Finansų ministerija ateinančių metų valstybės biudžete siūlo Valstybės saugumo departamento asignavimus apkarpyti 54 tūkstančiais eurų. Pernai kadenciją baigęs valstybės saugumo vadovas Gediminas Grina sako, kad nuo 2009 metų valdžia paskelbė saugumui bado dietą, kurios atšaukti nenori iki šiol
„Kad kas nors viešai pasakytų, kad reikia lėšų kontržvalgybos veiklai, aš nei iš vieno didelio politinio vadovo nesu girdėjęs per 10 metų“, – piktinasi buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.
Finansų ministrė Rasa Budbergytė per savo atstovę yra užsiminusi, kad VSD apkarpytos lėšos, susijusios su valdymo išlaidų mažinimu, tačiau konkrečiau aiškinti priežastis kodėl taip nuspręsta, atsisako.
„Finansų ministerija Valstybės saugumo departamento finansavimo kitiems metams nekomentuoja“, – teigia Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė.
Nacionalinį saugumą ir gynybos klausimus kuruojančio parlamentinio komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas primena, kad 2014 metais parlamentinės partijos susitarė dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Įsipareigota „stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijas, pirmiausia žmogiškąją žvalgybą ir aktyvias kontržvalgybos priemones“. Parlamentinis komitetas ne kartą vyriausybę ragino vykdyti šį įsipareigojimą, tačiau situacija tik blogėja.
„Tai mes šiandien kalbame ne apie tuos 50 tūkst., mes kalbame apie 2 mln. eurų poreikį VSD 2017 metams. Iš viso būtų apie 26 mln. eurų, nes jie šiuo metu turi apie 24 mln. su „uodegyte“, – konstatuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis aiškina, kad po ilgai trukusio finansinio bado susikaupė nemažas neatidėliotinų sprendimų ir pirkinių sąrašas.
„Kalbėdami su vyriausybe prašėme papildomai daugiau todėl, kad mums reikia vystyti tokias svarbias sritis, kaip informacinės technologijos, kur tikrai jaučiamas didelis atsilikimas. Taip pat reikia naujus žmones priiminėti į darbą, todėl, kad yra žmonių trūkumas“, – teigia Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Tarp kai kurių politikų gaji nuomonė, jog padidinus krašto gynybos finansavimą, jau galima būti ramiems dėl valstybės, tačiau kariuomenės ausys ir akys – žvalgyba.
Šiuo metu Rusijos finansų ministerija pateikė Dūmai ateinančių metų biudžetą, kuriame saugumo ir teisėsaugos reikmėms planuojama skirti 12,7 proc., o karinių reikalų finansavimui – 22,3 proc. Šeštadalio šių lėšų naudojimas įslaptintas. Negana to, Rusijos Finansų ministerija įpareigota bet kuriuo metu atseikėti jėgos struktūroms dar dešimtadalį biudžeto lėšų.
„Mes dabar didiname finansavimą gynybai ir perkame įvairiausius pajėgumus, ginkluotę ir t.t. O žvalgybą paliekame tokioje labai apverktinoje būsenoje ir rodome savo nesupratimą, kad mes tiesiog galime nespėti gauti tinkamos informacijos ir nepasiruošti, ir tada tie visi pajėgumai, kurie bus nupirkti ir įsisavinti, gali būti pavėluotai panaudoti“, – perspėja A. Paulauskas.
Finansų ministerija nusprendė nurėžti ir kitą Valstybės saugumo finansavimo sritį – 259 tūkst. sumažintos lėšos, skirtos turtui įsigyti. Kitaip tariant, vėl atitolinamos įkurtuvės saugumo pastate Pilaitėje.
„Ten mes turime saugią aplinką, ten mes turime sąlygas žmonėms dirbti, ten mes galime diegti tas savo naujas technologijas, be kurių šiuolaikinė žvalgyba praktiškai neįmanoma. Dirbdami šitame pastate mes visada turime pagalvoti kaip apsaugoti informaciją, todėl, kad tas pastatas yra nesaugus“, – teigia Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Kryžiaus formos pastato statyba pradėta 2005 metais, tačiau statybos užsitęsė vienuolika metų, o valdžia ne kartą prie projekto dėjo kryžių. Tuo metu patalpos, kuriuose dabar Saugumo departamentas išblaškytas po visą Vilnių, neatitinka net minimalių informacijos saugumo reikalavimų. Baltarusijos konsulato kaimynystėje esanti centrinė saugumo būstinė gali būti kiaura it rėtis užsienio žvalgybos stebėsenai.
„Jeigu tu neinvestuoji į informacijos apsaugą, tai reiškia, už tą apsaugą moki dvigubai“, – perspėjo G. Grina.
LRT TELEVIZIJOS duomenimis, Saugumo departamentas yra įsiskolinęs statybų rangovui maždaug 5 mln. eurų, dar 15 mln. reikia projektui užbaigti.
Po pirmojo rinkimų turo pirmaujančių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad toks dabartinių valdančiųjų požiūris į Valstybės saugumo žinybos finansavimo reikalus – neatsakingas ir šiuos nueinančios valdžios sprendimus reikės keisti pirmiausia.
„Aš dabar, matydamas valstybės išlaidų eilutes, suprantu, kad prioriteto mes neturime jokio. Viskas nuo asfaltavimo iki parkų priežiūros – viskam po truputėlį. Reikia apsispręsti, kas valstybei yra svarbiausia. Jeigu mes sutarėme, kad nacionalinis saugumas yra prioritetas – 2 procentai (gynybos biudžetui – red.) iki 2018 metų turi būti pasiekti. Valstybės saugumo departamentas nėra taip toli, tai yra tas pats valstybės gynimas“, – mano Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Prieš pat antrąjį rinkimų turą nemokamų atostogų išėjęs premjeras Algirdas Butkevičius, kaip ir jo finansų ministrė, situacijos nekomentuoja. Premjero patarėjas viešųjų ryšių klausimais Mindaugas Janulionis perdavė šiuos vyriausybės vadovo žodžius:
„Premjeras sako, kad šiuo metu biudžeto projektas yra pateiktas Seimui, jį vertina komitetai, vėliau biudžetas bus grąžintas vyriausybei taisyti, ir, atsižvelgus į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, bus priimti sprendimai dėl tolesnio finansavimo Valstybės saugumo departamentui“, – teigiama premjero patarėjo viešųjų ryšių klausimais Mindaugo Janulionio parengtame atsakyme.
Trečiadienį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas planuoja svarstyti Saugumo departamento finansavimo klausimą. LRT TELEVIZIJOS duomenimis, bus siūloma šios institucijos finansavimą didinti dviem milijonais eurų.