Iki šiol tebesitęsiantis tyrimas, kuriame tarp įtariamųjų – įtakingi prokurorai bei pareigūnai, pradėtas 2020 m. gegužę.
„Ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta. Šiuo metu yra 11 įtariamųjų asmenų, – paklausus, kaip vyksta tyrimas, atsakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė. – Procesinis sprendimas šiame ikiteisminiame tyrime bus priimtas pilnai atlikus visus suplanuotus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išanalizavus tyrimo metu surinktus duomenis.“
Sugadino advokato atostogas
Pradėjus šį tyrimą, dešimčiai dienų suimtas Š. Mickevičius, anksčiau dirbęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, o po to užsiėmęs advokato praktika. Vėliau suėmimas jam pakeistas rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.
Šis teisininkas – viena centrinių istorijos figūrų. Tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad būtent Š. Mickevičius susitikinėja su prokurorais ir FNTT pareigūnu bei neva aptarinėja neviešintinus ikiteisminių tyrimų duomenis ir tariasi dėl palankių sprendimų
Vykstant tyrimui, 2020-ųjų pabaigoje, Š. Mickevičius kreipėsi į prokuratūrą su prašymų leisti jam atostogoms nuskristi į Braziliją. Tokį prašymą prokuroras patenkino, todėl teisininkas nusipirko bilietus ir jau planavo kelionę, išskristi jis turėjo gruodžio 10-ąją.
Prieš pat Š. Mickevičiaus kelionę Specialiųjų tyrimų tarnyba paprašė įtariamojo, kad šis atvyktų pas juos ir duotų pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Toks tyrimas reikalingas norint išsiaiškinti, ar įtariamojo pėdsakų, pavyzdžiui, rankų ar pirštų antspaudų, nėra ant svarbių įkalčių.
Tačiau jis atsisakė tą padaryti. Gruodžio 2 d. pas agentus atvykęs Š. Mickevičius pareiškė, kad be savo gynėjo nieko daryti nesiruošia. O gruodžio 7 jau per advokatą perdavė, kad pavyzdžių neduos, nes apsikrėsti tuo metu siautėjusiu koronavirusu.
Po tokio įtariamojo elgesio tyrimą kontroliavęs prokuroras gruodžio 8 d. nutarė panaikinti anksčiau išduotą leidimą išvykti iš šalies, kol jis neįvykdys reikalavimų pateikti prašomus pavyzdžius. Dėl to Š. Mickevičius taip ir neišskrido į Braziliją.
Reikalavo atlyginti žalą
Advokatas kreipėsi į teismą, skųsdamasis, kad pareigūnai, sugadindami jo atostogas, elgėsi neteisėtai ir pridarė jam tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.
„Ieškovui žala padaryta tyčiniais prokuroro veiksmais, juos ieškovas vertina kaip kerštavimą už tai, jog jis nutarė pasinaudoti savo procesine teise ir neduoti lyginamųjų pavyzdžių. Ieškovas teigė ir tai, kad jam padaryta neturtinė žala, t. y., negalėdamas išvykti į suplanuotą kelionę su sutuoktine, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, be to, kad išvengtų didesnių nuostolių, į suplanuotą kelionę vyko tik ieškovo sutuoktinė, dėl to jis jautė gėdą, pažeminimą, neteisybę“, – rašė jis savo ieškinyje.
Iš pradžių ieškinio ėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, nusprendęs, kad pareigūnai išties pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai.
„Teismo nuomone, ieškovo teisė tikėtis pailsėti su savo sutuoktine buvo nepagrįstai suvaržyta, – konstatavo teismas, pridūręs. – Prokuratūros argumentą, kad įtariamasis neskundė prokuroro nutarimo dėl leidimo panaikinimo, teismas įvertino kaip cinišką, nurodė, kad toks nutarimas priimtas 2020 m. gruodžio 8 darbo dienos pabaigoje (beveik 17 val.), todėl net jei ieškovas ir būtų ketinęs pasinaudoti procesine teise skųsti prokuroro nutarimą, net ir darant prielaidą, kad skundas būtų buvęs parengtas ir pateiktas tą pačią 2020 m. gruodžio 9 d., jis nebūtų buvęs išnagrinėtas iki ieškovo kelionės pradžios.“
Po tokio sprendimo teisėjas ne tik kompensavo 1162 eurus advokato patirtos turtinės žalos, tačiau ir priteisė 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, nusprendęs, kad jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.
Aukščiausiajame teisme – triumfas
Tačiau po prokuratūros skundo Vilniaus apygardos teismas į šią situaciją jau pažvelgė visiškai kitaip.
„Kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju prokuroras su ieškovu elgėsi sąžiningai: suteikė įtariamajam galimybę pakankamai ilgam laikui išvykti į Braziliją; suteikė pakankamai laiko pavyzdžiams lyginamajam tyrimui pateikti; pasirūpino, jog, atliekant procesinį veiksmą, dalyvautų gynėjas, ir padarė išvadą, kad prokuroras elgėsi rūpestingai, atidžiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo proceso paskirtį, į prokuroro pareigą pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai tik ieškovo paaiškinimais, padarė neteisingas išvadas dėl prokuroro neteisėtų veiksmų“, – pasisakė teismas, atmesdamas Š. Mickevičiaus ieškinį.
Bet ginčas tuo nesibaigė ir skundas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuriame priimtas gana kompromisinis variantas.
LAT įvertino, kad sprendimas paimti lyginamuosius pavyzdžius buvo priimtas dar liepos mėnesį, tačiau prokuroras nutarimą tą padaryti Š. Mickevičiaus atžvilgiu priėmė tik jo išvykimo išvakarėse, gruodžio 8 dieną, prieš tai jau leidęs jam keliauti į Braziliją.
„Realaus pagrindo ir poreikio taikyti konkrečius procesinius suvaržymus, nagrinėjamu atveju panaikinti jau išduotą leidimą įtariamajam laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos konkrečiam laikotarpiui, iš tiesų nebuvo: lyginamuosius pavyzdžius, dėl kurių paėmimo iš įtariamojo (ieškovo) šie suvaržymai buvo pritaikyti, buvo galimybė gauti kitu BPK nustatytu būdu, tai buvo padaryta uždelsus gana ilgą ir nepateisinamą laikotarpį, ir tai iš esmės paneigia tokio procesinio suvaržymo taikymo argumentą, kad, laiku nepateikus tyrimui lyginamųjų pavyzdžių, užtruks tyrimo atlikimas, tai nulems ilgesnio ikiteisminio tyrimo termino trukmę“, – konstatavo teisėjų kolegija.
Pasak jų, panaikinimas išvykti nebuvo būtina ar proporcinga priemonė, todėl pripažinta neteisėta, todėl priteisė jam 581,11 eurų turtinės žalos, sumą, kurią prarado dėl nepanaudoto bilieto. Taip pat valstybė turės jam atlyginti 450 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Visgi kasacinis teismas įvertino, kad Š. Mickevičius pats iš dalies yra kaltas dėl to, kad neišskrido į Braziliją, todėl už patirtus dvasinius išgyvenimus kompensacijos negaus.
„Baimės užsikrėsti COVID-19 liga nebuvimas, vykstant patikrai į oro uostą, atliekant muitinės procedūras bei skrendant į Braziliją, kelia abejonių dėl baimės užsikrėsti ta pačia liga, motyvuojant atsisakymą duoti rankų atspaudų pavyzdžius lyginamajam tyrimui dėl tokių priežasčių. Išvadą, kad užsikrėtimo COVID rizika šiuo atveju nebuvo svarbi priežastis atsisakyti vykdyti prokuroro nutarimą, patvirtina konkrečių lyginamųjų pavyzdžių – rankų (pirštų, delnų) atspaudų paėmimo veiksmo pobūdžio, trukmės, galimybės jį atliekant dalyvaujantiems asmenims naudoti apsaugos priemones vertinimas. Todėl konstatuojama, kad ieškovas, kaip įtariamasis, be svarbių priežasčių atsisakydamas pateikti rankų (pirštų, delnų) atspaudų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, pats elgėsi nesąžiningai nevykdydamas pareigos“, – nurodė LAT.
Įtariamųjų mažėja
Beveik 3 metus jau vykstantis tyrimas tebesitęsia, tiesa, kiek jis dar truks – neatskleidžiama. Nors įtariamųjų mažėja. Štai lapkritį pranešta apie panaikintus įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba buvusiam Generalinės prokuratūros prokurorui Ugniui Vyčinui.
Tačiau be jo įtariami ir kiti įtakingi pareigūnai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius. Jis yra buvęs FNTT Kauno skyriaus viršininko pavaduotoju.
„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad prokurorai, taip pat FNTT pareigūnas, susitikinėja su advokatu, aptarinėja jų žinioje esančias bylas, bylų eigą, aptarinėja neviešintinus duomenis, kurie gali būti naudingi tretiesiems privatiems asmenims, – pristatydamas tyrimą sakė tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. – Įtariama, kad tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypatingai didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, kreditų unijų bylose, kitose finansinių nusikaltimų bylose.“