Dėl to šie teisėjai šiandien turi didelių nemalonumų – STT ir Generalinės prokuratūros pareigūnai jiems yra įteikę pranešimus apie įtarimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Nors daugelis teisėjų kratosi jiems mestų įtarimų, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas advokatas D. Zagreckas, kurio prašymu įgaliojimai sustabdyti, nutarė laikytis kitokios taktikos ir bendradarbiauja su teisėsauga.
„Aš pradedu dirbti, kai man atneša pinigus, neturėdamas pinigų nedirbu“, – per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pareiškė pilkuoju advokatų kardinolu įvardijamas D. Zagreckas.
Išsamūs advokato parodymai tyrėjams padėjo susidaryti vaizdą, kaip įvairiuose Lietuvos teismuose galimai galėjo būti prekiaujama teisingumu. O kad tokia prekyba išties egziztuoja, žinojo su nusikalstamu pasauliu susiję asmenys – jie D. Zagrecką ir dar keletą advokatų įvardydavo kaip „labai gerus advokatus“, galinčius padėti išspręsti bet kokias teismuose kylančias problemas.
Tai puikiai žinojo ir anksčiau tris kartus teistas, bet šiuo metu ir vėl teisiamas vadinamasis kontrabandos karalius Vilius Karalius, kuris prieš keliolika metų kalėdamas Lukiškių kalėjime buvo vedęs tuomečio Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko Arvydo Gudo dukrą. O dar 2003 m. Lietuvoje buvo kilęs skandalas, kurio metu paaiškėjo, kad V. Karalius, pasinaudodamas savo draugyste su teisėjo dukra, per šį darė įtaką sprendimams dėl kontrabandininkų paleidimo į laisvę: teismui vadovavęs V. Karaliaus uošvis skambindavo savo kolegoms į Biržus ir Panevėžį dėl sulaikytų įtariamųjų paleidimo į laisvę. Vėliau šie teisėjai neteko darbo.
Po didelių nesėkmių V. Karalius ryšių su įtakingais teisininkais neprarado, o tai žinojo ir su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis susiję jo pažįstami ir bičiuliai. Apie tai buvo girdėjęs ir ne kartą teistas vilnietis Sergejus Kuzminskis – su V. Karaliumi šis susipažino dar 2011 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kai toje pačioje kameroje kalėjo daugiau kaip dvejus metus.
S. Kuzminskiui labai reikėjo V. Karaliaus pagalbos – praėjusių metų rugsėjį vyrai susitiko vienoje kavinėje, kur S. Kuzminskis papasakojo, kad jam labai reikalingas savo darbą išmanantis advokatas, nes Vilniaus apygardos teismas jį yra pripažinęs kaltu dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis ir už tai jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
„Sergejus sakė, kad yra labai nepatenkintas savo advokato darbu ir paprašė pakalbėti su kitais gynėjais, – prisiminė V. Karalius. – Jis minėjo, kad nori būti išteisintas arba gauti bent tokio dydžio bausmę, kiek jau yra atsėdėjęs. Tam Sergejus buvo pasiryžęs skirti nuo 30 iki 35 tūkst. eurų, šiuos pinigus jam buvo žadėję surinkti jo giminaičiai.“
Kontrabandos karaliumi laikomas V. Karalius sutiko pagalbėti – pažadėjo surasti advokatą, kuris padėtų teisme nusipirkti reikalingą nuosprendį baudžiamojoje byloje. O šią bylą apeliacine tvarka jau nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas – trijų teisėjų kolegijai vadovavo ilgametę patirtį turintis teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šiuo metu V. Bavėjanas yra nušalintas nuo pareigų, jam yra pareikšti įtarimai, tačiau teisėjas sako, kad jeigu ir yra kaltas, tai – tik prieš Dievą.
