Nuo šiol daug kas bus kitaip – įsigaliojus Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) pakeitimams yra daugybė dalykų, kuriuos privalo žinoti tie, kurie jau yra įsivėlę į ginčus su valstybės ar savivaldybių institucijomis. Naujovės aktualios ir visiems valstybės tarnyboje dirbantiems ar dirbusiems asmenims, pensininkams, mokesčių mokėtojams, neįgaliesiems ir net kaliniams.
Naujasis įstatymas ypač aktualus tiems, kurie gynybai pasirenka ne advokatą ar advokato padėjėją – nuo šiol tik pastariesiems bylos laimėjimo atveju bus priteisiamas atlyginamas už suteiktas teisines paslaugas ir atstovavimą teisme.
Šis įstatymas labiausiai palies tuos, kuriems rūpi nuosavybės atkūrimas – nuo šiol yra numatytas naikinamasis 10 metų terminas, kuriam pasibaigus nebebus galima ginčyti priimtų teisės aktų. O juk gyvenime nutinka kartais ir neįtikėtinų dalykų.
Daugiau kaip metus Tesingumo ministerijos vadovų iniciatyva kurtas ir prieš mėnesį Seimo narių priimtas ABTĮ įsigaliojo liepos 1 d., todėl nuo šiol visos naujai iškeltos bylos administraciniuose teismuose bei naujai pateikti apeliaciniai skundai dėl iki liepos 1 d. priimtų sprendimų bus nagrinėjami pagal naująjį įstatymą. Tuo metu anksčiau iškeltos bylos, kuriose nepriimti sprendimai, dar bus nagrinėjamos pagal senąją tvarką.
Įstatymo kūrime dalyvavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė įsitikinusi, kad nuo šiol administracinis procesas žmonėms turėtų būti ne tik aiškesnis ar paprastesnis, bet ir greitesnis bei efektyvesnis.
„Šiuo įstatymu siekėme ne tik užtikrinti efektyvią ir greitą besibylinėjančių asmenų teisių ar teisėtų interesų gynybą, bet ir didinti visuomenės pasitikėjimą teismais – manome, kad nuo šiol visiems bus tik geriau“ , – DELFI teigė D. Višinskienė.
Tuo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė pažymėjo, kad įsigaliojus įstatymui turėtų būti pakoreguotas bylų skaičius visuose penkiuose apygardų administraciniuose teismuose – nuo šiol daugelį ginčų bus galima nagrinėti ne tik Vilniuje, bet ir arčiau namų esančiuose teisingumo rūmuose.
„Norėjosi administracinį procesą padaryti aiškesnį, paprastesnį, į jį taip pat buvo integruota daugeliu klausimų jau suformuota teismų praktika, kai kurie institutai jau buvo pasenę, reikėjo juos atnaujinti – manau, dabartinis įstatymas yra pakankamai modernus, nors tobulintinų dalykų visada atsiras“, – DELFI pabrėžė R. Ragulskytė-Markovienė.
Rado būdą, kaip pagreitinti procesą
Dėl ekonomikos nuosmukio sustiprėję neigiami socialiniai reiškiniai ir teisės aktų kaita yra vieni svarbiausių veiksnių, kodėl administraciniuose teismuose ženkliai daugėja bylų – lyginant su 2011 m. vien Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013-2015 m. buvo gauta beveik tris kartus daugiau skundų.
Didžioji dauguma jų buvo susiję su priimtais teisės aktais dėl pensijų, darbo užmokesčio, motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo. Pastarosios bylos nagrinėjamos iki šiol – gindami savo teises į teismus kreipėsi dauguma valstybės tarnautojų, pareigūnų.
Savo teises itin aktyviai gina ir kaliniai, besiskundžiantys netinkamomis įkalinimo sąlygomis laisvės atėmimo vietose.
Dėl didelio bylų skaičiaus savo teises ginantiems žmonėms ar juridiniams asmenims tekdavo „laukti eilėje“ – tikimasi, kad ši problema pagaliau bus išspręsta: nuo šiol teisėjai pirmosios instancijos teismuose bylas galės nagrinėti rašytinio proceso tvarka (jeigu visi į bylą įtraukti asmenys neprieštaraus), daugiau bylų teisėjai galės nagrinėti vienasmeniškai, o ne sudarius trijų teisėjų kolegiją, taip pat bus skatinamas ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, kuris yra paprastesnis ir greitesnis.
O didžioji įstatyme numatyta naujovė – vienarūšių bylų nagrinėjimo tvarka, dar kitaip vadinama modeliniu teismo procesu.
„Kai pamatėme, kaip stipriai daugėja bylų po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl pensijų ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimo, supratome, kad būtina kuo greičiau kurti modelinį procesą – taip vienarūšėse bylose operatyviai ir pigiau (ne tik žmogui, bet ir teismui) galima pasiekti reikalingą rezultatą“, – sakė LVAT teisėja D. Višinskienė.
