Anksčiau studentai tėvų namus lankydavo važinėdami tarpmiestiniais autobusais (nemaža dalis renkasi autobusus ir iki šiol), jeigu neturėdavo nuosavo automobilio, kitus paveždavo draugai, bendrakursiai ar tėvai, tik vienas kitas sugalvodavo stabdyti pakeleivingus nepažįstamųjų vairuojamus automobilius ir sėsti į juos. Tobulėjant informacinėmis technologijoms, sparčiai plintant internetui, o kartu ir socialiniams tinklams, pastaruoju metu tarp jaunimo išpopuliarėjo naujas keliavimo būdas – pakeleivingo automobilio susiradimas internete.
Tam tikriems maršrutams sukurti netgi atskiri tinklalapiai, tačiau daugeliu atveju tiesiog toks automobilis surandamas per socialinius tinklus (t. y. „Facebook“). Tiesa, skirtingai nei „autostopu“ už vežimo paslaugas reikia susimokėti, o liaudiškai tariant – „metamasi ant kuro su nepažįstamųjų grupe“.
Atlikus studentų apklausą paaiškėjo, jog taip keliauja 43 proc. studentų, kurie studijuoja ne savo gimtajame mieste.
Apklausos duomenims, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų mano, kad tai keliauti „autostopu“ yra tiesiog patogiau: privežama ir paimama iš konkrečios vietos, be to, ne visada patogūs autobusų maršrutai į tolimesnius miestus ir išvykimo laikai.
Dešimtadalis (10 proc.) apklaustųjų renkasi tokį keliavimo būdą dėl pigumo, juk studentui kiekvienas sutaupytas litas yra vertingas. Beje, daug didesnes sumas sutaupo ne studentai, nes studentai keliaudami viešuoju transportu moka tik pusė kainos.
Netgi 5 proc. respondentų renkasi tokį keliavimo būdą, nes tokiu būdu tikisi sutikti įdomių žmonių. 3 proc. kaip priežastį nurodė aplinkybę, jog neturi galimybės išlaikyti nuosavą automobilį.
Atitinkamai likusieji 43 proc. studentų renkasi kitą keliavimo būdą, o 14 proc. apklaustųjų yra vietiniai, ir nekeliauja lankyti tėvų kitame mieste.
Studentų buvo paklausta, ar jie imasi kokių nors saugumo priemonių keliaudami automobiliais, surastais per socialinius tinklus: tiktai 58 proc. tokių priemonių imasi. Įdomu, kad visgi kelis kartus atsargesnės yra moterys: 60 proc. moterų imasi atsargumo priemonių, o 40 proc. nesiima, tuo tarpu tiktai 22 proc. apklaustųjų vyrų imasi atsargumo priemonių, o likusieji 78 proc. pasitiki savo saugumu ir nesiima visiškai jokių atsargumo priemonių.
Tų, kurie imasi atsargumo priemonių, buvo paklausta, kokių priemonių jie imasi. Apklausos rezultatai parodė, kad 53 proc. tokia priemone nurodė važiavimą tiktai su jau žinomais asmenimis, 25 proc. praneša artimiesiems automobilio numerius, o 22 proc. keliauja tiktai tuo atveju, kai šalia keliauja draugas arba draugė.
Apklausą atliko Mykolo Romerio universiteto komunikacijos ir kūrybinių industrijų studentė Miglė Dudavičiūtė, paskatinta pastarųjų įvykių, kai buvo nužudyta studentės Justina Šikšniūtė. Buvo apklausti 200 Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, statistinis pasiskirstymas pagal lytis apylygis: 53 proc. respondentų buvo vyrai, o 47 proc. - moterys. 86 proc. apklaustųjų studentų yra iš kito miesto, ir tiktai 14 proc. yra vietiniai, t. y. studijuoja tame pačiame mieste, kuriame gyvena jų tėvai (gimtajame mieste).