Advokatui pažadėjo sumokėti „už kojas“
„Praėjus kuriam laikui po pokalbio su Sergejumi Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama man šiuo metu iškelta byla, sutikau advokatą D. Zagrecką ir paklausiau, ar jis pažįsta teisėją V. Bavėjaną, – apklausos metu pareigūnams pasakojo V. Karalius. – Sakiau, kad noriu pasikalbėti dėl vieno žmogaus – advokatas pasiūlė rytoj ateiti į jo kontorą.“
Šį pokalbį, vykusį teismo koridoriuje, užfiksavo pareigūnai – atrodo, jie pasiklausymo įrangą buvo įmontavę įvairiose teisingumo rūmų vietose. Taip pat buvo užfiksuotas ir V. Karaliaus apsilankymas advokato D. Zagrecko kontoroje ankstų rugsėjo 25 d. rytą – pareigūnai ne tik elektroninių ryšių tinklais klausėsi pokalbių, bet ir atliko juos dominusių asmenų slaptą sekimą.
„Niekas apie tai nežino, tik aš ir Sergejus“, – iš slapta užfiksuotų įrašų girdėti, kaip apie nusikalstamą sumanymą papirkti teisėją D. Zagreckui aiškino V. Karalius.
Šio pokalbio metu jis prasitarė, kad asmeniškai pats nenori eiti pasikalbėti pas S. Kuzminskio bylos nagrinėjimui pirmininkaujantį teisėją V. Bavėjaną, todėl ir ieško žmogaus, kuris galėtų tarpininkauti.
V. Karalius taip pat pažadėjo nelikti skolingas ir advokatui – už „darbą“, paperkant teisėją, buvo pasiryžęs sumokėti 3 tūkst. Eur: „Nu, ten už kojas tau paduos ir tris kokias štukas“.
Po vos penkias minutes trukusio pokalbio D. Zagreckas pažadėjo pasidomėti S. Kuzminskio situacija, taip pat pasikalbėti su teisėju, o paskui apie galimus sprendimo būdus pranešti. Tačiau, atrodo, daugiau V. Karalius su advokatu D. Zagrecku nesusisiekė ir apie S. Kuzminskio bylą nesikalbėjo – bent to nėra užfiksavę pareigūnai.
Ne kyšis, o – biudžetas
Vėliau per apklausas V. Karalius sakė, kad vykstant deryboms dėl teisėjo papirkimo D. Zagreckas aiškino, kad S. Kuzminskiui yra susiklosčiusi palanki teisinė situacija, nes prieš jį byloje liudijo tik vienas asmuo ir esą šis jį galėjo apkalbėti.
„Susitikęs su advokatu norėjau išsiaiškinti, kokios reikia pinigų sumos, kuri būtų panaudota tiek ir teikiant teisines paslaugas, tiek ir paperkant teisėją, jeigu būtų tokia galimybė, – sakė V. Karalius. – Iš pradžių mano tikslas buvo sužinoti teisines perspektyvas – ar teisėjas V. Bavėjanas matytų galimybę priimti Sergejaus atžvilgiu palankų sprendimą. Jeigu sutiktų, tada eitų kalba apie konkrečią sumą – bet koks variantas būtų tenkinęs, jeigu būtų reali galimybė pasiekti rezultatą. Kai žmogus suinteresuotas bylos baigtimi, jam nesvarbu, kam konkrečiai tie pinigai bus skirti, jis duoda pinigus ir viskas.“
V. Karalius tikino, kad tokios pagalbos, kai norėta papirkti teisėją, jis D. Zagrecko anksčiau nebuvo prašęs. „Aš to neįvardijau kaip kyšis, tai vadinau „biudžetu“ – tai buvo dideli pinigai“, – pažymėjo jis.
Tuo metu S. Kuzminskis pareigūnams neprisipažino, kad siekė papirkti baudžiamąją bylą nagrinėjantį teisėją – per apklausą jis aiškino, jog V. Karaliaus prašė padėti surasti gerą advokatą, kuris galėtų padėti išspręsti jo dideles problemas.
„Advokatas D. Zagreckas atstovavo mano pažįstamiems, esu girdėjęs, kad jo ginamiesiems yra skiriama kita bausmė nei laisvės atėmimas, arba ir būna taip, kad įrodomas nekaltumas ir asmuo būna išteisinamas“, – sakė S. Kuzminskis. Ir pridūrė, kad nuo jam pateiktų kaltinimų siekė gintis tik teisiniais būdais.
„V. Karalius sakė, kad už palankų sprendimą jis teisėjui galėtų siūlyti 35 tūkst. Eur, aš sutikau, bet nei šių pinigų, nei 3 tūkst. Eur man už darbą nemačiau – aš pradedu dirbti, kai man atneša pinigus, neturėdamas pinigų nedirbu“, – D. Zagreckas tikino, kad jokių veiksmų neatliko, nors ir pažadėjo „prie progos“ su teisėju pasikalbėti.