Tokiu atveju, jeigu modelinėje byloje skundą padavusiam asmeniui būtų priimtas palankus sprendimas, tik po jo įsiteisėjimo būtų atnaujinamas procesas kitose anksčiau sustabdytose bylose. Jeigu sprendimas nebūtų palankus pareiškėjui, taip pat būtų laukiama, kol jis įsiteisės, o tada apie tokio sprendimo įsiteisėjimą būtų informuojami visų individualių vienarūšių bylų šalys.
Šias bylas iškėlę asmenys turėtų galimybę, kad jų skundus vis tiek išnagrinėtų teismai – jiems tereikėtų parašyti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tuomet vienas teisėjas tokias bylas nagrinėtų supaprastinta – rašytinio proceso tvarka, o sprendime būtų nurodyti tik sutrumpinti motyvai. Tiesa, skundą padavęs asmuo ar bet kuri į procesą įtraukta šalis turės teisę prašyti surengti žodinį procesą.
Iš Klaipėdos nereikės važiuoti į Vilnių
Rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme galės būti nagrinėjami ir kitokio pobūdžio bylose pateikti skundai, tačiau tam turės neprieštarauti nė viena į ją įtraukta šalis. Tačiau, kaip pažymėjo R. Ragulskytė-Markovienė, teismas bet kurioje stadijoje, iškilus būtinybei, galėtų surengti ir žodinį bylos nagrinėjimą. Taip pat ir iš žodinio proceso pereiti į rašytinį.
„Tai – modernus proceso valdymo variantas“, – mano teisėja.
Be to, pirmosios instancijos teismuose daugės bylų, kurias teisėjai galės nagrinėti vienasmeniškai – nuo šiol vienas teisėjas nagrinės skundus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, neįgalumo nustatymu, taip pat patikrins, ar pagrįstą sprendimą priėmė Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Vienas teisėjas, kaip ir iki šiol, nagrinės ir mokestinius ginčus.
„Tokios nuostatos yra orientuotos į spartesnį bylų nagrinėjimą, taip pat teisėjo darbo laiko taupymą – savarankiškai, o ne kolegijoje dirbantis teisėjas galės daugiau laiko skirti sprendimo surašymui“, – pabrėžė R. Ragulskytė-Markovienė.
Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo skundai galės būti nagrinėjami bet kuriame apygardos administraciniame teisme – bylą iškėlęs fizinis ar juridinis asmuo galės nuspręsti pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal savo gyvenamosios ar buveinės adresą.
„Tobulindami įstatymą darbo grupėje priėjome išvados, kad kai kuriems asmenims, pavyzdžiui, pensininkams ar tiems, kurie kelia klausimus dėl netekto darbingumo, yra gana sudėtinga atvažiuoti į Vilniaus teismą, tarkime, iš Klaipėdos, todėl nutarėme, jog tokios bylos galėtų būti nagrinėjamos pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, jeigu jis pageidauja, bet tuo pačiu , svarbu pažymėti, jiems nebus draudžiama kreiptis ir į teismą, kuriame yra atsakovo buveinė, jeigu tik pageidaus“,– sakė R. Ragulskytė-Markovienė.
Ilgėja teismo sprendimo apskundimo terminai
Dar viena naujovė – jeigu iki šiol bylą išnagrinėjęs teismas sprendimą privalėdavo paskelbti per keturiolika kalendorinių dienų, nuo šiol tai bus galima padaryti per keturiolika darbo dienų. Itin sudėtingose bylose šį terminą bus galima pratęsti dar tiek pat. Apeliacinio skundo padavimo terminas ilgėja nuo 14 dienų iki 1 mėnesio.
„Yra nustatyti įpareigojimai ne tik teismui būti aktyviam ir imtis visų įmanomų priemonių, kad byla būtų greičiau išnagrinėta, bet ir visoms proceso šalims“, – pabrėžė D. Višinskienė.
Anot jos, atsiliepimus į bylą atsakovais ar trečiaisiais asmenimis patrauktos šalys galės per ilgesnį laiko tarpą – minimalus terminas, kuris bus nustatomas atsiliepimui pateikti, bus keturiolika dienų, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, galės nustatyti ir ilgesnį terminą.
Bet tuo pačiu apeliaciniame procese įsigalioja naujos taisyklės – pateikus skundą teismas gali pareikalauti pašalinti trūkumus, o jeigu tai nebus padaryta, skundas gali būti tiesiog laikomas nepriimtu.
Reikalavimus galės patikslinti iki teismo posėdžio
„Siekiant pagreitinti apeliacinį procesą įstatymų leidėjas įvedė dar vieną naujovę – apeliaciniai skundai bus nagrinėjami neperžengiant jų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ar kai neperžengus skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybių ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai“, – pabrėžė D. Višinskienė.
Taip, anot jos, yra užtikrinamas teisinis saugumas ir tikrumas – bylos šalys žino, dėl ko vyksta ginčas ir gali koncentruotis į jo esmę.
„Kartais žmonės savo skunduose netiksliai suformuluoja reikalavimą, nors visi suprantame, ko jis nori, – sakė galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančio teismo teisėja. – Todėl nuo šiol įstatyme yra nurodyta, kad teismo nesaisto skunde nurodyta formuluotė, teisėjas gali taip sutvarkyti ir parašyti, kaip teisiškai siekė pareiškėjas – tai mes išsiaiškiname teismo posėdžio metu.“
Tuo metu teikiant skundą pirmosios instancijos teismui jį patikslinti bus galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Vėliau, kai byla bus pradėta nagrinėti posėdyje, tokia galimybė nebus sudaryta.
