Šios publikacijos tikslas – aptarti liudytojo reikšmę bei vaidmenį teisingumo vykdymo procese bei teises ir pareigas jam dalyvaujant teismo procesuose.
Kokios yra įrodinėjimo priemonės?
Kai asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, jis turi teisę juos apginti kreipdamasis į teismą. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Jas šalys turi pagrįsti įrodymais, nuo kurių faktiškai ir priklauso bylos baigtis. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėti aplinkybes pripažinti neįrodytomis.
Civilinio proceso kodekse numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis.
Kai įvykdoma nusikalstama veika, ji palieka tam tikrus pėdsakus materialioje aplinkoje (daiktuose, dokumentuose), o veiką stebėję ar kitaip susiję asmenys gali įsidėmėti tam tikras detales ir apie jas papasakoti. Baudžiamojo proceso metu apie nusikalstamą veiką galintys duoti parodymus asmenys yra apklausiami, o materialūs objektai apžiūrimi ir tiriami.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismo sprendimas (nuosprendis) grindžiamas apklausų, apžiūrų ir tyrimų metų gautais duomenimis, kurie vadinami įrodymais. Įrodymai leidžia daryti išvadas, kad tam tikra nusikalstama veika buvo padaryta ir, kad ją padarė konkretus asmuo ar asmenys.
Kuo liudytojas svarbus teismui, proceso dalyviams?
Teismas negali grįsti sprendimo (nuosprendžio) savo prielaidomis ar nepagrįstais šalių teiginiais. Būtent tai lemia įrodinėjimo svarbą tiek pačioms šalims, tiek teismui. Teisėjas šalių pateiktą faktinę ir kitą įrodomąją medžiagą turi nešališkai įvertinti ir nuspręsti, tie faktai nustatyti ar ne.
Įrodinėjant siekiama įtikinti teismą, kad šalies teiginiai yra teisingi, kad jos nurodytos aplinkybės tikrai yra (buvo) ir būtent tokios, kokios nurodytos, arba atvirkščiai, kad neigiamų aplinkybių iš tiesų nėra.
Liudytojo žodiniai paaiškinimai – parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, o pats liudytojas yra įrodymų šaltinis, kuris gali padėti šalims įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, o teismui priimti byloje teisingą teismo procesinį sprendimą byloje. Liudytoju gali būti bet kuris teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo.
Kaip gaunami liudytojų parodymai?
Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.
Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina jo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje yra numatyta liudytojo atsakomybė už melagingų parodymų davimą.
Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia, o prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą, kuris pridedamas prie bylos. Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų.
Ar įstatyme nustatyta liudytojų pareiga duoti parodymus?
Nors kiekvienas proceso dalyvis teismui yra gerbiamas ir svarbus, tačiau liudytojo statusas reikšmingas bylos nagrinėjimui dar ir tuo, jog ne retais atvejais išklausius liudytojus, ištyrus kitus bylos įrodymus, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima byloje galutinį sprendimą (nuosprendį). Neatvykus vienam iš proceso dalyvių, o taip pat ir liudytojui, aprašytas procesas gali nutrūkti: gaištamas teismo, proceso dalyvių laikas, byla negali būti baigiama nagrinėti. Tokiu būdu sprendžiamas bylos nagrinėjimo atidėjimo ar pertraukos klausimas.
Be svarbios priežasties neatvykęs į teismo posėdį liudytojas gali būti nubaustas pinigine bauda, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas policijos, jam gali būti paskirtas areštas. Taigi, visais atvejais, jeigu yra svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali atvykti į teismą, būtina iš anksto apie tai visomis prieinamomis priemonėmis (raštu, telefonu arba elektroniniu laišku) informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į paskirtą posėdį bei pateikti svarbias priežastis patvirtinančius duomenis.
Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka, už nepagrįstą atsisakymą liudyti jam gali būti paskirta bauda. Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.
Ar darbdavys liudytojo gali neišleisti vykti į teismą?
Jeigu liudytojas yra dirbantis asmuo, pakviestas liudyti į teismą, turi informuoti apie tai darbdavį. Liudytojas turi būti atleistas nuo darbo pareigų vykdymo tuo laikotarpiu, kada dalyvauja teismo posėdyje.
Darbdaviui pateikiamas teismo šaukimas, kuriame yra užfiksuojamas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta. Darbdavys turi sudaryti sąlygas liudytojui atlikti savo pilietinę pareigą.
Kokias teises ir pareigas liudytojas turi?
Pagrindinės liudytojo pareigos yra atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Baudžiamajame procese liudytojas turi teisę įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, o liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, turi teisę būti apklausiamas neviešame teismo posėdyje sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę.
Liudytojas turi teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą. Todėl, jei liudytojas turėjo išlaidų už jo atitraukimą nuo tiesioginio darbo, dėl vykimo į teismą, jis turi pateikti tai pagrindžiančius duomenis. Jei liudytojui nedrąsu atvykti į teismą ar jam nėra suprantamos jo teisės bei pareigos, jis gali kreiptis į teismo savanorių tarnybą, jei teisme tokia sudaryta. Savanoris padės susiorientuoti teismo aplinkoje, suteiks praktinę informaciją, susijusią su teismo procesu ir jo eiga, supažindins su liudytojo ar nukentėjusiojo teisėmis bei pareigomis, išklausys ir padės teisme pasijausti saugiau ir drąsiau.
Dėl aptartų priežasčių kiekvienas šaukiamas liudyti asmuo yra ypatingai svarbus bylą nagrinėjančiam teismui bei proceso dalyviams. Teismo pareiga yra užtikrinti visų teismo proceso dalyvių teises ir vykdomas pareigas. Todėl šaukiamas liudyti asmuo kviečiamas atlikti savo pilietinę pareigą drąsiai ir sąžiningai bei tokiu būdu prisidėti, kad kiekvienas ginčas byloje būtų kuo greičiau išspręstas ir dėl to būtų priimtas teismo sprendimas – įvykdytas teisingumas.