Klausk teisininko: draugui sumokėjau už pagalbą – ar tai nelegalus darbas?

Paprašiau draugo pagalbos atlikti tam tikrą darbą. Atsidėkodamas už tai jam atsilyginau pinigais, nors jis jų ir nenorėjo priimti. Noriu paklausti – ar tai gali būti vertinama kaip nelegalus darbas?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ seniūnas advokatas Arūnas Žlioba.

Atsakant į šį klausimą yra svarbu išsiaiškinti nelegalaus darbo sąvoką, tai pat – atskirti darbo teisinius santykius nuo panašių į juos civilinių teisinių santykių.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodekso) 98 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka. Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 eurų; pakartotinis nelegalus darbas – baudą nuo 5 000 iki 6 000 eurų. Taigi baudos ne tik pakankamai, bet, mano nuomone, ir per daug didelės.

Svarbu suprasti, kad žmonės laisva valia gali susitarti dėl tam tikrų darbų (paslaugų) atlikimo ir atlyginimo už juos, tam tikros pagalbos suteikimo ir atlyginimo už ją, sudarydami įvairias sutartis ar įvairiai susitardami žodžiu.

Šiuo atveju santykiai, susiklostę tarp Jūsų ir draugo yra civiliniai teisiniai santykiai ir nepatenka į darbo teisės reguliavimo sritį. Taip yra, visų pirma, todėl, kad tarp Jūsų ir draugo nėra sudaryta darbo sutartis ir nėra tęstinumo, būdingo darbo teisiniams santykiams (atlyginta buvo už vienkartinę pagalbą atlikti tam tikrą darbą). Tokią išvadą galima daryti, remiantis DK 93 straipsniu, kuris nurodo, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti jam sutartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Taigi atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį darbo teisinių santykių reglamentavimą, tarp Jūsų ir draugo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie nepatenka į darbo teisinių santykių reguliavimo sritį ir negali būti traktuojami kaip nelegalus darbas ar nelegalus atlygis už suteiktą pagalbą atliekant darbą, šiems santykiams turi būti taikomos civilinės teisės normos. Tačiau ši konsultacija teisinga tik Jūsų nurodytų faktinių aplinkybių atveju. Aiškinantis aplinkybes teisminių procesų metu kartais paaiškėja, kad buvo visai ne taip.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.