Į DELFI skaitytojo klausimą dėl antspaudo naudojimo, tvirtinant su įmonės veikla susijusius dokumentus, atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė .
Ankstesnėse Civilinio kodekso (CK) redakcijose nebuvo numatyta įsipareigojimo privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims turėti antspaudą, tačiau buvo suteikta šalims teisė jį turėti ir naudoti: „Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes“ (CK 1. 73 straipsnio 3 dalis).
Paplitęs antspaudo vietos žymos (A.V.) naudojimas įvairių dokumentų formose bei praktika, kuomet iš privačių juridinių asmenų, nepaisant konkretaus dokumento turinio, yra reikalaujama sandorius tvirtinti antspaudu, įvedė įmonių santykiuose teisinį neapibrėžtumą.
Siekiant įvesti aiškumą dokumentų tvirtinimo srityje, Ūkio ministerija inicijavo CK pakeitimus, dėl ko liepos 13 d. CK 2.44 straipsnis buvo papildytas nuostata, kuria teigiama, jog dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose.
Šį įstatymo pakeitimą paskatino ne tik apibrėžtumo stoka antspaudų naudojimo srityje, bet ir užsienio šalių praktika. JAV, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje jau seniai įmonės nenaudoja antspaudų.
Pataisos įvedimą paskatino ir reikalavimų naudoti antspaudus privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nepagrįstumas. Anot įstatymo pataisų iniciatorių, antspaudo naudojimas savo esme atitinka ir dubliuoja asmens parašo funkciją, vis tiek išlieka antspaudo suklastojimo tikimybė.
Panaikinus reikalavimus privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims naudoti antspaudus, tikimasi, jog bus sumažinama biurokratijos našta, skatinami privatiniai teisiniai santykiai, gerinami Pasaulio Banko rengiamos ataskaitos „Doing Business“ rodikliai ir verslo aplinka.
Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė nurodo, jog įstatymai pareigos turėti antspaudą privatiems juridiniams asmenims nenumato. Tačiau, antspaudai vis dar privalomi institucijoms, kurios vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas, pavyzdžiui, ministerijoms, teismams it kt. Taip pat privalomas antspaudų naudojimas išliko ir notarų bei antstolių veikloje, nes jie yra valstybės įgalioti asmenys, veikiantys valstybės vardu.
Teisininkė taip pat atkreipia skaitytojo dėmesį į tai, jog jei dokumente vis dėlto yra antspaudo vietos žyma (A.V.), tai pareigą naudoti antspaudą juridinis asmuo turės tik tada, jei dėl jo naudojimo buvo susitarta (pavyzdžiui steigimo dokumentuose). Kitu atveju, antspaudo vietos žyma pasako tik apie juridinio asmens teisę nurodytoje vietoje uždėti antspaudą. Tačiau, siekiant išvengti dokumentų galiojimo klausimų, rekomenduotina, gavus tokį dokumentą, aiškiai nurodyti, kad įmonė neturi antspaudo arba, pavyzdžiui, sutartis pasirašyta, nenaudojant antspaudo, vadovaujantis CK 2.44 straipsnio 5 dalimi.
Pažymėtina ir tai, jog jei įmonė nebenori savo veikloje naudoti antspaudo, reikėtų, pirmiausia, iš įstatų ar kitų steigimo dokumentų išbraukti reikalavimą naudoti antspaudą įmonės veikloje, jei toks buvo ir sunaikinti antspaudą. Antspaudų sunaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 5-V-684 patvirtintas „Antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos aprašas“, kuriame nurodyta, jog juridinių asmenų antspaudus sunaikina juridinio asmens vadovo įsakymu sudaryta komisija. Fiziniai asmenys nereikalingus antspaudus sunaikina patys. Apie sunaikintus antspaudus surašomas antspaudų sunaikinimo aktas, kuris saugomas 5 metus.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.