Didžiulė nauda valstybei
Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė pasakoja, kad pagal šį įstatymą galima pranešti apie tuos pažeidimus, kurie turi poveikį visuomenei. Pavyzdžiui, jei pažeidimas kelia pavojų visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai, aplinkai, taip pat galima kreiptis dėl kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą, neteisėtos veiklos finansavimo, neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo, neteisėtu būdu įgyto turto, padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą ir kitų pažeidimų.
„Žmonės teikia labai labai įvairius pranešimus. Tik čia būtų akcentas, vėlgi nurodytas įstatymo, kad turi būti pranešama apie tai, kas turi reikšmės viešajam interesui – šis įstatymas nėra skirtas apginti asmeninius interesus. Pagal pernai metų statistiką buvo pateikti pranešimai dėl 23 skirtingų teisės aktų pažeidimų. Pirmoje vietoje yra finansiniai pažeidimai, PVM sukčiavimas, apgaulinga buhalterinė apskaita. Toliau eina pažeidimai gydymo įstaigose, pažeidimai, susiję su aplinkosauga, nelegalus darbas. Tikrai be galo įvairios sritys“, – pasakoja pašnekovė.
Šis įstatymas, sako G. Bliujienė, numato daug pagalbos priemonių žmogui: „Visų pirma, yra numatytas konfidencialumo užtikrinimas. Pažeidimai labai įvairūs, tai pagal kompetenciją gali tirti pranešimą ne tik Prokuratūra, bet ir kitos institucijos – Lietuvos bankas, valstybės kontrolė, įvairios ministerijos, o šios įstaigos privalo užtikrinti konfidencialumą tyrimo metu. Kitas dalykas – užtikrinama apsauga nuo neigiamo poveikio. Jeigu darbovietė sužino, kas praneša, gali taikyti žmogui neigiamą poveikį, tai įstatymu garantuojama apsauga nuo jo. Taip pat užtikrinamos finansinės priemonės, tai yra atlyginimas, kompensacija už patirtą neigiamą poveikį, valstybės garantuojama teisinė pagalba.“
Pasiteiravus, kodėl pranešėją naudinga saugoti valstybei, specialistė pabrėžia, kad tai aktualu dviem aspektais: „Pirma, tokių pranešimų dėka gali būti pastebėti pažeidimai, kurių negalima pastebėti netgi planinių patikrinimų metu. Antra, finansinė nauda. 2020–2023 metais baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad valstybei buvo nesumokėta virš 38 milijonų eurų mokesčių, kitokio pobūdžio žala siekė virš 40 milijonų eurų ir tenkinta civilinių ieškinių už maždaug 2,5 milijono eurų.“ Be to, įmonėms pačioms naudinga kaip galima greičiau identifikuoti pažeidimus, nes priešingu atveju, jei pažeidimas tęsiasi ne vienerius metus, auga ir galimi baudų dydžiai, galima žala įmonės reputacijai.
„Darykite tai tyliai“
Pašnekovė aiškina suprantanti, kad pranešti apie pažeidimus savo darbovietėje gali būti nedrąsu. Darbuotojai neretai baiminasi prarasti darbo vietą, reputaciją, o galbūt sulaukti ir skaudesnių pasekmių.
„Mes per visus mokymus ir renginiuose duodame vieną patarimą – tiesiog darykite tai tyliai. Jeigu yra pranešama tiesiogiai Generalinei prokuratūrai, tai tikrai konfidencialumo pažeidimų nebus. Bet žmonėms pranešti yra sunku, mes tai suprantame. Todėl veikia pranešėjų linija, kur tikrai galite kiekvieną dieną skambinti ir konsultuotis su mumis. Mes suteiksime visokeriopą pagalbą, jeigu kyla klausimų. Reikėtų tiesiog kuo mažiau kalbėti savo darbinėje aplinkoje, kad neišaiškėtų, jog būtent jūs pateikėte tą pranešimą.
Jeigu žmogus mato tokią situaciją, jis gali iš karto skambinti mums – į Generalinę prokuratūrą. Veikia ir tinklapis www.pranesktiesa.lt, kur yra surinkta visa informacija, kuri gali būti naudinga pranešėjui. Mes telefonu pakonsultuojame žmonės dėl jų situacijos, kur geriau kreiptis, nes galima kreiptis tiek į Prokuratūrą, tiek įmonės ar įstaigos vidiniu kanalu. Taip pat paaiškiname, kur rasti formą, kaip ją užpildyti, kokius įrodymus pateikti. Suteikiame visą reikalingą informaciją. Tai galbūt reikėtų pradėti nuo to skambučio, viską išsiaiškinti, o mes jau kartu paskui viską padėsime susidėlioti“, – patarimais dalijasi Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja.
Norintiems sužinoti daugiau, spalio 21 dieną vyks „Pranešėjų forumas 2024“, kuriame bus siekiama apžvelgti, kaip Lietuvoje įgyvendinama pranešėjų apsauga Europos Sąjungos šalių kontekste.
„Kviečiame registruotis www.pranesktiesa.lt, čia rasite ir visą reikalingą informaciją. Būtent šiame forme su kolegomis iš užsienio dalinsimės sukaupta praktika, nes vienos šalys įstatymą turi ilgiau, kitos – trumpiau. Vyks diskusija apie tai, ką galima padaryti dar geriau.
[...] Kas liečia pranešėjus, mes norėtume greitesnių teisminių procesų, taip pat galimybės skirti didesnes baudas, nes jos turėtų veikti kaip atgrasymo priemonė, tai yra rekomendavusi ir EBPO. Lyginant su kitomis valstybėmis, pas mus jos tikrai yra juokingos ir tikrai neatgraso nuo poveikio darymo ar konfidencialumo atskleidimo. Taip pat kalbėsime ir apie švietimo naudą. Nes vėlgi kitos valstybės, pavyzdžiui, Ispanija, turi labai išplėtotą švietimo tinklą – pradeda šviesti žmonės apie pranešėjų apsaugą ir naudą nuo mokyklos laikų. Tikrai turime ko pasimokyti, pasisemti žinių“, – pasakoja G. Bliujienė.