Keturių jaunų sirų kelionė į Europą prasidėjo pernai rudenį, kai socialiniuose tinkluose jie sužinojo apie neva nesudėtingą ir sąlyginai saugų kelią per Baltarusiją.
Tarp ketveriukės – vienas nepilnametis, išvykęs kartu su kiek vyresniu broliu Karamu. Jiedu pasakojo, kad tėvai nusprendė išsiųsti juos Sirijos baimindamiesi, kad jaunuoliai bus pašaukti į karinę tarnybą, o ten net gali tekti vykdyti karo nusikaltimus.
Už kelionę – tūkstančiai dolerių
Tėvai, bandydami gelbėti savo vaikus, užstatė namus, taip surinko kelionei reikalingus – už kiekvieno sūnaus bilietus iki Baltarusijos teko sumokėti po 3500 JAV dolerių.
Kitas ketveriukės narys Abdo atvirai sakė, kad jo kelionės tikslas buvo Vokietija.
„Sirijoje labai prastos gyvenimo sąlygos, žmonės persekiojami, nėra galimybės laisvai reikšti savo mintis, – kodėl ryžosi šiai kelionei pasakojo Abdo. – Kadangi neturėjau reikalingų dokumentų, vykau nelegaliai. Iš draugų sužinau žmogaus kontaktus, kuris man padės patekti į Vokietiją. Jam paskambinau, pasakiau, kad noriu keliauti, jis nurodė kainą – 3000 eurų. Pasiskolinau pinigus iš tėvų ir sumą jam pervedžiau.“
Kadangi tuo metu migrantų krizė jau buvo įsisiūbavusi, bendromis Europos pastangomis tiesioginiai skrydžiai iš Irako ir Sirijos į Baltarusiją buvo užblokuoti. Todėl visi buvo priversti rinktis kiek tolimesnį maršrutą, iš nukeliavo į Libaną, iš ten į Dubajų, o po to sėdo į lėktuvą, skraidinantį į Minską.
„Baltarusijoje nusigavau į viešbutį, kurį man buvo rezervavusi agentūra. Apie atvykimą informavau savo vedlį turką, organizavusį mano kelionę. Jis pasakė dieną, kada prie viešbučio atvažiuos taksi, kuris nuveš iki Lenkijos sienos“, – pasakojo ketvirtasis pabėgėlis Karamas.
Visi 4 sirai susipažino dar viešbutyje ir nurodytą dieną sulipo į taksi. Vairuotojui sumokėjo 100 JAV dolerių.
„Vairuotojas pats žinojo, kur važiuoti, – prisiminė Karamas. – Mus paleido prie Lenkijos sienos, aplink buvo miškas, ten gyveno daugiau nelegalių migrantų. Mačiau ir Baltarusijos pasieniečius. Jie mus bandė įstumti į Lenkiją, tačiau lenkų pareigūnai išstūmė mus atgal.“
Toks stumdymasis užtruko keletą valandų, kol galiausiai grupę žmonių Baltarusijos pasieniečiai susodino į autobusą ir nuvežė jiems nežinoma kryptimi.
„Išlaipinę jie liepė eiti toliau ir bristi per upelį, sakė, kad ten yra Lietuva. Kai kas nenorėjo eiti, tie į upę buvo įstumti jėga“, – sakė Karamas.
Lietuvoje jie ilgai neužsibuvo – netrukus buvo sulaikyti pasieniečių ir išprašyti iš šalies. Tačiau neilgai trukus naktį visiems keturiems per miškus pavyko kirsti sieną nepastebėtiems ir patraukti į šalies gilumą.
Rado pavežėją iki Vokietijos
Keletą dienų jie gyveno miškuose. Kadangi spalis nebuvo pats šilčiausias, teko kūrenti laužus, ten išsidžiovino upėje sušlapusius rūbus.
Galiausiai Abdo susitarė su savo vedliu, kad yra vairuotojas, kuris juos gali paimti, jis nuveš iki pat Vokietijos. Susimokėti reiks tik tuo atveju, jei kelionė bus sėkminga, kiekvienas privalės pervesti po 3 tūkst. eurų į nurodytą sąskaitą.
