Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisės įmonės „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.
Santuokos nutraukimas be turto padalijimo negalimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) trečiosios knygos IV skyriuje numatomi imperatyvūs santuokos nutraukimo pagrindai, t.y. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK IV skyriaus II skirsnis), vieno sutuoktinio prašymu (CK IV skyriaus III skirsnis) ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės (CK IV skyriaus IV skirsnis), ir sąlygos, siekiant santuoką nutraukti kiekvienu iš nurodytų pagrindų.
Visais santuokos nutraukimo pagrindų atvejais teikiamuose procesiniuose dokumentuose dėl santuokos nutraukimo privaloma aptarti sutuoktinių turtines teises ir pareigas bei jų vykdymą po santuokos nutraukimo, nepriklausomai nuo to, ar sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, ar ne.
Jeigu santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui paduodamas bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką, kuriame nurodomos priežastys dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, kartu su prašymu pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.52 straipsnis).
Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Jeigu santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu, pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui paduodamas prašymas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, kuriame turi būti nurodyti CK 3.56 straipsnyje numatyti turinio reikalavimai. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3. 59 straipsnis).
Santuoka dėl vieno sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka (CK 3.62 straipsnis). Teismui paduodamame ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti aptarti ir duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnis).
Pagal CK 3.64 straipsnį, teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys, t.y. sutuoktiniams taikiai sutarus išspręsti nurodytus klausimus ir kitas santuokos nutraukimo pasekmes, teismui pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje privaloma aptarti sutuoktinių turtines teises ir pareigas, tarp jų ir sutuoktinių turto, kuris, remiantis CK 3. 88 straipsniu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimą.
Sutuoktiniams nesutikus taikiai išspręsti CK 3. 64 straipsnyje nurodytus klausimus ir santuokos nutraukimo pasekmes, juos, atsižvelgdamas į šalių pozicijas bei pateiktus argumentus ir įrodymus, išsprendžia teismas.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.