Paklaustas, ar buvo susitikęs su teisėju V. Bavėjanu, advokatas tikino, kad apie S. Kuzminskio bylą su teisėju nekalbėjo, nors su juo gana dažnai susitikdavo teismo rūmuose.
„Su V. Bavėjanu dažnai susitikdavau teismo patalpose, todėl visų susitikimų ir pokalbių su juo neatsimenu“, – apklausos metu sakė D. Zagreckas.
Tiesa, advokatas prisiminė, kaip kartą teisėjas jam pasakojo apie nusipirktą automobilį – ir apie tai esą jis buvo papasakojęs V. Karaliui.
„Kai V. Karalius pasiūlė papirkti teisėją, juokais pasakiau, kad šis turi įsigijęs naują automobilį „Mercedes Benz“ ir jam reikalingi pinigai – V. Bavėjanas man yra minėjęs, kad ruošiasi parduoti savo automobilį, taip pat sakė, kad jį pirko po autoįvykio, nurodė kainą, kiek pamenu, ji nebuvo didelė“, – sakė D. Zagreckas.
Nors teisėjas ir nebuvo papirktas, tačiau už tai, kad ketino tai padaryti, V. Karalius buvo nubaustas 21,6 tūkst. eurų bauda. Jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjo – formaliai nuteistasis dar gali skųsti.
Policininko uniformą iškeitė į kalinio drabužius
Byla, kurią nagrinėjo teisėjo V. Bavėjano pirmininkaujama kolegija, šiuo metu yra perduota nagrinėti kitiems teisėjams. Joje skundžiamas dar 2017 m. spalio pabaigoje Vilniaus apygardos teismo priimtas nuosprendis – tada teisėjų kolegijai pirmininkavo teisėja Jolanta Čepukėnienė, kuri iš karto po nuosprendžio paskelbimo perėjo dirbti į Apeliacinį teismą ir buvo teisėjo V. Bavėjano kolegė, dalyvavusi ne vienoje kolegijoje nagrinėjant apeliacinius skundus.
Šioje byloje prokurorai kaltinimus buvo pateikę net 23 asmenims, iš kurių 18 teismas pripažino dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šis nusikalstamas susivienijimas veikė 2009-2011 m. Vilniuje, kai policijos pareigūnai likvidavo Lapinų grupuotę – naują gaują subūrė ir jai vadovavo vilniečiai Erikas Dančenkovas ir Dmitrijus Kravcovas.
Šiam nusikalstamam susivienijimui priklausė ir Ukrainoje gimęs S. Kuzminskis – jis palaikė glaudžius ryšius su nusikalstamų struktūrų atstovais, taip pat labai gerai pažinojo kontrabandos karaliumi laikomą V. Karalių, kuris po Nepriklausomybės atkūrimo yra dirbęs policijoje.
S. Kuzminskis taip pat yra buvęs pareigūnas – dar 1992 m. dirbo Vyriausiajame policijos komisariate, tačiau pareigūno uniformą jis vėliau iškeitė į kalinio drabužius.
Ši bausmė S. Kuzminskiui buvo subendrinta su kitoje Vilniuje išnagrinėtoje byloje, kuri taip pat susijusi su narkotikais, paskelbtu nuosprendžiu.
Neįtikėtina, bet net ir po šio teismo nuosprendžio S. Kuzminskiui vėl nusišypsojo sėkmė – neatlikęs nė pusės bausmės nuteistasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išleistas į laisvę.
Prokuroras bylą bandė numarinti
O laisvėje vėl dėjosi neįtikėtini dalykai – Generalinėje prokuratūroje dar nuo 2004 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš prostitucijos. Atliekamas reikėtų rašyti kabutėse, nes po daugybės metų paaiškėjo, kad tuometis prokuroras Adas Laurikėnas šią ir kitas baudžiamąsias bylas tiesiog buvo nukišęs į stalčių ir nuo 2005 m. iš policijos gautų įrodymų neturėjo laiko surašyti į kaltinamąjį aktą. O kai laiko atsirasdavo, prokuroras susigalvodavo įvairiausių priežasčių, kad tik nereikėtų gilintis į policijos tyrėjų nustatytas aplinkybes.
