Klausk teisininko: nuo kokio amžiaus vaikas gali išsakyti savo nuomonę?

Šiuo metu vyksta mano ir sutuoktinio skyrybų procesas. Vyras akivaizdžiai nuteikinėja vaiką prieš mane, nes nori, kad vaikas liktų gyventi su juo. Dėl to labai nerimauju ir noriu sužinoti, ar teismas, apklausdamas vaiką, sugebės įvertinti šias aplinkybes. Nuo kelių metų vaikas gali išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Vilniaus apygardos teismo psichologė Kotryna Stupnianek.

Skyrybų procesas paveikia visą šeimą. Tėvo ir motinos santykiai pašlyja, gyvenama
nuolatinėje įtampoje, o labiausiai nuo to kenčia vaikai, kurie – šio proceso įkaitai. Konfliktui pasiekus aukščiausią tašką, vaikai gali tapti įrankiu šantažuoti ir manipuliuoti partneriu.

Vienas iš manipuliacijos būdų yra poveikis vaiko nuomonei, bandymas nukreipti prieš vieną iš tėvų. Tokiais atvejais matyti, kad vaikai ypatingai neigiamai atsiliepia apie kitą iš tėvų. Tačiau kartais šis poveikis gali būti ir nesąmoningas. Skyrybų procesas tėvams sukelia stiprias emocijas, tėvai vienas ant kito pyksta, tampa svarbi kiekviena detalė, prisimenama kiekviena nuodėmė. Natūralu, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų šios emocijos perimamos, ir tai atsispindi teisminiame procese, nes vaikas išreiškia stiprų pasipiktinimą kito iš tėvų elgesio atžvilgiu.

Kylant įtarimui, kad galimai daroma įtaka vaiko nuomonei, teismas skiria kompleksinę psichiatrinę psichologinę ekspertizę. Šios ekspertizės metu specialistai, remdamiesi patikimais metodais, stengiasi išsiaiškinti, kokie yra vaiko interesai ir ar jo nuomonė nėra paveikta vieno iš tėvų.

Vaikas savo nuomonę gali reikšti nuo tada, kai pradeda kalbėti ir gali pasakyti, su kuriuo žaislu nori žaisti, kurį patiekalą nori valgyti ir pan. Pradėdami lankyti mokyklą, jie ima mokytis savo nuomonę ir mintis pagrįsti logiškai bei argumentuotai. Šiuo laikotarpiu vaikas pradeda suprasti priežasties – pasekmės ryšius, praeities, dabarties ir ateities sąvokas. Tik išsivysčius šiems gebėjimams, vaikas gali argumentuoti savo nuomonę. Kada tai bus, priklauso nuo konkretaus vaiko.

Svarbu žinoti, kad jei vaikas savo nuomonę grindžia momentiniais dalykais, dažnai tie dalykai neatitinka jo interesų ilgalaikėje perspektyvoje, todėl, remiantis tokia nuomone, teismas sprendimo daryti negali. Pavyzdžiui, vaikui tėtis nupirko norimą žaidimą, todėl tą dieną jis jį labai myli, o su mama būti nenori, nes ji neperka tokių žaidimų. Kita vertus, motina gali užtikrinti visus kitus jo sveikam vystymuisi reikalingus poreikius: mokymąsi mokykloje, užklasinę veiklą, buvimą šalia, kai jam sunku ir t. t. Tėtis gali pirkti vaikui visko, ko jis nori, tačiau nesuteikti jam daug svarbesnio dalyko – artumo, prieraišumo, kuris yra būtinas sveikam vystymuisi.

Neretai teismas, išklausydamas vaiko nuomonę, kviečiasi į pagalbą psichologą, kuris padeda apklausti vaiką, sudaro jam tinkamas sąlygas teisme, nuramina. Per tokį posėdį teismo salėje su vaiku būna tik teisėjas ir psichologas, pokalbis yra įrašomas. Tėvai šioje proceso dalyje nedalyvauja, todėl vaikui tenka kiek mažesnis emocinis krūvis, sumažėja tikimybė, kad apklausos metu vaikus bus daromas poveikis.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.