Kol vyksta visas pokalbis su vairuotoju, tu gali privažiuoti kita stotelę ir joje laukia keleivių kontrolė. Kas tuomet būtų kaltas? Manau, jeigu jau pardavinėja bilietus ir dirba su pinigais, privalo turėti grąžos. Ar tokia atsakomybė jų neliečia?
Į DELFI skaitytojo klausimą dėl atsiskaitymo tvarkos, važiuojant viešuoju transportu atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė.
Civiliniame kodekse (CK) numatyta, jog juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vežimo paslaugas, pripažįstamas teikiančiu viešojo transporto paslaugas, jeigu jis pagal įstatymą arba leidimą (licenciją) privalo vežti krovinius ar keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku. Vežimo viešuoju transportu sutartis yra laikoma viešąja sutartimi, kurios pagrindu viešojo transporto įmonės privalo teikti vežimo paslaugas bet kuriam asmeniui, išskyrus įstatymo numatytais atvejais, kai jos turi teisę atsisakyti sudaryti vežimo sutartis. CK taip pat numatyta, jog keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai privalo laikytis viešojo transporto įmonių veiklą reglamentuojančių taisyklių.
Pažymėtina, jog viešojo transporto keleivių kontrolė yra vykdoma savivaldybių tarybų patvirtintų keleivių ir bagažo vežimo viešuoju transportu taisyklių nustatyta tvarka, taikoma konkrečioje savivaldybės teritorijoje. Taisyklės paprastai (pvz. Vilniaus miesto) aiškiai numato pareigą keleiviui įsigyti bilietą ir tai padaryti jis turi teisę, pirkdamas bilietą iš vairuotojo viešojo transporto priemonėje. Tokiais atvejais vairuotojas atlieka ne tik vežėjo atstovo – vairuotojo funkciją, bet ir bilietų pardavėjo funkciją. Todėl manytina, jog kartu vykdant pardavėjo funkcijas jis turėtų pasirūpinti ir grąža, t.y. turėti smulkių pinigų.
Kita vertus, teisės aktuose nesant aiškiai įtvirtintos atitinkamos vairuotojo pareigos, analizuojama situacija galėtų būti vertinama nevienareikšmiai. Visuomet gali kilti klausimas kam tenka pareiga pasirūpinti smulkiais pinigais bilieto viešojo transporto priemonėje įsigijimui.
Praktikoje tokie ginčai kol kas dažniausiai sprendžiami keleivių kontrolės naudai, nes, anot SĮ „Susisiekimo paslaugų“ direktoriaus Ginto Bliuvo, galimybės nustatyti, kada keleivis įlipo į viešojo transporto priemonę, nėra.
Tačiau D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė mano, jog tokiose situacijose kaip ši reikėtų nepamiršti teisės principų ir atsakyti į esminius klausimus: kam tenka pareiga turėti bilietą, koks yra vairuotojo vaidmuo ir pan.
Kaip minėta, viena iš vairuotojo pareigų yra parduoti bilietą, tačiau yra galimos situacijos, kai pas vairuotoją pasibaigia bilietai arba smulkūs pinigai. Tai, kad vairuotojas neturėjo bilieto arba negalėjo parduoti bilieto, nes neturėjo grąžos, matomai, nesuteikia keleiviui teisės važiuoti iki galutinės stotelės. Šiuo atveju, tikriausiai būtų teisinga važiuojančiajam išlipti sekančioje stotelėje ir pasirūpinti bilieto įsigijimu.
Taigi, spraga teisiniame reguliavime leidžia vadovautis teisės principais, o vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, keleivis neturėtų būti baudžiamas už važiavimą be bilieto, jeigu jis, įlipęs į viešojo transporto priemonę, iš karto kreipėsi į vairuotoją dėl bilieto įsigijimo ir paaiškėjo, kad šis neturi grąžos. Tokiu atveju keleiviui, siekiant išvengti atsakomybės už važiavimą be bilieto, tektų pareiga įrodyti šias aplinkybes.
Keleivis taip pat turėtų elgtis sąžiningai ir sužinojęs, kad vairuotojas neturi grąžos - pasirūpinti bilieto įsigijimu išlipus sekančioje stotelėje. Priešingu atveju keleivis galėtų piktnaudžiauti teise, pavyzdžiui, nuolat ryte važiuoti be bilieto, turėdamas tik 500 litų kupiūrą tikintis, kad vairuotojas neturės grąžos, o keleivis galės pasiekti kelionės tikslą apskritai neįsigydamas kelionės bilieto, t.y. nesudaręs vežimo sutarties. Keleivių vežėjas tokią problemą galėtų spręsti keleivių vežimo taisyklėse (pakabintose gerai matomose vietose) numatydamas pareigą keleiviams turėti smulkesnių kupiūrų (pvz., po 10, 20, 50 Lt ar pan.).
Apibendrinant visą aukščiau pateiktą informaciją, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pažymi, jog kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai, tačiau keleiviai, nepiktnaudžiaudami galimybe važiuoti be bilieto, o dėl objektyvių pagrįstų priežasčių negalintys įsigyti bilieto transporto priemonėje, neturėtų būti baudžiami už važiavimą be bilieto.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.