Dėl to, kad metų metus nesurašė kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos neperdavė teismui, prokuroras vėliau ne tik neteko pareigų Generalinėje prokuratūroje, bet ir buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – už tai jam skirta simbolinė nė 2 tūkst. eurų nesiekianti bauda.
Ilgą laiką prokuratūroje vilkinta byla buvo perduota kitam prokurorui ir teismą pasiekė tik 2013-ųjų balandį – nuo jos iškėlimo jau buvo praėję 9 metai, todėl iš septynių baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, tik du išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį. Vienas jų – S. Kuzminskis, kuriam dar nebuvo išnykęs teistumas.
2015 m. balandį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad grupuotės nariai pelnėsi iš prostitucijos – jaunos merginos iš nedidelių miestelių buvo viliojamos dirbti masažistėmis. Tiesa, gydomasis masažas tebuvo tik priedanga – merginos išnuomotuose butuose dirbo prostitutėmis. Už seksualinių paslaugų suteikimą jos iš klientų imdavo nuo 100 iki 200 litų (30-60 Eur).
Nustatyta, kad seksualines paslaugas moteriškų glamonių išsiilgusiems vyrams teikė mažiausiai 20 merginų. Tiesa, toks „darbas“ jų nė kiek nevaržė – pareigūnams merginos nurodė, kad prostitucija užsiėmė savo noru.
Teismas yra konstatavęs, kad S. Kuzminskis su bendrais ieškojo naujų merginų, rūpinosi klientų paieškomis, dėjo skelbimus į laikraščius, kontroliavo, ar merginos atsiliepia į klientų skambučius, spręsdavo iškilusias problemas su policijos pareigūnais, klientais ir kitais asmenimis, trukdančiais verstis prostitucija.
Dėl pelnymosi dėl prostitucijos nuteistam S. Kuzminskiui buvo skirta 80 MGL dydžio (2 896 Eur) bauda. Bet ar ją nuteistasis sumokėjo, teismas nežino.
Kai Vilniaus apygardos teisme S. Kuzminskiui buvo skelbiamas nuosprendis dėl pelnymosi iš prostitucijos, kita teisėjų kolegija nagrinėjo kitą baudžiamąją bylą, dėl kurios vyras šiandien turi didelių nemalonumų – jei Apeliacinio teismo teisėjų kolegija paliks galioti anksčiau S. Kuzminskiui skirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę, jis bus pasiųstas jos atlikti į pataisos namus.
Versija apie skolą – neįtikinama
Kartu su Vilniuje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariais S. Kuzminskis buvo nuteistas dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis – dar 2011 m. rugpjūtį jis vienai merginai iš Visagino už 1,1 tūkst. Eur pardavė metamfetamino.
Narkotikų nusipirkusi mergina pareigūnams sakė, kad už kvaišalus ji pinigus pervedė į S. Kuzminskio nurodytą, tačiau su juo nesusijusią sąskaitą, o paskui su kvaišalų prekeiviu susitiko Švenčionyse, kur ir gavo narkotikus. Bet jų suvartoti mergina nesuspėjo – važiuojant į Visaginą sustabdė policijos pareigūnai.
Kaltės nepripažinęs S. Kuzminskis teisme sukūrė versiją, kad mergina esą sumokėjo skolą, o jis niekaip nėra susijęs su narkotikais. Tiesa, pareigūnai tuo metu klausėsi vyro pokalbių telefonu ir fiksavo kiekvieną jo žingsnį.
„Buvau apšnekėtas, gal ta mergaitė, kurią sulaikė policijos pareigūnai, anksčiau neturėjo reikalų su teisėsauga, niekada nebuvo teista, todėl jai grėsė didelė bausmė ir ji tokiais asavo parodymais galėjo siekti palengvinti savo padėtį“, – S. Kuzminskio teigimu, greičiausiai pareigūnai ją bandė paveikti.
„Kai buvau sulaikytas, pareigūnai ne vieną kartą manęs prašė duoti parodymus prieš E. Dančenkovą, tačiau aš atsisakiau kalbėti apie tai, ko nežinau, negalėjau kalbėti, kad jis vadovavo kažkokiam mistiniam nusikalstamam susivienijimui“, – aiškino jis.