Migrantams buvo nurodyta, kad pavakarę jų pasiimti atvažiuos mėlynos spalvos automobilis, tačiau vedlys nepatikslino markės, todėl įvyko nesusipratimas. Gali būti, kad užsieniečiai tik dėl to ir įkliuvo pareigūnams. Vyrai išėjo prie kelio ir du kartus bandė lipti visai ne į tą automobilį. Vieno jų vairuotojas pareigūnams pranešė apie įtartinus žmones.
„Gavome pranešimą, kad prie įvažiavimo į Randamonių kaimą, vairuotojas matė tamsaus gymio asmenų grupę, galimai nelegalius migrantus, – teisme liudijo Druskininkų vyr. patrulis. – Nuvykome prie įvažiavimo, iš pradžių nieko įtartino nepastebėjome, bet tada pamatėme pėdsakus. Pranešėme pasieniečiams, paprašėme jų kinologo pagalbos. Einant keliu miške išgirdau automobilio variklį, priėjus jis pradėjo važiuoti, bet pamojau, kad sustotų.“
Pareigūnui vairuotojas ėmė teisintis, kad jis čia netoli remontuoja namą ir parodė dokumentus, tačiau tai sukėlė tik dar didesnį įtarimą.
„Dokumentuose buvo nurodyta, kad namas statomas visai kitoje savivaldybėje, o tas keliukas, kur jis buvo, išvis niekur neveda, – prisiminė pareigūnas. – Mums kalbant vairuotojo telefonas nuolat skambėjo. Liepiau jam atsiliepti. Vairuotojui atsiliepus, jis pasakė: „brangioji, aš tau tuoj perskambinsiu“. Jam padėjus ragelį, išgirdo kažką atbėgant ir pamatė asmenį su kuprine, kuris pribėgęs, atidarė automobilio dureles ir įsėdo į automobilį. Tą asmenį sulaikiau ir paguldžiau ant žemės. Vairuotojas tikriausiai norėjo bėgti, paspaudė greičio pedalą, bet nebuvo įjungęs pavaros. Per langą atidariau mašinos dureles ir ištraukiau vairuotoją.“
Pašvietęs žibintuvėliu policininkas miško tankmėje pamatė Karamą, ir jo brolį. Jiedu tik stovėjo pakėlę rankas ir nieko nedarė. Tada iš tamsos išlindo ir ketvirtasis atvykėlis Abdo. Visi jie buvo sulaikyti pasieniečių.
Kitą dieną, 2021 m. spalio 28 d., pasieniečiai apie šį įvykį paskelbė tokią žinutę: „Trečiadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinėje Kauno gyventojui dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis automobilio „Opel Astra“ vairuotojas kartu su 4 migrantais tą pačią dieną buvo sulaikytas Druskininkų savivaldybėje. Pirminiais duomenimis, į Lietuvą neteisėtai patekusi užsieniečių ketveriukė yra Sirijos piliečiai. Ir kaunietį, ir migrantus pasieniečiai uždarė į areštinę.“
Teisėja kaltės neįžvelgė
Delfi žiniomis, kontrabandininkas vis dar yra teisiamas, jei bus įrodyta jo kaltė, jam gresia ilgi metai nelaisvės.
Kaip bebūtų keista, 4 įkliuvę sirai taip pat atsidūrė teisiamųjų suole, nors tai – itin reti atvejai. Paprastai neteisėti sienos pažeidėjai iškart pasiprašo prieglobsčio, tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė jiems netaikoma.
Kaltinimą palaikęs prokuroras Antanas Baranauskas Delfi sakė, kad šįkart užsieniečiai ne tik iškart neprisistatė pabėgėliais, bet ir atvirai pareigūnams pasakojo, kad jie bandys pasiekti Vokietiją ir ten susikurti geresnį gyvenimą. Būtent todėl jiems ir iškeltos bylos. Esą vaikinai prieglobsčio pasiprašė tik sužinoję, kas jiems gresia, tačiau tada jau buvo per vėlu.
