Prieš kelias dienas grįžęs banke pasiėmiau prisijungimo prie sąskaitos kodus. Prisijungus prie sąskaitos paaiškėjo, kad mano sąskaitą yra areštavęs antstolis.
Noriu sužinoti, ar privalėjo kreditorius prieš kreipiantis į antstolius pirmiausiai susisiekti su manimi, pranešti apie skolą bei pasiūlyti skolą taikiai padengti? Ar gali teismai nagrinėti bylas neinformuodami atsakovo, o tik atsiųsdami teismo nutartį po kurio laiko? Ar viskas šiuo atveju buvo atlikta teisėtai, kokias teises ir kokias pareigas turi kreditoriai ir antstoliai, kokie turėtų būti tolimesni mano veiksmai?
Į DELFI skaitytojo klausimą dėl turto arešto taikymo tvarkos bei skolininko ir kreditoriaus teisių arešto vykdymo metu atsako kontoros D LEGALS teisininkė Adelė Jaškūnaitė.
Dėl turto arešto taikymo
Pirmiausia, svarbu aptarti turto arešto sąvoką bei jo taikymo tvarką. Teismų praktikoje turto areštu paprastai yra laikomas skolininko, fizinio ar juridinio asmens, teisės į nekilnojamo ar kilnojamo turto, priverstinis piniginių lėšų valdymo, disponavimo ar naudojimo laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti teismas, kai kreditorius kreipiasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek prieš ieškinio teikimą, tiek teikiant ieškinį. Taip pat turto areštą gali skirti prokuroras nutarimu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu arba siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, valstybinė mokesčių inspekcija, kai mokesčių mokėtojas yra nesumokėjęs mokesčio ir yra pavojus, jog jis slėps, parduos turtą ir taip gali tapti neįmanoma išieškoti mokestį, ar kitos įstatymuose numatytos institucijos. Esant teismo nutarimui turto suvaržymus atitinkamam savininko turtui vykdo antstolis.
Skaitytojas aiškiai nenurodė, kuri institucija priėmė sprendimą dėl turto arešto, tačiau tarp fizinių asmenų susiklostantys teisiniai ginčai dažnai sprendžiami kreipiantis į teismą, todėl tikėtina, jog antstolis, areštuodamas skaitytojo pinigines lėšas, vykdė teismo nutarimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą. Šis teisių apribojimas gali būti taikomas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t.y., net ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Tokiu atveju, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti turto areštą, skolininkas informuojamas apie sprendimo priėmimą.
Dėl skolininko neinformavimo atvejų
Žinotina, kad vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti, jei:
1) Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. teismo šaukimai siunčiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos arba kitu adresato nurodytu adresu. Susidarius tokiai situacijai, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir šaukimo nepavyksta įteikti, tada šaukimas į teismą įteikiamas viešo paskelbimo būdu, t.y., pranešimą apie teismo šaukimą patalpinant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“. Viešas paskelbimas laikomas teismo šaukimo įteikimu ir byla nagrinėjama net ir atsakovui nedalyvaujant;
2) CPK 144 str. 3 d. numato, jog turto suvaržymai gali būti paskiriami dar prieš ieškinio pareiškimą. Tokie atvejai reti, taikomi išimtinai, kai atsakovo informavimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, atsakovas padovanoja arba kitaip perleidžia turtą tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismas numato konkretų terminą ieškiniui pateikti.
3) Galima situacija, kad registruotu paštu siųsta informacija apie įsiskolinimus ar taikomą turto areštą, vėliau skelbta ir internete, tačiau jūs jos nematėte. Tokie atvejai prilyginami tinkamu informavimu, jeigu laikomasi procedūrų bei tvarkos.
Skaitytojui, siekiant sužinoti visas situacijos aplinkybes dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, reikėtų kreiptis į areštą įvykdžiusį atsakingą asmenį dėl arešto dokumento gavimo ir į teismą dėl informacijos apie bylos eigą bei joje esančių dokumentų.
Tokiu atveju, kai asmuo nežino konkrečios institucijos, kurios sprendimu buvo pritaikytas turto areštas, dėl institucijos išsiaiškinimo galima kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą, kurioje yra kaupiami įvairių registrų duomenys, kartu ir duomenys apie turto areštą. Pabrėžtina, jog fiziniai asmenys vieną kartą per kalendorinius metus gali nemokamai susižinoti apie savo asmens duomenis tvarkomus Centrinėje hipotekoje, tarp jų ir informaciją apie jų turtui taikomą areštą. Išsiaiškinus arešto priežastį bei instituciją, kurios sprendimu turtas areštuotas, minėtą sprendimą galima skųsti bei ginčyti turto areštavimo pagrindą priklausomai nuo institucijos, pagal jos nustatytą tvarką, t.y., per atitinkamą terminą pateikti argumentuotą skundą.