Paskyrė ir taip jau švelnias bausmes
Teismas kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažinęs, kad S. Kuzminskis ne tik prekiavo narkotinėmis medžiagomis, bet ir priklausė nusikalstamam susivienijimui. Jam, kaip ir kitiems grupuotės nariams, už padarytus nusikaltimus grėsė gerokai griežtesnė bausmė, tačiau nuosprendį priėmęs teismas skyrė švelnesnę nei numato įstatymas – byloje pakankamai ilgai užtruko teisminis procesas.
„Buvo pažeista kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimą per trumpiausią laiką“, – skelbdama nuosprendį teisėjų kolegijos pirmininkė J. Čepukėnienė pabrėžė, kad dėl to nuteistiesiems buvo skirta gerokai mažesnė bausmė už sankcijoje numatytą vidurkį, daugeliu atvejų net artima minimaliam bausmės dydžiui.
Tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog kaltinamieji priklausė nusikalstamam susivienijimui, kurio tikslas buvo užsidirbti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Nors dauguma kaltinamųjų piktinosi, kad kaltinimai grindžiami tik keturių buvusių grupuotės narių liudijimais, teismas pažymėjo, jog byloje surinkta ir kitų duomenų.
Nusikalstamo susivienijimo nariai buvo itin atsargūs, naudojo patikrintas ir, jų manymu, saugias nusikalstamų veikų schemas. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos būdavo perduodamos paliekant jas iš anksto sutartose vietose, miškuose ar atokiose vietovėse.
Pareigūnai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Heroinas, kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, PMMA, kanapės buvo laikomos specialiosiose slėptuvėse.
Grupuotės nariai kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų perduoti laiku, o iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkiančiais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spręsti šiuos konfliktus.
Be to, teisėsaugos pareigūnams sulaikius nusikalstamo susivienijimo narius grupuotės lyderiai nusamdydavo jiems teisinę gynybą teikiančius advokatus, kuriems apmokėdavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.
Grupuotė „veiklą“ pradėjo tada, kai už grotų buvo pasodinti „Lapinų“ gaujos lyderiai ir nariai. Jų platinamas heroinas buvo gana prastos kokybės, nes kelis kartus buvo skiedžiamas. Tyrimo metu paaiškėjo ir kad vienas platintojų, pats vartojęs narkotikus, nė nesulaukęs pilnametystės mirė.
Norėjo įkalinti nekaltą žmogų
Kaip pranešė STT ir prokuratūra, vasario mėnesį pradėtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas, susijęs su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, yra tęsiamas toliau – įtarimai dėl įvairaus pobūdžio korupcinių nusikaltimų pareikšti 48 asmenims, tarp kurių – 8 teisėjai, 6 advokatai.
Pareigūnai pranešė, kad į jų akiratį korupcija įtariami teisininkai pateko po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurį atliekant, buvo gauta duomenų, kad Klaipėdoje dirbantys advokatai, atlikdami neteisėtus veiksmus, turėjo tikslą baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – patraukti nekaltą asmenį. Įtariama, kad policijai gerai žinomas klaipėdietis Virgilijus Valius dar 2017 m. įkliuvo su 1,5 kg kokaino, tačiau padedant uostamiesčio advokatams buvo išvengęs atsakomybės, nes už jį atsakomybę prisiėmė kitas asmuo, nesusijęs su nusikaltimu.
Ši nusikalstama veika buvo užkardyta, o tęsiant kriminalinės žvalgybos, o vėliau – ikiteisminį tyrimą, buvo gauta duomenų ir apie kitus Vilniuje ir Klaipėdoje advokato praktika besiverčiančių asmenų galimai neteisėtus veiksmus, korupcines nusikalstamas veikas.
Šiuo metu jau tiriama daugiau kaip 110 nusikalstamų veikų.
Po kilusio korupcijos skandalo prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henriką Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.
Kyšiams – beveik pusė milijono eurų
STT ir prokurorai anksčiau pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse: įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur.
Šioje byloje įtarimai yra pareikšti ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, ir jo padėjėjui, kurie, įtariama, siekė palankių sprendimų Vijūnėlės dvaro byloje.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.
„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“
„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Žydrūnas Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“