Taip siekiama, kad teisėjai dar iki bylos nagrinėjimo posėdyje galėtų tinkamai jam pasiruošti, o byla kuo efektyviau ir operatyviau būtų išnagrinėta.
Pagrindinis dėmesys – pasirengti bylos nagrinėjimui
„Nuo šiol didžiausias dėmesys bus skiriamas pasirengimo stadijai – ir atsiliepimo į skundą rašymas, ir skundo tikslinimas, – pabrėžė D. Višinskienė. – Mes manome, kad teisėjai ir proceso šalys turi stengtis bylą išnagrinėti per vieną posėdį.“
Anot jos, iki šiol galiojusiame ABTĮ net nebuvo įtvirtinti pagrindiniai principai – proceso operatyvumas ir ekonomiškumas.
„Šalys turi žinoti, kad negalima piktnaudžiauti procesu, nes už tai gali gauti baudą, taip pat suprasti, jog nagrinėjant bylą ne tik teismas, bet ir šalys privalo būti aktyvūs dalyviai, taip pat bendradarbiauti su teismu ir imtis priemonių, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta“, – sakė D. Višinskienė.
Tuo metu R. Ragulskytė-Markovienė pažymėjo, kad naujuoju įstatymu siekiama, jog teisėjas bylos nagrinėjimui pasirengtų maždaug per mėnesį, tačiau šis terminas gali ir užsitęsti, priklausomai nuo bylos sudėtingumo, šalių požiūrio į procesą.
„Teismas turės elgtis vadovaudamasis ekonomiškumo, operatyvumo principais, kad byla būtų kuo greičiau parengta ir išnagrinėta“, – teisėjos teigimu, pasirengimo stadija gali užtrukti dėl to, jog dažnai atsakovais patrauktų valstybės institucijų atstovai teismo prašo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, ypač tai pasitaiko nuosavybės atkūrimo, teritorijų planavimo, neįgalumo nustatymo bei konkurencijos bylose.
Naujovė, kuri gali sukelti daug diskusijų
Naujajame įstatyme atsirado ir tam tikrų apribojimų – nuo šiol nebus nagrinėjami prašymai ar skundai dėl administracinių aktų, kurie buvo priimti prieš 10 ar daugiau metų. Ši nuostata atsirado dėl to, kad tokios situacijos sukuria nepasitikėjimo teisine sistema ir visa valstybe atmosferą, nes asmenys niekada negali žinoti, ar jiems suteikta subjektinė teisė nebus atimta.
„Tai – labai didelė naujovė, manau, sukelsianti daug diskusijų, šis terminas labiausiai aktualus bylose, kuriose siekiama atkurti nuosavybės teisę, – sakė D. Višinskienė. – Kaip ši naujovė palies mūsų gyvenimą, sunku spėlioti, nes tikrai būna ekstraordinarių situacijų – kartais net teisiškai neįtikėtinų, bet turi galioti teisingumo principas, sprendimas turi būti teisingas. Tačiau siekiant užtikrinti stabilumą priėjome prie 10 metų naikinamojo termino priėmimo.“
Administraciniame procese bus ir daugiau naujovių – nuo šiol fiziniams asmenims galės atstovauti advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Juridiniams asmenims galės atstovauti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, o apeliacinės instancijos teisme – tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys.
Tuo metu fizinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo bylose, kuriose jau yra įsiteisėjęs sprendimas, galėtų surašyti tik advokatas arba pats pareiškėjas, bet jis turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši taisyklė taikoma ir juridiniams asmenims.
Taip, pasak D. Višinskienės, bus užtikrintas kvalifikuotas atstovavimas teisme, taip labiau bus apgintos žmogaus teisės ar įstatymai.
Už darbą atlygį gaus tik advokatai ir jų padėjėjai
Ne ką svarbiau žinoti ir tai, kad nuo liepos 1 d. visose administracinės teisenos bylose atlygis už teisinių paslaugų suteikimą bei atstovavimą teisme bus priteisiamas tik advokatams ir advokatų padėjėjams. Žinoma, jeigu skundas bus patenkintas.
Šiuo reguliavimu siekiama stiprinti advokato ir jo padėjėjo vaidmenį administraciniame procese bei riboti nekvalifikuotų specialistų, kurie dažnai neteisėtai prisidengia advokato vardu, atstovavimą šalims.
„Žmogus turi žinoti, kad nebus jam atlyginta už sumokėtą teisinę pagalbą rengiant dokumentus teismui ar jame atstovaujant, jeigu teisme jo negins advokatas ar padėjėjas, – pabrėžė D. Višinskienė. – Žinoma, kiti asmenys taip pat galės atstovauti, tačiau, svarbu pabrėžti, jiems už darbą nebus atlyginta net tuo atveju, jeigu bus byla laimėta.“