Po tokiu vadovo įsakymu nepasirašiau, jokių papildomų atlyginimo pakeitimų už tai nebuvo numatyta ir pareigybinės instrukcijos bei darbo sutartis nesikeitė.
Į klausimą dėl įmonės darbuotojų funkcijų perskirstymo atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė.
Darbo kodekso (DK) 86 straipsnyje yra nustatyta, jog teisės į darbą įgyvendinimas atsiranda asmenims sudarius darbo sutartį su darbdaviu. Darbo sutartimi yra nustatomi darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai, numatomos papildomos sąlygos (darbo sutarties forma: terminuota, neterminuota; įsipareigojimai, bandomasis laikotarpis, darbo užmokestis, darbo laikas ir kitos sąlygos). Darbo sutartis gali būti pratęsiama arba keičiamos darbo sutarties sąlygos abipusiu sutarimu.
Pagal DK 232 straipsnį yra nustatyta, jog tam tikrose profesijose ar tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.
Kontoros D LEGALS teisininkė pažymi, jog darbo sutartis ir pareigybių aprašas yra svarbūs dėl darbo kompetencijos nustatymo darbuotojui, t.y., kokiose ribose darbuotojas atliks su darbu susijusius veiksmus.
Aukščiau pateiktoje situacijoje yra minima, jog papildoma kompetencija ir atsakomybė buvo suteikta darbdavio įsakymu, nepakeitus pareigybės aprašymo ir darbo sutarties. Darbdavio įsakymas priimamas administruojant įmonės, įstaigos, organizacijos darbą ir yra darbdavio sprendimų forma. Priimtas įsakymas nustatyta tvarka nukreipiamas vykdyti, perduodant jį atitinkamas funkcijas atliekantiems darbuotojams. Toks įsakyme esančios informacijos perdavimas nėra savitikslis jos paskleidimas, bet būtinas veiksmas, siekiant, kad darbdavio sprendimas būtų įvykdytas, užtikrinant sklandų įstaigos darbą. Paminėtina, jog vadovaujantis bendra taisykle, darbdavio įsakymus privaloma vykdyti ir tokio įsakymo pasirašymas ne visada yra būtinas. Tai priklauso nuo įmonėje nustatytos vidaus dokumentų paskelbimo tvarkos. Pavyzdžiui, darbdavio įsakymai gali būti ne tik perduodami pavieniams kompetentingiems darbuotojams, bet ir paskelbiami platesniam darbuotojų ratui: pakabinami skelbimų lentoje, viešai perskaitomi, perduodami susipažinti ir kt.
Taip pat kiekvienoje konkrečioje situacijoje svarbu išsiaiškinti, koks yra priskirto įpareigojimo pobūdis - laikinas arba nuolatinis, tokios pareigos įgyvendinimo galimybes, atsakomybės dydį ir kt. Jei, pavyzdžiui, naujos pareigos priskirtos laikinam terminui ir darbdavys jas priskiria pagrįstai, tai darbuotojui jos greičiausiai taps privalomos. Kitu atveju, kai priskiriama pastoviai eiti papildomas pareigas, reikėtų jau kreiptis į darbdavį ir bandyti susitarti dėl darbo sutarties keitimo ar papildymo, aptarti atsakomybės klausimą, įgyvendinimo galimybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net jei darbdavio įsakymas yra privalomojo pobūdžio, juo negalima varžyti ar neigiamai veikti darbuotojo padėties. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai privalo būti aptarta darbo sutartyje. Ši nuostata aiškiai nusako, jog esant darbo kompetencijos pakitimui, privalu tokį pakitimą nustatyti ir sulygti darbo sutartimi bei nustatyti pareigybių apraše, t.y., pakeisti esamą ar sudaryti naują darbo sutartį bei pareigybių aprašą, kurie atitiktų suteiktą naują darbo kompetenciją. Minėtoje situacijoje, matome, jog darbuotojas abejoja dėl papildomų funkcijų tinkamo įgyvendinimo, motyvuodamas lėšų trūkumu. Jei jo abejonės pagrįstos, jis galėtų rašyti atsakymą į darbdavio įsakymą, atsisakydamas papildomos pareigybės ir nurodydamas to priežastis.
Kontoros D LEGALS teisininkė pabrėžia, jog darbuotojui nesutikus pakeisti darbo sutarties sąlygas, darbdavys turi galimybę nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio pagrindu, t.y., dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
Įvertinusi aptariamą situaciją, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė skaitytojui pataria, pirmiausia, bandyti aptarti įsakymu nurodytas funkcijas su darbdaviu, įvertinti darbo sutarties ir pareigybių aprašymo pakeitimo galimybę, įtraukiant papildomai suteiktas darbo funkcijas (pastatų priežiūra, priešgaisrinė apsauga bendrovėje), t.y., tiksliai apibrėžiant pasikeitusias darbo sąlygas, nustatant atsakomybės ribas atlikus pažeidimą ir kt. Antra, už priimtus naujus įsipareigojimus susiderėti atitinkamai papildomą atlyginimą, kuris būtų adekvatus naujiems įsipareigojimams. Trečia, teisininkė primena, jog jei kyla individualus darbo ginčas, kuomet darbdavys ir darbuotojas nesutaria dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu yra galimybė pareikšti ieškinį apylinkės teisme.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.