Atsižvelgiant į DELFI skaitytojų klausimus apie paveldėjimą, kontoros D LEGALS teisininkė Greta Obadauskaitė, trumpai apžvelgia palikimo priėmimo procedūrą pagal testamentą bei paveldėjimo aspektus tuomet, kai nėra testamento.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus turto palikėjo įpėdiniai gali paveldėti turtą esant dviem pagrindams, t. y. pagal testamentą arba pagal įstatymą.
Pirmuoju atveju, kai miręs asmuo yra sudaręs testamentą, pretendentai į palikimą pagal testamentą privalo kreiptis į notarą ir informuoti pastarąjį apie norą priimti palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju įpėdiniai privalo kreiptis į konkrečios teritorijos (pagal palikimo vietą) notarą ir jam pateikti mirusio asmens mirties liudijimą.
Po kreipimosi į notarą, yra paskelbiama data, kada bus skaitomas testamentas, ir tuo pačiu turėtų būti sukviečiami visi galimi paveldėtojai. Tokiais atvejais palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, t. y. nuo asmens mirties dienos.
Jei po giminaičio mirties asmenys neturi informacijos apie testamento sudarymą, galimi turto paveldėtojai turėtų kreiptis į palikimo buvimo vietos notarą. Notarui pateikus besikreipiančių asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus ir giminaičio mirties liudijimą, notaras turėtų besikreipiantiems asmenims pateikti visą informaciją, susijusią su mirusio asmens palikimu.
Tokiais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Todėl šiuo atveju tampa svarbi įpėdinių paveldėjimo eilė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas įpėdiniai yra skirstomi į: (i) palikėjo vaikus (pirmos eilės įpėdiniai), (ii) palikėjo tėvus, vaikaičius (antros eilės įpėdiniai); (iii) palikėjo senelius tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičius (trečios eilės įpėdiniai), (iv) palikėjo brolius ir seseris, prosenelius (ketvirtos eilės įpėdiniai) ir t.t.
Atkreiptinas dėmesys, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Taip pat tuo atveju, kai iš jų paveldėjimo teisė yra atimta. Tuo tarpu trečios, ketvirto ir kitų eilių įpėdiniai gali paveldėti turtą, jei turto nepaveldi pirmesnės eilės įpėdiniai.
Pažymėtina, kad mirusio palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą gali paveldėti tik su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jei tokių yra. Tokiais atvejais sutuoktiniui tenka viena ketvirtoji palikimo (jei įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio).
Mirus turto palikėjui bet kokiu atveju patartina kreiptis į notarą tam, kad palikimas būtų tinkamai priimtas ir teisiškai įforminta įpėdinio nuosavybės teisė į jam paliktą turtą.
Nepaisant to, kad dažnai artimojo netekties ištikti žmonės praleidžia trijų mėnesių terminą priimti palikimą, ypač kai yra išvykę į užsienį, tokiais atvejais galima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti arba, jei palikimas buvo imtas faktiškai valdyti, kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog per įstatymo nustatytą terminą paveldimas turtas buvo pradėtas faktiškai valdyti ir tokiu būdu palikimas priimtas.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.