Patys užsieniečiai pasakojo kiek kitokią istoriją – jie esą iškart po sulaikymo prašė prieglobsčio, tačiau buvo neišgirsti. Vėliau, jau sulaikyti, jie vėl teikė prašymus, tačiau Migracijos departamentas juos atmetė, motyvuodamas tuo, kad prieglobsčio prašytis reikia nedelsiant. Visgi ši Migracijos departamento pozicija, taikoma ne tik šių, bet ir kitų užsieniečių atžvilgiu, tikėtina, prasilenkia su įstatymu. Bent jau taip išaiškino ketveriukės bylą nagrinėjusi teisėja Edita Dambrauskienė.
„Teisė prašyti prieglobsčio, kai esi persekiojamas, yra viena iš svarbiausių teisių, įtvirtintų ir Europos Sąjungos lygmeniu“, – savo nuosprendyje pažymėjo teisėja ir pridūrė, kad Europos Tarybos direktyvose nurodyta, jog nenagrinėti prieglobsčio prašymų negalima vien dėl to, kad jie nebuvo pateikti nedelsiant.
„Taip pat Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Tarptautinių ir Europos standartų apžvalgoje nurodyta, jog tarptautinėje teisėje nenustatytas įpareigojimas asmeniui prašyti tarptautinės apsaugos pasitaikius pirmai tinkamai progai. Pagal tarptautinius standartus, kiekviena valstybė privalo suteikti užsieniečiams, prašantiems pabėgėlio statuso, bent minimalią apsaugą, kuri atitiktų žmogaus ekonominius bei socialinius poreikius. Konvencijos aiškinimo šaltiniuose akcentuojama ir būtinybė atitinkamiems valstybės pareigūnams patiems identifikuoti asmenis, siekiančius prieglobsčio, ir nukreipti juos į tinkamas institucijas ir nurodyti reikiamas procedūras. Taigi, tarptautinėje teisėje nenustatytas įpareigojimas asmeniui prašyti tarptautinės apsaugos pasitaikius pirmai progai. Be to, netgi tais atvejais, kai pareiškėjas tyčia vengia pateikti prašymą, pavyzdžiui, todėl, kad norėtų prašyti prieglobsčio kitoje valstybėje, kurioje apsistoję jo giminaičiai arba draugai, šis delsimas nebūtinai rodo, kad pareiškėjo poreikis gauti tarptautinę apsaugą yra nepagrįstas“, – pažymėjo teisėja.
Nuosprendyje pažymėta ir kita svarbi tarptautinės teisės detalė – nei Ženevos konvencijoje, nei kituose tarptautinės teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas pabėgėliui teikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pirmoje saugioje valstybėje, o tai reiškia, kad toks asmuo praktiškai gali siekti nuvykti į norimą šalį tranzitu per kitas valstybes ir ten prašyti prieglobsčio.
Be to, nuosprendyje akcentuojama ir tai, kad vyrai pabėgo iš Sirijos, kuri tikrai nėra saugi šalis, todėl be jokio tyrimo juos įvardinti kaip ekonominius migrantus, o ne prieglobsčio prašytojus, yra neteisinga.
„ Jokie baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, kad kaltinamieji iš savo šalies išvyko tik dėl ekonominių priežasčių, todėl neaišku, kokiais duomenimis remiantis prokuroras daro tokią išvadą. Visuotinai žinoma informacija, kad Sirijoje vyksta kariniai konfliktai, šios šalies piliečiai yra dažnai persekiojami dėl savo politinių, religinių ar kitų įsitikinimų“, – pažymėjo teisėja.
Dėl šių aplinkybių ji nusprendė visiems 4 užsieniečiams bylą nutraukti. Be to, galiausiai jų prieglobsčio prašymus priėmė ir Migracijos departamentas.
Prokuroras sakė dar nežinantis, ar minėtą nuosprendį skųs, tą jis žada padaryti įsigilinęs į teismo motyvus.