Skundžiant sprendimą turi būti nepraleistas apskundimo terminas, kuris priklauso nuo jį priėmusios institucijos, pavyzdžiui turto areštą paskyrus teismo nutartimi, ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarimo priėmimo. Tokiu atveju, jei terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas, tačiau tik tada, jei asmuo įrodo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Skolininko teisių apsaugos priemonės
Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, jog sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų. Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:
1) Arešto taikymo mastas – pagal CPK 145 str. 2 d. areštuojamo turto suma negali būti didesnė už ieškinio sumą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju turto areštą, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo principu. Šis principas yra svarbus įgyvendinant atsakovo interesų gynimą, kai atsakovo turtas areštuojamas tik tokiu mastu, kiek yra reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą bei ieškinio reikalavimą;
2) Subjekto, kuriam taikomas areštas, įvertinimas – Lietuvos teismų praktikoje yra numatyta, jog teismas taikydamas areštą, atsižvelgia į tai, kokiam subjektui taikomas turto areštas, t.y. ar fiziniam, ar juridiniam asmeniui suvaržoma nuosavybės teisė. Teismų praktikoje yra susiformavęs principas, jog taikant areštą juridiniam asmeniui, pirmiausia, areštuojamas kilnojamas, nekilnojamas turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos (2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Tokiu principu vadovaujamasi, kada piniginių lėšų areštas apsunkintų vykdomą juridinio asmens veiklą (įmonė negalėtų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir pan.), apribotų galimybę laisvai konkuruoti su kitomis įmonėmis;
3) Arešto taikymo sąlygų keitimas – vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., tiek teismo iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita. Tokiu būdu siekiama taikomų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo, t.y. jei būsimo teismo sprendimo įvykdymas užtikrinamas nepakankamai arba pernelyg suvaržomi šalies, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, interesai, jos keičiamos kitomis, didinamas arba mažinamas jų mastas. Pavyzdžiui, turto areštas gali būti pakeičiamas draudimu perleisti turtą, dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar kita laikinąja apsaugos priemone, numatyta CPK 145 str. 1 d. 1-13 p.;
4) Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas – vadovaujantis CPK 146 str., šalis, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali prašyti teismo užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju ieškovas turi sumokėti atitinkamą sumą arba pateikti banko garantiją, kuri užtikrintų galimus atsakovo nuostolius. Jei ieškovas neatlieka šių veiksmų per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nutraukia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu. Ši CPK numatyta atsakovo teisė neleidžia kreditoriui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai apsunkinti skolininko padėtį.
Iš skaitytojo pateikto klausimo nėra aiškios aplinkybės, dėl kurių turto areštas buvo pritaikytas ir kokių veiksmų derėtų imtis. Pageidaujant, kad kontora D LEGALS sudarytų konkretų veiksmų planą efektyviam ir greitam problemos sprendimui, prašome el. paštu info@dlegals.eu pateikti daugiau aplinkybių, susijusių su taikytu turto areštu.
Lietuvos įstatymuose, teismų praktikoje laikomasi šalių lygybės principo, todėl siekiant apginti kreditoriaus interesus, visuomet atsižvelgiama ir į skolininko padėtį bei teisėtus interesus. Savaime suprantama, kad į sunkią padėtį patenka ir skolininkas, kuris negali atsiskaityti su kreditoriumi dažniausiai dėl prastos finansinės padėties, o areštavus jo turimą turtą ar lėšas, įsipareigojimų įvykdymas dar labiau apsunkėja.
Teisininkės nuomone, didžiausius nuostolius turto arešto atveju patiria ne fiziniai asmenys, o verslo subjektai. Įmonės vystydamos įvairią veiklą sudaro sandorius, įsipareigoja kitiems verslo subjektams taip rizikuodamos nukentėti dėl kito subjekto sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir kartu prisiimdamos atsakomybę įvykdyti savo įsipareigojimus, o neįvykdymo atveju – atlyginti nuostolius. Turint didesnius įsipareigojimus kreditoriams ir areštavus turtą susiduriama ne tik su atsiskaitymo su kreditoriais problema, bet ir tolimesnės veiklos vystymu, atsiskaitymu su darbuotojais.
Pažymėtina, jog teismo nutartimi areštavus juridinio asmens turtą, neareštuojamos lėšos skirtos atsiskaitymams su darbuotojais, taip saugant darbuotojų interesus dėl darbo užmokesčio apmokėjimo. Taigi, kilus ginčui ir kreditoriui prašant taikyti turto areštą, visuomet vadovaujamasi šalių lygiateisiškumo principu ir ginant kreditoriaus teises, kartu atsižvelgiama ir į skolininko interesus.
Apibendrinant visą aukščiau pateiktą informaciją, skaitytojui siekiant panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje rekomenduotina pirmiausia kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį. Išsiaiškinus turto arešto priežastį galima imtis aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo panaikinimo ar jo buvimo fakto ginčijimo. Be jau minėtų teisių skųsti arešto taikymo sąlygas, egzistuoja ir pozityvus kelias, kad panaikinti turto areštą – derybos su kreditoriumi, dalinis ar visas skolos padengimas, kitų prievolės užtikrinimo priemonių parinkimas, nuimant pritaikytą turto areštą. Panaikinus turto arešto pagrindą asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu. Skaitytojo atveju, siekiant išsiaiškinti tikslią turto arešto priežastį bei nustatyti ar antstolio ir kreditoriaus veiksmai buvo teisėti, reikėtų individualiai išanalizuoti situaciją, įvertinti žinomas aplinkybes bei gautus dokumentus.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.