Daukšos gatvėje drabužių parduotuvę.
Bylos medžiagoje nurodoma, kad 2016 metais įmonė buvo parduota, direktore tapo I. Kandrotienė. Liudininku apklaustas A. Kandrotas minėjo, kad jo žiniomis, UAB „Enridž" akcininkė yra UAB „Kifato Baltic".
Registrų centro duomeninis, Celofano pravarde žinomas veikėjas su šia bendrove taip pat susijęs. A. Kandroto pavardė šios bendrovės dokumentuose ima figūruoti dar 2015 metais. Užfiksuota, kad tuometis direktorius Nael R. pasirašo įgaliojimą, kuriuo suteikia A. Kandrotui teisę pateikti Registrų centrui reikiamus dokumentus dėl bendrovės direktoriaus pakeitimo.
Beje, Estijos pilietis Nael R. bendrovės direktoriumi tapo ne ko kito, o to paties A. Kandroto sprendimu.
2015 metų balandžio 29 dieną buvo pasirašytas vienintelio UAB „Kifato Baltic" akcininko – bendrovės „Incom“ sprendimas atleisti buvusį vadovą Anatolijų R. ir į jo pareigas paskirti Nael R. Vienintelį akcininką, UAB „Incom“ tuo metu atstovavo šios bendrovės direktorius A. Kandrotas.
Dokumente taip pat minima, kad jis tuo metu buvo UAB „Kifato Baltic“ visų akcijų savininkas, UAB „Incom“ direktorius.